- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- II-209-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00067-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Remigijus Volikas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Remigijaus Voliko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29758-2023 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29758-2023 E. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2023 m. spalio 11 d., 15.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, tyčia akceleruodamas privertė automobilį slysti į šonus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir vejos, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Jam paskirta 500 Eur administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu E. G. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29758-2023, kuriuo prašo apklausti liudytoją J. U. bei panaikinti skundžiamą Institucijos Nutarimą. Skunde nurodoma, kad Nutarime, bei administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokį ar kokius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktus ir kokiais veiksmais E. G. pažeidė. Nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti 4, 9 ir 124 KET punktai, tačiau 4 ir 9 punktai yra bendros nuostatos, o 124 punkto pažeidimo aplinkybės ir pats faktas nėra nurodytas Nutarime. Pažymėtina, kad kitas administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos, administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas, o tik preziumuojamas. Byloje nėra surinkta bei įvertinta įrodymų, E. G. veikė iš chuliganiškų paskatų, nėra nustatyta kaltės forma. Pačiame Nutarime nurodyta, kad automobilis ne ,,važiavo“ šaligatviu, o tapęs nevaldomas užvažiavo ant jo be vairuotojo valios. Nutarime nurodomos aplinkybės taip pat prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotam vaizdui: 1) vairuotojas akseleratorių nuspaudžia ne ,,tik įvažiavus į sankryžą“, o elementariu posūkio manevro metu. Vairuotojas jau buvo sankryžoje, stovėjo ir laukė žalio šviesoforo signalo. Automobilio vairuotojas labai lėtai įvažiuoja iš aukštesniame lygyje esančios gatvės į žemesniame lygyje esančią gatvę ir paspaudžia akseleratorių posūkio manevrui atlikti. Akivaizdžiai matyti, kad nesuvaldomo automobilio greitis yra ne didesnis nei 20-25 km/val., o akceleravimas yra momentinis. Akivaizdu, kad akceleravimas yra išimtinai susijęs su automobiliui judėjimo jėgos suteikimu, kadangi automobilio pavarų dėžė yra automatinė; 2) nurodoma, kad ,,spaudžiamas akseleratoriaus pedalas (matyti iš pakilusių dūmų iš duslintuvo) po tokio veiksmo automobilis tapo nevaldomas“. Vaizdo įrašo laiko juostoje aiškiai matyti, kad nuo ,,dūmų iš duslintuvo“ pakilimo momento iki automobilio tapimu nevaldomu praeina daugiau nei trys sekundės, kada visas automobilio važiavimo laikas – nuo pajudėjimo iki išlėkimo nuo važiuojamosios dalies, yra 11 sekundžių; 3) įraše matoma, kad automobilis tampa nevaldomas kada dešiniu šonu užvažiuoja ant plačiosios skiriamosios juostos, o tai niekaip nesusiję su akceleravimu; 4) aplinkybė - ,,kabindamas kairėje pusėje esantį šaligatvį“, negali būti nustatyta, kadangi vaizdo įraše aiškiai matoma, kad kairėje pusėje nėra šaligatvio, o yra žalia skiriamoji juosta; 5) vaizdo įraše nesimato, kur nuo važiuojamosios dalies dingsta nevaldomas „BMW“ automobilis. Nesimato nei kaip, nei kur jis užvažiuoja, nuvažiuoja ar yra inercinės jėgos nunešamas. Nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2023 m. spalio 11 d., o gedimas užfiksuotas tik 2023 m. spalio 27 d. Tai suprantama, nes kreiptasi dėl gedimo nustatymo buvo vėliau nei įvykis. Apie gedimą nepranešė automobilio indikatorius. Automobilis tapo nevaldomas dėl antiblokavimo sistemos gedimo ir užvažiavimo ant plačios skiriamosios juostos. Būtent automobilio kontrolės praradimas dėl gedimo, o ne tyčiniais E. G. veiksmais, buvo automobilio išvažiavimo iš važiuojamosios kelio dalies priežastis.
