- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2-870-122/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05871-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. M., B. R., A. B., V. N.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei O. Ž., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai Pilibaitytei, tretiesiems asmenims G. M., B. R., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. M., B. R., A. B. (A. B.), V. N. dėl įpareigojimo panaikino,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), jį patikslinusi, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-04-23 įpareigojimą Nr. 2-1218-(220) „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“. Nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Name yra bendro naudojimo patalpa - koridorius, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai. Pažymėjo, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena G. M., kuris tiek savo butą, tiek bendrus koridorius yra pavertęs landyne. 2006 metais A. B., gyvenančiam virš ieškovės buto, įrengus balkoną ir jam paremti pastačius koloną, prie ieškovės lango atsirado statinys, panašus į pavėsinę. Paaiškino, jog šio priestato pagalba nutarė pasidaryti atskirą įėjimą į savo butą. Tačiau susitvarkyti statybos dokumentus nebuvo galimybės, kadangi žemės sklypas, ant kurio stovi namas, neprivatizuotas, todėl priestato pertvarkymo projekto ieškovė neberengė. Paaiškino, jog 2008 metais G. M. užmūrijo duris tarp dviejų koridorių, o kita kaimynė B. R. koridoriuje sumūrijo pertvarą, padalydama koridorių į dvi lygias dalis, dėl ko ieškovė liko be įėjimo į butą. Dėl šios priežasties ieškovė pasistatė priestatą prie savo virtuvės, iš kurio per virtuvės langą pasidarė įėjimą į savo butą. Pažymėjo, kad atsakovė G. M. netaikė jokių priemonių, kadangi jis patalpų pertvarkymus atliko viduje, o ieškovę savavališkos statybos akto pagrindu įpareigojo panaikinti įrengtą įėjimą. Nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu ir prašo jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius buvo priimtas pagal įstatymų nuostatas, kadangi ieškovė neturėjo galiojančių statybos dokumentų. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė pažeidė vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti. Prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip neteisėtą bei nepagrįstą.
Tretysis asmuo G. M. su ieškovės reikalavimais sutiko. Nurodė, jog namo gyventojai nutarė pasidalinti bendrą koridorių į tris dalis. Ieškovė pasidarė atskirą įėjimą į savo butą per verandą ir bendru koridoriumi nebesinaudojo. Tuomet su kaimyne B. R. koridorių pasidalino ir užmūrijo, kadangi ieškovei to koridoriaus nereikėjo. Pažymėjo, kad yra įpareigotas nugriauti užmūrytą dalį, tačiau negali to padaryti, kadangi, nugriovęs duris, patektų į B. R. butą, nes durys yra per pusę. Teigė, jog jam ieškovės atskiras įėjimas netrukdo. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Tretysis asmuo B. R. su ieškovės reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad namo gyventojai bendrai sutarė dėl koridoriaus pasidalinimo. Už ieškovę su tokiu susitarimu sutiko jos sugyventinis, kadangi tuo metu ieškovė laukėsi, blogai jautėsi ir nedalyvavo susirinkime. Teigė, kad neįmanoma gyventi šeimomis tokiame name, koks buvo iki pertvarkymo, todėl prašo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti.
Trečiajam asmeniui A. B. apie ieškovės reikalavimus bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau posėdyje jis nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Trečiajam asmeniui V. N. apie ieškovės reikalavimus bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau posėdyje jis nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovės O. Ž. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). Ieškovei pastačius priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, už šį pažeidimą ji buvo nubausta administracine bauda (b. l. 8), o Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-04-23 sprendimu Nr. 2-1218-(220) įpareigojo ieškovė O. Ž. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2009-04-09 savavališkos statybos akte Nr. 15, pertvarkyti statinį pagal reikalavimus (panaikinti įrengtą naują įėjimą, sanmazgą, pristatytą priestatą) ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Ieškovė 2009-05-26 skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo panaikinimo (b. l. 3). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-05-29 nutartimi O. Ž. skundą atsisakė priimti, kadangi byla nepriskirtina šio teismo kompetencijai, ir nurodė ieškovei kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (b. l. 12). Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad tretysis asmuo G. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė sieną, savavališkai įstatė duris, įrengė kieto kuro katilą bendro naudojimosi patalpoje (b. l. 9, 52). 2009-04-14 uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“ gyvenamojo namo apžiūros aktu konstatavo savavališką G. M. statybą bendro naudojimo koridoriuje (b. l. 10). Byloje yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog trečiajam asmeniui G. M. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl gyvūnų laikymo taisyklių bei gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo (b. l. 44), jis buvo užteršęs kiemą metalo laužu ir kitomis atliekomis (b. l. 46). Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog ieškovė yra kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu projektavimo sąlygoms gauti (b. l. 80). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-04-17 pranešimu informavo Klaipėdos miesto savivaldybę, jog ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ir prašė savivaldybės neišduoti jai statinio projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo iki tol, kol statytojas nepateiks statybos valstybinę priežiūrą vykdančio pareigūno raštiško patvirtinimo, kad minėtu adresu savavališkos statybos padariniai pašalinti (b. l. 96).
