Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės I. P. atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, nedalyvaujant ieškovei I. P., atsakovui R. P., kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakovu santuoką, santuokoje susilaukė dviejų dukterų M. P. ir A. P., kurios yra pilnametės. Santuoka faktiškai yra iširusi, nes ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini) vasaros, kai atsakovas po žiauraus elgesio su ieškove išsikraustė gyventi pas giminaičius. Nuo to laiko ieškovė jokių santykių su juo nepalaiko. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą dėl kurio bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas yra įsiskolinęs valstybei, nevengdavo vartoti alkoholį, o išgėręs smurtaudavo. (duomenys neskelbtini) m. buvo sumušęs ieškovę vaikų, kuriems tuo metu buvo 7 metai, akivaizdoje. Prie vaikų išlaikymo neprisidėjo 10 metų. Ieškovė paskutiniaisiais metais periodiškai vyksta į Norvegiją uždarbiauti, kad galėtų išlaikyti save ir tuo metu nepilnamečius vaikus. Kadangi santuoka faktiškai iširusi, susitaikymo termino prašo neskirti. Santuokoje dalintino turto neįsigijo, o buities daiktai pasidalinti iki santuokos nutraukimo. Ieškovė kreditorių neturi, o jos žiniomis atsakovas yra skolingas valstybei. Kadangi su atsakovu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros, prašo nustatyti, kad teisinės pasekmės sutuoktinių teisėms atsiranda nuo to momento, kai šalys nebegyvena kartu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti pavardę – P.

Į teismo posėdį ieškovė neatvyko, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Jurgita Spaičienė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės prašymus. Atstovė papildomai paaiškino, jog šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros, atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, yra gavęs baudų, vartoja alkoholį. Ieškovė per vasarą išvyksta dirbti į Norvegiją, vaikus išlaiko tik ieškovė. Šiuo metu mergaitės jau pilnametės, mokosi vidurinėje mokykloje 12 klasėje. Šalys santuokos metu jokio turto neįsigijo. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovas turi baudų valstybei, kurios turi būti pripažintos asmeninėmis jo prievolėmis. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jo gyvenimas ne tik amoralus, bet atsakovas vaikų akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę. Į policiją dėl smurto ieškovė nesikreipė, tačiau po to įvykio jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Šalys tarpusavyje nebendrauja, susisiekia telefonu tik dėl dukterų. Atsakovas dukroms išlaikymo neteikia jau 10 metų. Atsakovas apie bylą žino, buvo bandoma santuoką nutraukti gražiuoju bendru sutikimu, bet nepavyko, nors iš esmės dėl skyrybų atsakovas neprieštaravo. Yra pasakęs ieškovei, jog jei jai reikia skirtis, tegul skiriasi. Ieškovės žiniomis atsakovas pastovaus darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus, vartoja alkoholį. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta pasirašytinai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta santuoka (7 b. l.). Santuokos nutraukimo dieną šalys nepilnamečių vaikų neturi. Bendro turto santuokos metu šalys neįgijo (8-9, 10-12 b. l.).

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Todėl teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima negyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. daugiau kaip 10 metų, jos materialiai neremia. Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais dėl aplinkybių, susijusių su šeimos palikimu ir visišku nesirūpinimu ja, neturi pagrindo, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas kada nors būtų panaudojęs prie ieškovę kokią nors prievartą ar pan., kad veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį. Todėl byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ir kad būtent dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas, tačiau nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip prieš 10 metų paliko šeimą ir nuo to laiko ja visiškai nesirūpina. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktine kartu negyvena. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu.

Kadangi šalys faktiškai negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, ieškovei nežinomos aplinkybės dėl atsakovo galimai turimų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (išskyrus įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai), dėl ko galėtų kilti neigiamų turtinių pasekmių ieškovei, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys nustojo faktiškai kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – P., atsakovui paliktina pavardė – P. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (8-9, 10-12 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius, išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją, jai nėra žinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas išieškojimas iš R. P. valstybei, skolos likutis 2014-07-16 dienai yra 724,05 Eur (2 500 Lt), vykdymo išlaidų suma 211,57 Eur (3 230,52 Lt). Byloje duomenų apie kitus galimus atsakovo kreditorinius įsiskolinimus nėra. Teismui nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys nustojo faktiškai kartu gyventi, visi atsakovo kreditoriai įsipareigojimai, tarp jų ir įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, pripažinti asmeninėmis R. P. prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktini vykdyti asmeniškai R. P..

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos –59 Eur žyminio mokesčio ir 115,86 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 174,86 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 7,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį tenkinus, jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B. (po santuokos sudarymo P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui R. P. palikti pavardę – P.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės sukėlė nuo to momento, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievoles, atsiradusias po (duomenys neskelbtini), asmeninėmis jo prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 174,86 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir 86 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,91 Eur (septynis eurus ir 91 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.