Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-434-559/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Egreda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilogus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. R. 226 Eur skolą, 58,50 Eur palūkanas, skaičiuotinas iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. UAB „Vilogus“ ir trečiasis asmuo UAB „Egreda“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/04/25, pagal kurią UAB „Egreda“ perleido UAB „Vilogus“ reikalavimo teisę į atsakovės A. R. 226 Eur dydžio skolą, įskaitant, tačiau neapsiribojant teisę reikalauti ir gauti iš skolininkės su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Atsakovė apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota 2017 m. gegužės 4 d. registruotu laišku ir pretenzija, tačiau gera valia skolos nesumokėjo. Atsakovė A. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad perleisdama reikalavimo teisę UAB „Egreda“ nenurodė ieškovei tikrųjų aplinkybių, nepaaiškino ginčo esmės ir neperdavė savo žinioje turėtų dokumentų. Pažymėjo, kad pagal 2016 m. balandžio 13 d. Prekių ir paslaugų tiekimo sutartį pradinis kreditorius UAB „Egreda“ durų montavimo darbus atliko nekokybiškai, atsakovė reiškė pretenzijas, tačiau trūkumai nebuvo pašalinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 226 Eur skolą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6120, sudarytą su pradiniu kreditoriumi UAB „Egreda“, ir 2017 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/04/25; 51,64 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat 12,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad atsakovė A. R. su trečiuoju asmeniu UAB „Egreda“ 2016 m. vasario 25 d. sudarė Prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6043, pagal kurią UAB „Egreda“ įsipareigojo atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pristatyti ir sumontuoti sutarties priede nurodytas prekes: buto duris, plastikinį langą bei lauko ir vidaus palanges. Sutartyje nustatyta prekių ir paslaugų kaina – 515 Eur. Darbai buvo atlikti (durys ir langas su palangėmis sumontuoti) 2016 m. kovo 14 d., darbus priėmė atsakovės sūnus T. R., kuris pasirašė Prekių (darbų) perdavimo-priėmimo akte bei kartu su aktu pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje EGEM Nr. 0005458 (515 Eur). Atsakovė už atliktus darbus ir prekes sumokėjo UAB „Egreda“ visą sutarties kainą – 515 Eur ir pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės tuo metu nereiškė. Po mėnesio atsakovė kreipėsi į UAB „Egreda“ su nauju užsakymu ir šalys 2016 m. balandžio 13 d. sudarė kitą Prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6120, pagal kurią UAB „Egreda“ įsipareigojo atsakovės bute pristatyti ir sumontuoti sutarties priede nurodytas prekes: vieną langą su vidaus ir lauko palangėmis. Sutarties kaina – 256,00 Eur. Sudarius sutartį, atsakovė sumokėjo 30 Eur dydžio avansą. Atsakovei, kaip ir pirmą kartą, buvo pateiktas Prekių (darbų) perdavimo-priėmimo aktas kartu su sąskaita faktūra, kurių atsakovė neapsirašė, tačiau padarė akte įrašą, nors langas yra įstatytas, tačiau durys nesutvarkytos ir ji pinigų nemokės, kol durys nebus sutvarkytos, t. y. atsakovė darbų (pagal antrąją sutartį) atlikimo akte pareiškė raštu pretenziją dėl darbų, atliktų pagal pirmąją sutartį, kokybės, ir atsisakė mokėti už prekes ir paslaugas pagal antrąją sutartį, dėl kurių kokybės ji pretenzijų neturėjo. Atitinkamai kartu su aktu atsakovė nepriėmė ir nepasirašė PVM sąskaitos faktūros EGEM Nr. 0005614 256,00 Eur sumai, kurioje buvo nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2016 m. gegužės 14 d. Atsakovei nesumokėjus likusios dalies darbų ir prekių kainos (226 Eur) pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį Nr. EP6120, trečiasis asmuo UAB „Egreda“ 2017 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/04/25 perleido reikalavimo teises į skolininkę A. R. pagal minėtą 2016 m. balandžio 13 d. Prekių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. EP6120 226 Eur sumai ieškovei UAB „VILOGUS“, kuri 2017 m. birželio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka yra laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamoje byloje buvo perleista reikalavimo teisė, kilusi iš dvišalės sutarties, kurioje