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, jog ieškovė praleido terminą ieškinio dėl įpareigojimo panaikinimo pateikimui (b. l. 29). 2009-04-23 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtame įpareigojime pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nurodyta, jog šis sprendimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (b. l. 5). Ieškovė O. Ž. 2009-05-26 kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nurodydama, jog atsakovės įpareigojimą registruotu laišku gavo 2009-04-27 (b. l. 3) (Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-05-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovės skundą, kadangi nustatė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (b. l. 12), todėl ieškovė 2009-06-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą). Atsakovės prašymas atmestinas ir ieškinio senatis nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo atsikirtimų, jog ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti, priešpriešinių įrodymų, įrodančių, jog ieškovė su įpareigojimu susipažino kita data, o ne 2009-04-27, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas šią bylą 2010-03-04 nutartimi buvo sustabdęs iki kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. 1/2010, susijusi su teisės normų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 104). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai) nutarta:
1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis „teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;
2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;
3) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį, reglamentuojantį teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Tai, kad įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2009-04-23 priimdama įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovavosi tuo metu galiojusiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu (b. l. 5). Pažymėtina, kad tiek administracinio akto (2009-04-09 Savavališkos statybos akto Nr. 15) priėmimo metu, tiek ieškinio padavimo metu (2009-06-09) nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtintas vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nenumatyta galimybė įteisinti savavališką statybą.
Nagrinėjant bylą, įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymas Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (Civilinio kodekso 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31 savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.123 straipsnio 1 dalį jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas.
Taigi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 d. 1 p. numato, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju ieškovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Byloje nenustatyta aplinkybių, draudžiančių ieškovei adresu (duomenys neskelbtini) priestato statybą, patalpa yra pritaikyta naudoti, nes ieškovė jokiu kitu būdu negali patekti į savo butą, ieškovė augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 6-7), ieškovė dar iki savavališkos statybos akto surašymo siekė įteisinti priestatą ir sutvarkyti reikiamus dokumentus (b. l. 80). Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neeilinė, nestandartinė situacija, ką pripažįsta ir byloje dalyvaujantys asmenys, nurodydami, jog name gyvenančios šeimos savo poreikių patenkinimui pagal susitarimą susitvarkė bendro naudojimo patalpas savo nuožiūra, kad šeimoms būtų patogu gyventi, tačiau nenumatė tos aplinkybės, kad įteisinti atliktus pakeitimus bus be galo sudėtinga, procesas tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, namo butų savininkai yra teisminiuose ginčuose, besitęsiančiuose daugelį metų.
Svarbu dar kartą paminėti, jog byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad ieškovė be priestato, kurį reikalaujama nugriauti, nebeturi jokios galimybės fiziškai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi tretysis asmuo G. M. yra užmūrijęs duris koridoriuje (jis taip yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau iki šiol įpareigojimo yra neįvykdęs), be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, yra pradėję procesą dėl žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, privatizavimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 str.), teismas konstatuoja, jog ieškovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.
Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas daro išvadą, kad reikalavimas, įpareigojantis ieškovę nugriauti priestatą, pažeidžia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas panaikinti minėtą atsakovės reikalavimą ir suteikti ieškovei teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir ieškovei galint šia tvarka pasinaudoti, kuomet bus išspręsti žemės privatizavimo ir kiti klausimai. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkintinas ir naikintinas atsakovės įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovei teisę, pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra sprendžiamas žemės sklypo, kuriame pastatytas daugiabutis namas, esantis Molo g. 6, Klaipėdoje, privatizacijos klausimas, taip pat į tai, kad nėra žinomi tikslūs duomenys, kiek gali užtrukti minėto klausimo išsprendimas, o po to statybos dokumentų derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros, teismas daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų ypatingų, nestandartinių aplinkybių, minėta teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovei išaiškintina, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovės lėšomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 9 d.).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 4, 21). Nagrinėjant bylą, susidarė 400,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 53). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl, šiuo atveju, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apmoka valstybė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Panaikinti 2009-04-23 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimą Nr. 2-1218-(220) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pripažinti ieškovės O. Ž. teisę pašalinti savavališkos statybos – priestato, esančio (duomenys neskelbtini), - padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.
Išaiškinti ieškovei, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį ieškovės lėšomis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.