Skundą padavęs asmuo E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie pajudėjo iš sankryžos šalutinio kelio. Važiavo lėtai, kalbėjosi su keleive. Jis su keleive pažįstami, kartais pakeliui ją paveža iki namų, bet šiaip nebendrauja. Išsukus į posūkį, važiuojant tiesiai, pradėjo nešti galinę ašį į dešinę. Labai susijaudino, nesuprato kas įvyko, „gazo“ nespaudė. Bandė ištiesinti mašiną. Pažvelgus pro šoninius langus įvertino, kad niekas nenukentėjo. Po įvykio automobilis nebuvo remontuojamas, tik ABS (Stabdžių antiblokavimo sistema). ABS automobiliui duoda stabilumo. Tai antras atvejis, kuomet pajuto automobilio nestabilumą. Tą dieną labai smarkiai lijo, padangos vasarinės, jų gylio nematavo. Technikinę praėjo ne jis, automobilis buvo tik įsigytas. Įvykio metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo. Buvo baustas, policija sustabdė patikrai ir po apačia nerado duslintuvo. Bauda - 5 eurai. Reikia pinigų, kad sutaisyti, tačiau šiuo metu jų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Remigijus Volikas nurodė, kad tam, jog inkriminuoti nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, yra Aukščiausio Teismo išaiškinimai, būtina specialiosios dalies norma ir pažeidimas. Nutarime yra nurodyta norma, bet faktinių aplinkybių aprašyme nenurodyta. Nesuvaldyto automobilio išlėkimas iš kelio nėra tolygus važiavimu šaligatviu ar veja. Tai nėra tyčinis važiavimas ar užvažiavimas. Nėra išdėstytas nei vienas specialiosios dalies KET punkto pažeidimas, be ko chuliganiškas vairavimas nėra įmanomas. Chuliganiškam vairavimui pateikiamas iš esmės 11 sekundžių vaizdo įrašas. Iki sumėtant automobilį važiuojama 4 sekundes, tada automobilis dingsta iš vaizdo. Aprašomojoje dalyje aiškiai nurodomas pažeidimas, kad manevruodamas privertė slysti automobilį į šonus. Toliau nurodoma, kad nesuvaldė automobilio ir jį išnešė į šonus. Automobilis yra automatinės pavaros ir jį priversti slysti į šonus yra problematiška. Pavara perjungiama automatiškai, važiuojant žemesne pavara negalima sukelti didelių apsukų. Automobilis į šonus neslydo. Slydimas yra kai automobilis pasisuka šonu ir daromas slydimas į šoną. Čia aiškiai matoma, kad automobilis yra sumėtomas. Nuo akceleravimo iki automobilio sumėtymo yra 4 sekundės. Nutarime aiškiai įrašytas KET 124, tai yra važiavimas šaligatviu ir vejomis. Nutarime nenurodoma, kad buvo važiuota vejomis. Nuvažiavimas sankryža yra skirtingu lygiu. Automobilis nuvažiuoja iš lėto žemyn ir tada spaudžiamas akseleratorius, kad automobilis pajudėtų ir gautų jėgos judėjimą. Judėjimo greitis neviršija 20 km/val. ir įraše aiškiai matoma, kad automobilio dešinys šonas užvažiuoja ant juostos dažų ir tada sumėtomas. Nutarime nurodomas užvažiavimas ant kairėje pusėje esančio šaligatvio, kurio nėra. Nurodyta, kad užvažiavo ant vejos, tačiau įraše to nėra. Pagal asmenų parodymus, automobilis buvo ant vejos, o tai parodo nutarimą priėmusio asmens nusistatymą. Trečias momentas, tai pačio įvykio aplinkybės. Vėliau buvo nustatyti automobilio gedimai. Automobilis, dėl nesuprantamų priežasčių vairuotojui, prarado stabilumą ir tapo nevaldomu. E. automobiliu naudojasi ne kiekvieną dieną. Važiuoja lyjant lietui, automobiliui pajudant iš sankryžos, automobilis buvo mėtomas ir tapo nevaldomas. Vėliau E. G. nuvyko į servisą ir buvo diagnozuota antiblokavimo sistemos gedimas, kuris buvo pašalintas. Eksperto didžioji kalbos dalis neparemta moksliniais metodais. Ekspertas atsakė, kad su automatine pavaros dėže to padaryti neįmanoma. O čia pavarų dėžė yra automatinė. Pats ekspertas neatsakė, kokiais būdais atskiria techninius ir žmogaus valios elementus. Jeigu padangų sukibimo laipsnis skiriasi, tai greitis vieno ar kito rato apsisukimų skaičius skirsis 40 procentų. Vertinant liudytojos parodymus, kad viskas truko labai greitai, tai iš E. G. nebuvo jokių tyčinių veiksmų ar pasimėgavimo, buvo paprastas vairavimas. Vairuotojo vairavimo patirtis nesudarė dvejų metų, todėl netipinis atsitikimas vairuotojui sukelia pasimetimą, netinkamai įvertintą situaciją. Pareiškėjo veiksmuose chuliganiško vairavimo nėra.
