- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-303-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- D. D., A. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-303-755/2018
teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01493-2017-7
2018 m. balandžio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1903-839/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams D. D. ir A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. D. ir A. K. 384,16 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. tikrinant elektros apskaitą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieš elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija. Patikrinimo metu užfiksuoti naudojami elektros prietaisai. Komisija, išnagrinėjusi aktą, nutarė perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pagal naudojamų elektros prietaisų galią ir jų veikimo trukmę. Perskaičiavus nustatyta, jog padaryta 384,16 Eur žala. Kai nustatomas toks pažeidimas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės preziumuoja neteisėtą elektros energijos vartojimą ir atitinkamai dėl to atsiradusią žalą. A. K., neteisėtai naudodamas elektros energiją, padarė žalą ieškovei, tuo tarpu D. D., kaip turto savininkas, neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame objekte būtų tinkamai apskaitoma naudojama elektros energija, todėl jie solidariai atsakingi dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai solidariai iš atsakovų A. K. ir D. D. 384,16 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 384,16 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 28 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Apskaitų kontrolės II grupės darbuotojams tikrinant elektros apskaitą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieš elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija. 2017 m. vasario 28 d. surašytame Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 11004331 užfiksuota, kad prijungtu kabeliu elektros energija tiekiama visai namo elektros įrenginių instaliacijai. Faktiniu vartotoju nurodytas ten rastas asmuo A. K.. Akte, užfiksuotame veikiančių elektros energijos imtuvų sąraše, kuris sudarytas dalyvaujant faktiniam vartotojui A. K., surašyti veikiantys elektros energijos imtuvai ir jų galia. Atsakovas A. K. parašu patvirtino, jog minėti imtuvai ir jų galios išvardinti teisingai. Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu per neapskaitinį laikotarpį, kuris atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, nustatyta, jog paskaičiavus patikrinimo metu objekte rastų elektros imtuvų faktinę galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę už vienerių metų laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d., paskaičiuota, kad ieškovei padaryta žala sudaro 384,16 Eur. Aktas, prie jo pridėtos fotografijos, elektros įrenginių neteisėto prijungimo prie elektros tinklų schema, A. K. paaiškinimas, jog „nieko nežino, kas pajungė“ patvirtina prisijungimą prie elektros tinklų be apskaitos.
5. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad yra sudaryta rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis tarp atsakovų (ar kurio nors vieno iš jų) ir ieškovės dėl elektros tiekimo į (duomenys neskelbtini), tačiau pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Elektros energija iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kai elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimų nutrauktas ir nebuvo atnaujintas, buvo tiekiama, ir vartotojo įrenginiai iš esmės yra prijungti prie elektros tinklų, tik jais elektros energijos tiekimas nutrauktas kaip sankcija už sutartinius pažeidimus. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nes D. D. neteisėto elektros energijos vartojimo metu buvo nekilnojamųjų daiktų, kuriuose buvo vartojama neapskaityta elektros energija, savininkas, o A. K. faktinis vartotojas.
6. Teismas konstatavo, kad D. D. nebuvo pakankamai apdairus,atidus ir rūpestingas asmuo. Jam buvo žinoma, kad elektros energijos tiekimas už skolas yra atjungtas, jis pats padengė įsiskolinimus, tačiau, nepaisant to, toliau leido faktiškai turtu naudotis bei name nuolat gyventi atsakovui A. K. ir tuo sudarė sąlygas žalai atsirasti. Įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad D. D. iš tiesų nebuvo žinoma apie neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų, nėra pateikta. Teismo nuomone, teiginiai, jog jau ilgą laiką siekiama iškeldinti atsakovą V. K., taip pat nėra pakankamai pagrįsti objektyviais įrodymais. Iš pateikto 2017 m. balandžio 11 d. prašymo Utenos r. sav. administracijos Leliūnų seniūnijai matyti, kad dėl A. K. gyvenamosios vietos deklaravimo konkrečiu adresu kreiptasi po to, kai buvo užfiksuotas neteisėtas elektros energijos vartojimas, duomenų apie tai, kokių kitų konkrečių veiksmų buvo imtasi iki tol, nepateikta. Sprendė, jog, jeigu atsakovas D. D. būtų veikęs tinkamai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų ženkliai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek vieno atsakovo neatsargumas, o kito – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl priteisto žalos atlyginimo iš atsakovo D. D. ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
8. Nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Su atsakovu A. K. jis nėra ir niekada nebuvo sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutarties. Name A. K. gyvena savavališkai, juo naudojasi neteisėtai, t. y. be nuomos sutarties. Pastarasis ne kartą buvo įspėtas ir prašomas išsikelti iš namo, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Tuo tarpu apeliantas apskritai nesinaudojo elektros energija ginčo adresu, jo ir šeimos faktinė gyvenamoji vieta yra kitur.
