Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., G. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad G. B. pasamdyta antstolė V. D. tyčia, sąmoningai neišaiškino pareiškėjai CPK 663 straipsnio 5 dalyje nustatytos skolininko teisės kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame ji gyvena, tuo labiau su nepilnamečių vaikų, ir tuo piktavališkai, iš keršto paskatų pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodytą antstolio pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Mano, kad antstolė sąmoningai pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, slaptai pardavė paskutinį būstą, kur gyvena nepilnametė ir slaptai, neteisėtai, akiplėšiškai meluojant, suorganizavo varžytines, todėl darė išvadą, kad turto varžytinių aktas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu.

5.2. Teigia, kad antstolė pardavė pareiškėjos butą iš varžytinių, neatsižvelgusi į tai, kad bute gyvena nepilnametė, kuri neturi kitos gyvenamosios vietos. Mano, jog tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5, 6 punktų nuostatos, kurios numato, jog nė vienas vaikas negali būt paliktas be gyvenamojo būsto, o sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos ir pan.) kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos.

5.3. Nurodė, kad vietoje to, kad teismas reaguotų ir skubos tvarka nagrinėtų skundą, teisėja pasiūlė pareiškėjai kreiptis į antstolę V. D., nors jeigu teismas butų iš karto išreikalavęs iš antstolės vykdomąją bylą, tai būtų įsitikinęs, kad ji keletą kartų jau kreipėsi į nurodytą antstolę, tačiau ji tyčia nereaguoja ir jokio atsakymo iš jos net nėra gavusi. Mano, kad teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginču nagrinėjimo tvarkos, kas visiškai neatitinka tikrovės nes nurodyta antstolė tiesiogiai ignoruoja ir ją ir jos vaiką ir ne tik nepriimdavo jokių patvarkymų, nevykdė savo funkcijų, bet ir neišsiusdavo skundų kartu su vykdomąją bylą Klaipėdos apylinkės teismui, t. y. darydavo ir toliau daro tęstinius vaiko teisių pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 369 straipsnis), kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas.

11. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Taigi, bylose dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

12. CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

13. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

14. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

15. Tiek iš skundo dėl antstolio veiksmų, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėja reikalauja skubos tvarka pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą niekiniu ir negaliojančiu ir jį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktus dokumentus, priėmimo stadijoje pažymi, jog pareiškėja ne tik, kad nedetalizuoja, kokį turto pardavimo iš varžytinių aktą yra prašoma pripažinti niekiniu ir jį panaikinti (nenurodoma tokio akto sudarymo data, numeris bei kiti identifikuojantys duomenys), tačiau taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl tokio akto ginčijimo pareiškėja būtų kreipusis į antstolę tiesiogiai.

16. Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0004/18/00034 nenustatyta, jog antstolė būtų apskritai surašiusi kokį nors pardavimo iš varžytinių aktą. Priešingai iš vykdomojoje byloje esančio 2023 m. liepos 18 d. patvarkymo dėl turto apžiūros laiko paskyrimo Nr. S-23-31190 matyti, kad antstolė vykdydama priverstini skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieš pradedant priverstini turto realizavimą bei siekiant nustatyti šiandieninę turto vertę, būtina atlikti areštuoto turto apžiūrą. Iš šio patvarkymo yra akivaizdu, jog turtas nėra parduotas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas neegzistuoja. Esant nustatytoms aplinkybėms ne tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja skundą teismui pateikė nesilaikydama išankstinės ginčų nagrinėjimo teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau pareiškėjos skundas, kuriuo apskųstas neegzistuojantis turto pardavimo iš varžytinių aktas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Dėl kitų tiek skundo dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo reikalavimų taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kiti skundo prašymai yra neaiškūs, t. y. neaišku, kokius antstolės veiksmus ar neveikimą pareiškėja siekia apskųsti. Dar daugiau, kiti pareiškėjos prašymas laikytini išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, todėl laikytina, jog nepriėmus skundo dėl pagrindinio reikalavimo, nepriimtini ir išvestiniais laikomi reikalavimai.

18. Nors pareiškėja įrodinėdama, jog laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, į bylą pateikė 2020 m. balandžio 24 d. bei 2020 m. gegužės 2 d. skundų dėl antstolės veiksmų dėl vaiko teisių pažeidimo kopijas, tačiau susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0004/18/00034 nustatyta, jog minėti skundai yra išnagrinėti tiek antstolės tiek teismo, todėl teisinės reikšmės sprendžiant 2023 m. birželio 13 d. skundo priėmimo klausimą neturi.

19. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su skundo priėmimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.