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas nurodė, kad nutarimas priimtas pagrįstai, visas vaizdas užfiksuotas ne policijos, o asmenų, kurie nurodė, kad asmuo važiavo chuliganiškai, t. y. tyčiniais veiksmais paleidžiant automobilį į šoninį slydimą. Automobilis išvažiavo iš statinės padėties, suko į kairę. Iš vaizdo įrašo matoma, kad posūkio žibinto nėra, automobilis kuo puikiausiai rieda negazuojant. Žinoma, kad dujų sistema buvo išimta, garsas buvo pakankamas. Automobilis turi sportinį režimą, pakanka pragazuoti, kas matosi vaizdo įraše. Jokio akvaplaningo ten negalėjo būti, nes greitis buvo nedidelis, garsas pakankamas. Pagal statistiką važiuojant 5 km per valandą greičiu sukibimas su danga 100 procentų. Kadangi technikinė buvo praeita neseniai, tikėtina, kad padangos buvo geros, o danga buvo drėgna, akvaplaningo nebuvo. Būtent tuo momentu, kai prasidėjo slydimas, transporto priemonė buvo užvažiavusi už linijos. Teigti, kad ant tų linijų transporto priemonė paslydo, negalima. Pergazuojant ir išsukant vairą į kitą pusę, paspaudžiant akceleratorių, transporto priemonę pradeda mėtyti. Kadangi amplitudė buvo didelė, automobilio amplitudė pasidarė tokia, kad galiniais ratais buvo kliudomas bordiūras. Vairuotojas išvažiavo, atsitrenkė į bordiūrą, pervažiavo veją, pervažiavo šaligatvį, aptaškė žmonės. Aplinkybės, kad vairuotojas įsitikino, kad nepadarė žalos pėstiesiems, vertinama kritiškai. Jis neatsiklausė žmonių, kurie pamatė prieš save važiuojantį automobilį. Žmonės buvo šoko būsenoje. Asmuo į tai neigiamai žiūrėjo, neatsiprašė žmonių. Galimai pamatė, kad žmonių drabužiai yra išpurvinti, tačiau nepasiūlė savo paslaugų žalai atlyginti. Automobiliui važiuojant galiniai stop žibintai nė karto neužsidegė. Vienu metu vėl pasirodo juodas dūmelis. Galima pasakyti tiek, kad buvo gazuojama. Šiuo atveju ABS sistemos gedimas jokios įtakos slydimui neturi, nes vairuotojas nestabdė. Kad transporto priemonė buvo remontuojama, tai nieko nuostabaus, nes iš nuotraukų matosi, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir ratais buvo nulaužta dalis borto. Galėjo nutrūkti automobilio laidai, davikliai. Mano, kad tyčiniais veiksmais jis bandė pasipuikuoti ir parodyti savo įgūdžius. Ačiū dievui, kad savo veiksmais jis nepadarė nieko kriminalinio, niekas nenukentėjo. Atsitrenkus į bortą, automobiliui iš inercijos nuvažiavus nuo kelio ir vos nepartrenkus žmonių, kiekvienam profesionaliam vairuotojui būtų šokas. Natūralu, kad jis galėjo išsigąsti. Klausimas, kodėl jis nepasiliko vietoje. Ginčas šiuo metu yra dėl to, ar kaltės forma yra tiesioginė tyčia.
