- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-219-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05871-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- O. Ž.
- Trečiasis asmuo
- G. M., B. R., A. B., V. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. M., B. R., A. B. (A. B.), V. N. dėl įpareigojimo panaikino,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) ir, jį patikslinusi, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-23 įpareigojimą Nr. 2-1218-(220) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“. Nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Name yra bendro naudojimo patalpa – koridorius, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai. Pažymėjo, jog adresu, gyvena G. M., kuris tiek savo butą, tiek bendrus koridorius yra pavertęs landyne. 2006 m. A. B., gyvenančiam virš ieškovės buto, įrengus balkoną ir jam paremti pastačius koloną, prie ieškovės lango atsirado statinys, panašus į pavėsinę. Paaiškino, jog šio priestato pagalba nutarė pasidaryti atskirą įėjimą į savo butą. Tačiau susitvarkyti statybos dokumentus nebuvo galimybės, kadangi žemės sklypas, ant kurio stovi namas, neprivatizuotas, todėl priestato pertvarkymo projekto ieškovė neberengė. Paaiškino, jog 2008 metais G. M. užmūrijo duris tarp dviejų koridorių, o kita kaimynė B. R. koridoriuje sumūrijo pertvarą, padalydama koridorių į dvi lygias dalis, dėl ko ieškovė liko be įėjimo į butą. Dėl šios priežasties ieškovė pasistatė priestatą prie savo virtuvės, iš kurio per virtuvės langą pasidarė įėjimą į savo butą. Pažymėjo, kad atsakovė G. M. netaikė jokių priemonių, kadangi jis patalpų pertvarkymus atliko viduje, o ieškovę savavališkos statybos akto pagrindu įpareigojo panaikinti įrengtą įėjimą. Nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu ir prašo jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-12 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Panaikino 2009-04-23 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimą Nr. 2-1218-(220) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pripažino ieškovės O. Ž. teisę pašalinti savavališkos statybos – priestato, esančio (duomenys neskelbtini), – padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Teismas nurodė, kad įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami. Byloje nenustatyta aplinkybių, draudžiančių ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), priestato statybą, patalpa yra pritaikyta naudoti, nes ieškovė jokiu kitu būdu negali patekti į savo butą, ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, ieškovė dar iki savavališkos statybos akto surašymo siekė įteisinti priestatą ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė be priestato, kurį reikalaujama nugriauti, nebeturi jokios galimybės fiziškai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi trečiasis asmuo G. M. užmūrijo duris koridoriuje, be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pradėjo žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, privatizavimo procesą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas konstatavo, jog ieškovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.
Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2009-04-23 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimą Nr. 2-1218-(220) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo priimtas atsižvelgiant į 2009-04-09 surašytą savavališką statybos aktą Nr. 15. Ieškovei pareikštas reikalavimas susidėjo iš trijų dalių: nugriauti priestatą, kuris buvo pastatytas prie virtuvės, panaikinti vietoje virtuvės lango įrengtą naują įėjimą, jungiantį virtuve su prietaisu ir panaikinti virtuvėje įrengtą sanitarinį mazgą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė tik dėl tos ginčijamo reikalavimo dalies, kuri apėmė priestato statybą, tačiau neanalizavo ir netyrė kitų savavališkų statybos darbų. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas visus Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numatytus ir galimus savavališkos statybos šalinimo būdus, netinkamai taikė šį straipsnį, nes turėjo parinkti tik vieną konkretų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės priestatas buvo pastatytas naujai, tai vienintelis galimas padarinių šalinimo būdas, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neįteisina šio priestato, yra tik statinio nugriovimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. Ž. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovė O. Ž., pažeisdama statybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, pasistatė priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-04-23 sprendimu įpareigojo ieškovę O. Ž. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, kurie užfiksuoti 2009-04-09 savavališkos statybos akte Nr. 15, t.y. pertvarkyti statinį pagal reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, jau galiojo 2010-07-02 Statybos įstatymo Nr. XI-992 redakcija (įsigaliojusi nuo 2010-10-01), kuri tam tikrais aspektais naujai (lyginant su savavališkos statybos akto surašymo bei reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pateikimo atsakovei momentu) sureglamentavo savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus. Būtent, Statybos įstatymo 28 straipsnyje buvo numatyta galimybė atlikti neteisėtos statybos įteisinimą, numatytos tokio įteisinimo sąlygos, be to, netgi po to, kai savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir yra pareikštas ieškinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numatė galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, būtent, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas suteikė teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas. Teritorija, kurioje atlikta savavališka statyba, pagal bylos duomenis, nėra priskiriama prie saugomų teritorijų. Tokioje situacijoje nėra pagrindo vertinti, kad savavališka statyba buvo sukeltos itin neigiamos pasekmės aplinkai ar visuomenės interesams, kad statinys besąlygiškai turėtų būti griaunamas. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė be priestato neturi galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pradėjo procesą žemės sklypo privatizavimo procesą, todėl objektyviai yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius kitu įstatymo nustatytu būdu – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš šiuo atveju aplinkybė, kad teismas atskirai nepasisakė dėl bute įrengto sanitarinio mazgo ir įėjimo per priestatą, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas neteisėtas, nes teismas pasisakė apie visų administraciniais aktais užfiksuotų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą kompleksiškai. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas nepasisakė apie sprendimo nevykdymo pasekmes, priešingai, teismas nurodė visas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodytas pasekmes, ir yra pakankamai aišku, kad visi savavališkos statybos padarinių šalinimo darbai būtų atliekami ieškovės lėšomis, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (Statybos įstatymo 28 str. 10 d.). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir, jų nekartodama, su padaryta išvada, kad ieškovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą ir pagrįstai leido ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu, t. y. nagrinėjamoje byloje taikė alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimą palikti nepakeistą.