Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam bausmes:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal 259 straipsnio 2 dalį 10 (dešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. G. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. G. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra A. G. paskirta pareiga pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Realios arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 24 d. 10.00 val. iki 2021 m. kovo 25 d. 12.25 val. (iš viso dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti T. S., K. M. bei D. K., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir veikų kvalifikavimas, tačiau apeliantas skunde nesutinka dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo, keldamas ir bausmės individualizavimo klausimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

7. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

8. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. G. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė vieną pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo „(duomenys neskelbtini)“ tipo, C kategorijos šaudmenį, skirtą to kalibro graižtviniams revolveriams, šautuvams – C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spendžiant veikos kvalifikavimo ir bausmės individualizavimo klausimus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo įvertinta apelianto asmenybė ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau sutiktina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas nagrinėjamu atveju vertintas nebuvo, lakoniškai pasisakant, jog teismas į tai atsižvelgia.

10. Tačiau Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

11. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

12. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus duomenis vis tik sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą.

13. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, A. G. veikos – vieno pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo „(duomenys neskelbtini)“ tipo, C kategorijos šaudmens laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka ir nekelia tokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.

15. Pažymėtina, kad A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog šovinuką kažkur kažkada rado ir kaip suvenyrą parsinešė į namus. Šovinukas buvo labai mažas ir jis nepagalvojo, jog tai gali būti šaudmuo ir, kad įstatymai gali drausti jį laikyti be leidimo. Ar šis šovinukas yra tinkamas šaudymui nežinojo. Šovinuką tiesiog įsidėjo į stalčių ir apie jį pamiršo. Neturėjo tikslo šio šovinuko kada nors iššauti iš kokio nors ginklo (6 t., b. l. 15-17, 80-82). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. G. nurodė, kad kulką rado (duomenys neskelbtini) miške ir kaip suvenyrą laikė ją savo namuose, t. y. nerakinamame stalčiuje apie 4-5 metus. Nuteistasis pažymėjo, kad su ginklais nieko bendro neturi, niekada nėra šaudęs, dėl to aplinkiniams pavojaus nebuvo. Tuo tarpu nustatyti ar tai dujinė ar guminė kulka jis negalėjo. Pripažino, kad tai jo klaida, jog neinformavo policijos ir nurodė, jog ateityje žinos, kad radus šovinį geriau jo neimti (7 t., b. l. 119-120). Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą negali likti neįvertinta ir ta aplinkybės, kad šovinys stalčiuje buvo rastas atsitiktinai, atliekant kratą A. G. namuose dėl visai kitos nusikalstamos veikos.

16. Pagal nustatytas bylos aplinkybes realus pavojus visuomenės saugumui nekilo, laikant vieną C kategorijos šovinį. Galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje ginklai, ginklų priedėlių ir šaudmenys priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. namuose neteisėtai laikė vieną C kategorijos šaudmenį tinkamą šaudyti 6 mm kalibro graižtviniais revolveriais, pistoletais ir šautuvais (2 t., b. l. 58-62), tačiau joks ginklas kratos metu pas apeliantą rastas nebuvo, o tai tik įrodo, kad A. G. ketinimų šaudmenį naudoti nusikalstamiems tikslams taip pat neturėjo. Atkreiptinas dėmesys jog jis praeityje nėra teistas, buvo baustas tik vieną kartą per penkerius pastaruosius metus ir tai rodo jog jis nėra pavojinga asmenybė, pažeidinėjanti Valstybėje galiojančius įstatymus.

17. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio buvo tikslinga A. G. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn bei skirti jam arešto bausmę. Taigi, nors A. G. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

18. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

19. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. G. už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė 10 parų arešto bausmę, kurią apėmimo būdu subendrino su 30 parų arešto bausme skirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Bei pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir A. G. skyrė 20 parų arešto bausmę, kurio vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėjo 3 mėnesiams, paskirdamas intensyvią priežiūrą ir nustatydamas buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., bei kontroliavimą elektroninio stebėjimo priemonėmis.

21. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsižvelgė į vieną jo asmenybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat įvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas) ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas, penkių metų laikotarpiu vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galioja, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ir atsižvelgdamas į visa tai, padarė išvadą, kad tikslinga A. G. skirti arešto bausmę.

22. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas skundžiamame nuosprendyje be aukščiau aptartų duomenų papildomai buvo motyvuotas atsižvelgus į A. G. jauną, darbingą amžių bei turimą gyvenamą vietą bei į tai, kad arešto bausmė jam skiriama pirmąjį kartą. Tuo tarpu intensyvi priežiūra buvo paskirta siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat į bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismo pareiga, ne tik paskirti bausmę, bet turi parinkti tokią bausmės rūšį, kuri darytų teigiamą poveikį nusikaltusiam asmeniui, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vertino aplinkybes turinčias reikšmės bausmės paskyrimui, tačiau ne pakankamai individualizavo parenkamos bausmės rūšį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. G. pripažintas kaltu dėl to, kad jis savo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė žalios ir rudos spalvos, sausą, susmulkintą augalinės kilmės medžiagų mišinį, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – ? 9-tetrachidrokanabinolis ir kurio masė yra 0,0074 g. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis medžiagų mišinys nuteistojo namų stalčiuje buvo rastas atliekant kratą dėl kitos nusikalstamos veikos, kurioje įtarimai A. G. taip ir nebuvo pareikšti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neneigė, kad kartais parūkydavo „žolės“, tačiau jos niekada nepirko su tikslu platinti. Šiuo metu nevartoja ir to sistemingai niekada nedarė. O stalčiuje rastas likutis šio medžiagos (galimai kanapių) yra susimaišęs galimai su tabako likučiais (6 t., b. l. 15-17, 80-82). Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. G. kaltės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo neneigė bei parodė, kad kratos metu nebuvo rasta kažkas apčiuopiamo, tiesiog buvo iškratytas stalčius su dulkėmis, tabaku ir ta medžiaga (7 t., b. l. 119). Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2021 m. birželio 8 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad tirti pateiktoje 0,696 g. mišinio masės sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrachidrokanabinolio, kurio masė yra 0,0074 g. ir, kad šio mišinio atskirti nėra galimybės (2 t., b. l. 50-52). Šiuo atveju vertintina ir tai, kad A. G. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta. Nuo veikos padarymo (2021 m. kovo 24 d.) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo vieneri metai, tačiau Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis nėra kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, naujų administracinių nusižengimų taip pat nefiksuota. Šios visos aplinkybės rodo, kad A. G. yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taikylių ir jo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinis, todėl bausmės tikslams pasiekti teisėjų kolegijos nuomone pakanka ir švelnesnės bausmės rūšies nei apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis – areštas. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis bei atsižvelgdama į tai, jog A. G. niekur nedirba bei apylinkės teisme pats sutiko dirti viešuosius darbus (7 t., b. l. 119), sprendžia, jog ši bausmė nuteistajam bus adekvati jo asmenybei bei veikos pavojingumui ir padės pasiekti bausmės tikslų nevaržant A. G. laisvės labiau nei to reikalauja įstatymas.

26. Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad viešųjų darbų atlikimo laikas, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą negali būti ilgesnis nei 240 valandos. Aukštesnysis teismas įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad A. G. nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam galėtų būti taikomos BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, sprendžia, jog A. G. skirtina mažesnė nei vidurkis viešųjų darbų bausmė, t. y. 6 mėnesiai, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

27. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. G., kurią sudaro 130 Eur (8 t., b. l. 14-20). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas pilna apimtimi. A. G. materialinės padėtis taip pat nėra labai gera, kadangi pastarasis niekur nedirba, todėl, teisėjų kolegija spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį.

Pritaikius BK 37 straipsnį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo bei bylą dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nutraukti.

A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nepriteisti iš A. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.