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. nurodė, kad vairuotojas, įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) alėją, kairiu posūkiu akceleravo. Aiškiai matyti, kad dūmino ir kairiame posūkyje privertė automobilį slysti, suktis prieš laikrodžio rodyklę. Po to privertė jį vingiuoti, tokiu būdu kirsdamas važiuojamosios dalies ženklinimo liniją, kurią kirsti draudžiama. Jam (ekspertui) susidarė įspūdis, kad kliudė skiriamojoje juostoje vejos bordiūrą, galiniu kairiu ratu trenkėsi į jį. Po to automobilis nuvažiavo iš vaizdo registratoriaus lauko. Nuotraukoje matosi išverstos žemės dėl slydimo. Žmonės galėjo būti išpurvinti žemėmis. Smūgis į bordiurą turėjo įtakos staigiam automobilio judėjimo sukimusi aplink svorio centrą, jis juda į dešinę ir sukasi. Akceleruojant automobilį galiniais varomais ratais, kad priversti automobilį atlikti tokį judesį, tai duodama trauka ant ratų, kadangi ratai eina ties prabuksavimo riba, jų sukibimas su kelio danga sumažėja ir tas leidžia automobilio galinei daliai vingiuoti skersai pažeidžiamos dalies, o priekiniais ratais atstatinėti tą judesį. Jeigu daugiau ne akceleruoti, tai automobilis ne vingiuotų, o būtų vienas užmetimas. Būtų galimybė, pasukus vairą į dešinę, atstatyti tą judesį ir automobilis judėtų tiesiai. Jeigu akceleruojama kai slidu, tai automobilio neištiesins, automobilis pradės suktis ir neaišku kur atsidurs. Automobilis negalėjo slidinėti, nes čia sausa važiuojamoji dalis. Čia automobilis valdomas, tie judesiai iššaukiami vairuotojo veiksmais, staigiai keičiant rėžimą ir kryptį. Tokioje pasekoje įvyko ir atsitrenkimas į bordiūrą. Akvaplaningas galimas tik esant pakankamam vandens sluoksniui, susidarius ant važiuojamosios dalies išvažinėtų provėžų ir esant nudilusių padangų protektoriui. Neužfiksavo, kad automobilis būtų stabdomas. ABS sistema veikia, kai būna slidi kelio danga. Čia nuo įvažiavimo momento iki automobilio dingimo iš vaizdo praeina 14 sekundžių, toje atkarpoje jis nestabdė. Nemato ryšio tarp ABS sistemos ir automobilio vingiavimo. Vingiavimas iššaukiamas didinant trauką ant ratų, priverčiant juos judėti ties praslydimo riba tokiu būdu, kad keistų judėjimo kryptį. Taip gaunamas vingiavimas, stabdymas ne prie ko. Liudytoja aiškino, kad jie kartu studijuoja. Jei jis ten studijuoja, tai ne pirmą kartą važiuoja. Stažas čia ne prie ko, jei asmeniui leidžiama dalyvauti viešajame eisme, išduodant vairuotojo pažymėjimą. Dėl skirtingų dangų, tai automobiliui jokios įtakos neturi. Kodėl automobilis išmeta dūmus, atsakyti negali. Jei automobilis yra techniškai tvarkingas, jis negali dūminti, tai rodo variklio netvarkingumą. Šiuo atveju, jog pasirodo dūmas, galima paaiškinti, kad staigiai nuspaudžiamas akseleratoriaus pedalas. Automobilis greitėja ir praranda tiesiaeigį judesį. Iš pradžių svyruoja ir po to galutinai praranda judesį, tampa nevairuojamas ir trenkiasi į kairįjį kelio bortelį. Po atsitrenkimo į bordiūrą, gavęs smūgį, staigiai keičia judėjimo kryptį į dešinę, sukasi ir nuvažiuoja. Jei vairuotojas būtų įvažiavęs ir ne akceleravęs, ne sukiojęs vairo, automobilis būtų nuvažiavęs tiesiai, kai prieš tai nuvažiavo ištisa automobilių kolona. Automobilis pradėjo slidinėti tik dėl vairuotojo veiksmų. dažniausiai automobiliu su mechanine pavarų dėže daromas „šoninis slydimas“, o su automatine – jei yra sportinis režimas, kitais atvejais, tai sunkiau padaryti.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. U. nurodė, kad su E. G. kartu studijuoja. Įvykis įvyko netyčia, automobilį užnešė. Važiavo iš universiteto su E. G.. Jie kalbėjosi ir viskas įvyko labai greitai, gal porą minučių. Staigiai užsuko, ji nesuprato, kad vyko. Apsižiūrėjo, viskas buvo gerai, niekur neįvažiavo, nieko nesužeidė. Įvažiavo į posūkį (duomenys neskelbtini). Šalia jų nieko nebuvo. Jis gal truputį išvažiavo iš eilės, kurioje turėjo važiuoti. Važiuojant nieko nesakė, tiesiog kalbėjosi, bet ne apie įvykį. Abu išsigando. Jie studijuoja (duomenys neskelbtini). Kai toliau nuvažiavo sustojo ir apžiūrėjo automobilį. Ten buvo posūkis į parkingą, į stovėjimo aikštelę. Kur buvo sustoti, ten sustojo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. G., vairuodamas automobilį ,,BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spaudžiant akceleratoriaus