9. Mano, jog teismas, taikydamas solidariąja atsakomybę, pažeidė materialinės teisės normas, nes sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji atsakomybė, būtina nustatyti ryšio tarp atsakovų neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos pobūdį, kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Šiuo atveju atsakovas D. D. negali būti solidariai atsakingas. Priešingai, tik pastebėjęs atsakovo A. K. vykdomą neteisėtą veiklą, jis iš karto kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, perspėdamas, kad atsakovas vagia elektrą, prašė nutraukti elektros energijos tiekimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad apelianto neveikimas, pasireiškęs jam priklausančio turto nepriežiūra ir sutartinių prievolių nevykdymu (net ir nesant rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties), yra pakankama prielaida spręsti dėl jo pareigos atsakyti kartu su atsakovu A. K. kaip bendraskoliui. Apeliantas, būdamas gyvenamojo namo, kuriame buvo neteisėtai vartojama elektros energija, savininkas, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl ieškovės reikalavimas abiem atsakovams yra teisiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė atsakovų solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovo D. D., kaip turto savininko, ir atsakovo A. K., kaip elektros energijos neteisėto naudotojo, padarytą žalą dėl savavališko prisijungimo prie elektros energijos šaltinio. Teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamoje byloje yra įstatymo numatytų pagrindų solidariajai atsakomybei kilti, ieškinį tenkino pilnai. Apelianto D. D. teigimu, jis negali būti solidariai atsakingas, kadangi nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos.
15. CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, turi pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės argumentus ir pan. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo A. K. veiksmų ir atsakovo D. D. veiksmų, nes būtent įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad apeliantui nebuvo žinoma apie neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų ir neteisėtą elektros energijos vartojimą, nepateikta. Kaip matyti, byloje nekilo ginčo, kad elektros energija buvo naudojamasi neteisėtai, kad nustatyti konkretūs pažeidimai, atsakovai neneigia byloje nustatytų aplinkybių, nekilo ginčo dėl žalos apskaičiavimo.
16. Byloje nustatyta, kad elektros energija iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kai elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimų nutrauktas ir nebuvo atnaujintas, buvo tiekiama, o vartotojo įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimas nutrauktas kaip sankcija už sutartinius pažeidimus. Apeliantas neteisėto elektros energijos vartojimo metu buvo nekilnojamųjų daiktų savininkas, o atsakovas A. K. – faktinis vartotojas. Nustačius, kad
nuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieš elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija, skolininko (vartotojo) kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Todėl šioje byloje būtent apeliantas ir turėjo pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra.
18. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, jog ta aplinkybė, kad turimu turtu D. D. nuolat nesinaudojo, nepaneigia jo, kaip turto savininko, pareigų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, t. y. žinodamas, kad A. K. jam priklausančiame name gyveno nuo 2014 – 2015 m. (yra deklaravęs gyvenamąją vietą), nemokėdamas už komunalines paslaugas bei suvartotą elektros energiją, pats padengęs įsiskolinimą už elektrą, leido ir toliau naudotis jam priklausančiu turtu, nesirūpino jo priežiūra, nekontroliavo asmens, kuriam jis leido gyventi name bei davė namo raktus, veiksmų. Kaip matyti, D. D. atvykdavo į namą, aptvarkydavo aplinką, buvo užėjęs ir į namo vidų. Tokiu būdu, akivaizdu, jog jis neabejotinai turėjo matyti, kad namuose yra elektrinių prietaisų, kas turėjo sukelti klausimų bei įtarimų dėl elektros naudojimo. Tuo tarpu priešingų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam iš tiesų nebuvo žinoma ar jis pagrįstai negalėjo įsitikinti apie nuolat name gyvenančio asmens neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų, apeliantas nepateikė, nors, kaip minėta, būtent pastarasis ir turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovei padaryta žala nėra bendra.
20. Teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo netaikyti solidariosios civilinės atsakomybės ir apelianto argumentus,nes jis pats bandė užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kreipdamasis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ su pranešimu apie neteisėtą elektros energijos naudojimą. Apelianto manymu, jis tinkamai įvykdė CK 6.387 straipsnio 1 dalyje nustatytą abonento pareigą užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsiant pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog objektyvūs ir nešališki įrodymai šių faktų nepatvirtina, situacija interpretuojama iš esmės tik sau palankia linkme. Tuo tarpu, jeigu apeliantas būtų veikęs tinkamai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų žymiai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek vieno atsakovo neatsargumas, o kito – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).
21.Greta aukščiau pasakyto pastebima, jog pagal neteisėto elektros energijos pasijungimo nustatymo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktą skelbė, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, esant neginčijamam neteisėtos elektros energijos pajungimo faktui, bet abiems atsakovams neigiant pajungimo „autorystę“, apelianto kaip objekto, kuriame buvo vartojama elektros energija savininko atsakomybė atsiranda ir minėtų taisyklių pagrindu.
22. Atsižvelgiant į byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, į apelianto apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju apelianto elgesys atitiko solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas, kadangi jis neveikė kaip pakankamai rūpestingas ir atidus turto savininkas, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovei, jo neveikimas prisidėjo prie sąlygų įmonės patirtai žalai kilti sudarymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.