pedalą, staigiai padidina automobilio greitį, sukelia šoninį automobilio slydimą, neatsižvelgia į važiuojamosios dalies plotį ir automobilio manevravimo amplitudę, nesuvaldo automobilio, dėl ko automobilis atsitrenkia į važiuojamosios dalies kelio bordiurą ir nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies. Pabrėžtina, kad E. G. 2023 m. spalio 18 d. paaiškinime ir 2023 m. gruodžio 21 d. skunde pateikia skirtingas įvykio versijas. Paaiškinime nurodytą automobilio slydimo priežastį – akvaplaningą, skunde pakeičia paslydimas užvažiavus ant plačiosios skiriamosios juostos, nors nurodytu laiku (įrašo laikas 15:54:01) akivaizdu, kad važiuojamosios dalies horizontalus kelio elementas yra tarp automobilio ratų, o E. G. vairuojamas automobilis juda tiesiai. Kritiškai vertinama informacija apie automobilio ABS sistemos gedimą. Nagrinėjamu atveju ABS sistema neturėjo jokios įtakos E. G. vairavimo stiliui. Byloje esančiame vaizdo įraše ,,Stop“ žibintai nei karto neužsidegė. Priešingai, vaizdo įraše matosi iš automobilio duslintuvo rūgstantys dūmai, kas patvirtina, kad vairuotojas nestabdė, o atvirkščiai spaudė akceleratoriaus pedalą tam, kad automobilis dar labiau įgautų pagreitį ir slystu šonu. Akivaizdu, kad vairuotojas kuo skubiau pasitraukė iš įvykio vietos supratęs savo neigiamo poelgio pasekmes. Nagrinėjamu atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin sunkių ir negrįžtamų tokio neatsakingo elgesio pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš skundo turinio matyti, kad E. G. iš esmės nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno nutarimu ir jam paskirta administracine nuobauda, mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
E. G. institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 11 d., 15.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, tyčia akceleruodamas privertė automobilį slysti į šonus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir vejos, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
Tačiau šiuo atveju, aiškinant definiciją „chuliganiškas vairavimas“, yra aktualios ir kitos KET normos. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 124 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.
Teismų praktikoje teisės pažeidimo padarymo paskatos yra vertinamos kaip chuliganiškos tais atvejais, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme (kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje), neteisėtai, keldamas pavojų sau bei aplinkai, veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019, 2AT-1-942/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019).
Skunde nurodyta, kad automobilis tapo nevaldomas dėl antiblokavimo sistemos gedimo ir užvažiavimo ant plačios skiriamosios juostos; automobilio kontrolės praradimas dėl gedimo buvo automobilio išvažiavimo iš važiuojamosios kelio dalies priežastis. Šie pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai atmestini. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad ryšio, tarp ABS sistemos ir automobilio vingiavimo, nėra. Nagrinėjamu atveju automobilis manevrai buvo iššaukti vairuotojo veiksmais, staigiai keičiant važiavimo rėžimą ir kryptį. Vaizdo įrašo, pavadinimu „vlc-record-2023-10-12-20h34m56s-EV20231011-155339-001766F.mp4-.mp4“, 15:53:59 laiku matyti, kad automobilio ,,BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, įvažiavęs į sankryžą ir atlikinėdamas posūkio manevrą, ima staigiai akceleruoti. Atlikęs posūkio manevrą minėtas automobilis greičio nesumažina ir dėl to prarandą kontrolę. Iš to matyti, kad automobilio kontrolės praradimas buvo sąlygotas paties vairuotojo tyčiniais veiksmais.
Nors pareiškėjo atstovas advokatas, išklausęs eksperto paaiškinimus, argumentavo, jog nagrinėjamu atveju automobilis buvo su automatine pavarų dėže, todėl vairuotojas neturėjo galimybės atlikti „šoninio slydimo“, tačiau visgi pažymėtina, jog posėdžio metu ekspertas teigė, kad dažniausiai automobiliu su mechanine pavarų dėže daromas „šoninis slydimas“, o su automatine – jei yra sportinis režimas, kitais atvejais, tai sunkiau padaryti. Taigi, ekspertas V. Š. kategoriškai netvirtino, kad automobiliu su automatine pavarų dėže „šoninis slydimas“ neįmanomas. Kita vertus, teismas vertino tiek visą eksperto paaiškinimą, tiek kitus surinktus byloje įrodymus.
Skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos, nėra nustatytos. Automobilis, tapęs nevaldomu, užvažiavo ant kairiojo kelio bortelio be vairuotojo valios. Šie pareiškėjo ir jo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuotas E. G. vairuojamo automobilio manevravimas, matyti, kad automobilis slysta šonu judrioje (duomenys neskelbtini), sankryžoje, kuomet netoli buvo daug pėsčiųjų bei kitų transporto priemonių. Automobilyje kartu su pareiškėju buvo ir jo pažįstama, kaip liudytoja apklausta J. U., su kuria kartu studijuoja.
Teismų praktikoje teigiama, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų paprastai traktuojami veiksmai, kai nenustatoma konkrečių ir aiškių tikslų ar motyvų. Siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, turi būti konstatuojama, kad vairuotojo veiksmai pasireiškė ypatingu kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu, cinizmu. Tokie vairuotojai turi kelti realų pavojų sau ar kitiems asmenims (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-806/2021). Nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėtina, kad KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors E. G. administracinio nusižengimo metu buvo pradedantysis vairuotojas, KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais siekė sukelti didesnių neigiamų padarinių, kas galėtų rodyti chuliganiškas jo veiksmų paskatas, tačiau pareiškėjui akceleruojant ir atliekant posūkio manevrą, buvo kilusi reali tikimybė žalai atsirasti, automobilis, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant pėsčiųjų šaligatvio, pareiškėjo automobilyje buvo keleivė, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka chuliganiško vairavimo požymius.
Teismo vertinimu dar viena svarbių aplinkybių, paneigiančių E. G. argumentus dėl automobilio slydimo manevrų, kilusių dėl neva automobilio nestabilumo ar ABS (Stabdžių antiblokavimo sistemos) gedimo, bet ne tyčinių, valinių vairuotojo (E. G.) veiksmų yra tai, kad E. G., teigdamas, kad automobilis neva tapo nevaldomas dėl automobilio nestabilumo ar ABS (Stabdžių antiblokavimo sistemos) gedimo nesustojo ir nekvietė techninės pagalbos kelyje, siekdamas nesukelti naujo autoįvykio su lengvesnėmis ar sunkesnėmis pasekmėmis, išgabendamas automobilį techninei apžiūrai jo pasirinktame autoservise, bet priešingai – nuvažiavo toliau. Taigi, savo veiksmais jis patvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog su automobiliu BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali toliau saugiai dalyvauti eisme, automobilis yra techniškai tvarkingas, nes slydimą sukėlė jis pats.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie 2023 m. spalio 11 d., 15.54 val., (duomenys neskelbtini), gatvės atkarpoje buvusias tokias meteorologines sąlygas, kurios leistų daryti išvadą, jog gatvėse galėjo būti slidu ir vairuotojas tik dėl vairavimo patirties stokos nesuvaldė automobilio.
Liudytojos J. U. parodymus teismas vertina nei kaip patvirtinančius, nei paneigiančius užfiksuoto automobilio manevravimą dėl gedimo, nes ji nėra ekspertė, net nevairuoja automobilio, neturi tokią jos teisę patvirtinančio dokumento. Tačiau atsižvelgia į liudytojos parodymus, kad pareiškėjas po automobilio slydimo gatve ir užvažiavimo ant kairiojo bortelio ir dešinėje esančios žalios vejos bei šaligatvio, nekvietė techninės pagalbos ir nuvažiavo toliau.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad Nutarime nurodomas užvažiavimas ant kairėje pusėje esančio šaligatvio, vejos, tačiau vaizdo įraše to užfiksuoto nėra. Tačiau šiuos argumentus paneigia byloje esantys įrodymai – iš į bylą pateiktos laikmenos esančios nuotraukos, pavadinimu ,, received_287462207544218 (1).jpeg“, matyti, adresu (duomenys neskelbtini), ant prie kelio esančios vejos bei pėsčiųjų šaligatvio paliktos automobilio padangų žymės. Nuotraukas pateikė įvykį fiksavęs pranešėjas (b.l.20-21).
Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29758-2023 E. G. priimtas be pagrindo, yra nepagrįstas, neteisėtas, nes nagrinėjant skundą pasitvirtino visos nutarime nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas savo kaltės, dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio pažeidimo, nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.
Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai E. G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, paskyrė nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
E. G. atstovas advokatas Remigijus Volikas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo priteisti 600 eurų bylinėjimosi išlaidų.
ANK 666 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas E. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo tenkinti E. G. atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29758-2023 ir E. G. skundo netenkinti.
Netenkinti E. G. atstovo advokato Remigijaus Voliko prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.