pradinis kreditorius turėjo ne tik teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas ir prekes, bet ir pareigą laiku ir kokybiškai atlikti sutartyje nurodytus darbus, tačiau reikalavimo perleidimo momentu darbai (paslaugos), numatyti 2016 m. balandžio 13 d. sutartyje Nr. EP6120 už sutartą 256 Eur kainą jau buvo atlikti tinkamai (tai patvirtino ir pati atsakovė), t. y. pradinis kreditorius savo prievolę pagal minėtą sutartį buvo įvykdęs, liko nerealizuota tik jo reikalavimo teisė į atlyginimą. Teismas nesutiko su atsakovės nurodytu argumentais, kad 2016 m. balandžio 13 d. sutarties Nr. EP6120 dalyku buvo atliktų darbų pagal 2016 m. vasario 25 d. sutartį Nr. EP6043 trūkumų ištaisymas, nes visos atsakovės pretenzijos yra susijusios su buto durų pastatymu ir šių durų apvadų įrengimu, kurie buvo kitos sutarties Nr. EP6043 dalykas ir šios sutarties kainos dalis, ką patvirtina sutarties Nr. EP6043 priede pateikta informacija bei PVM sąskaitos faktūros EGEM Nr. 0005458 duomenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad į sutarties kainą (256 Eur) šie darbai nebuvo įskaityti, t. y. į 2016 m. balandžio 13 d. sutarties Nr. EP6120 kainą buvo įskaičiuota: plastikinis langas, lauko ir vidaus palangės, palangių antgaliai ir montavimo darbai. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog ji neturi pretenzijų dėl prekių ir darbų kokybės pagal paminėtą sutartį Nr. EP6120, ji taip pat nereiškė kreditoriui pretenzijų dėl prekių ir darbų kainos (256 Eur), todėl teismas sprendė, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį Nr. EP6120 įvykdė tinkamai ir turėjo teisę perleisti savo reikalavimo teisę į atsakovę dėl likusios neįvykdytos sutarties kainos dalies – 226 Eur. Teismas nurodė, kad ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra, todėl, nesant CK 6.102 straipsnyje nustatytų draudimų bei kitų CK 6.101 straipsnyje nustatytų ribojimų, cesijos sutartis šiuo konkrečiu atveju yra teisėta.Teismas nustatė, kad paskutiniame teismo posėdyje atsakovė pateikė teismui mokėjimo dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad ji ginčo sumą 226 Eur sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „Egreda“ (2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymai Nr. 92 ir Nr. 93). Pažymėjo, kad šiuo atveju prievolė įvykdyta pradiniam kreditoriui bylos nagrinėjimo iš esmės paskutinėje stadijoje, t. y. tuo metu, kai atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su prievolės šalies pasikeitimu, be to, atsakovei šioje byloje atstovavo profesionali teisininkė (advokatė), kuri turėjo atsakovei išaiškinti tokios prievolės įvykdymo teisines pasekmes. Tačiau atsakovė, nepaisydama pareikšto jai reikalavimo šioje byloje ir žinodama, kad reikalavimas pareikštas kito kreditoriaus, savo rizika, dėl neaiškių priežasčių prievolę įvykdė pradiniam kreditoriui. Trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, atsakovės sumokėtos lėšos ieškovei nėra grąžintos, todėl teismas sprendė, kad ieškovė nėra gavusi iš atsakovės tinkamo prievolės įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. R., atstovaujama advokatės Kristinos Česnauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas turėtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nors teismas nustatė, kad buvo pasirašytos dvi paslaugų teikimo sutartys, tačiau neįvertino, kad sutartyse nebuvo apibrėžtas sutarties dalykas. Sutartyse nėra informacijos, kas yra parduodama – langai ar durys, kokie darbai turi būti atliekami. Sutarties dalykas, t. y. parduodama prekė ir atliekami darbai yra nurodomi jos priede, kurį teismas vertino šališkai, t. y. vien ieškovės naudai. Vartotojas (atsakovė) yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau teismas, vertindamas įrodymus, neteisėtai aiškino juos UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“ naudai.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovei UAB „Vilogus“ buvo perduotas ne tik sutarties priedas, bet ir aktas. A. R. savo ranka minėtame akte padarė įrašą, kad sutinka apmokėti tik po to, kai bus atlikti sutarties priede nurodyti darbai. Šį aktą į bylą pateikė ieškovė UAB „Vilogus“, kuriai reikalavimo teisių perleidimo metu buvo gerai žinoma ir suvokiama, kodėl atsakovė pilnai neatsiskaitė pagal sutartį. Todėl ieškovė privalėjo pirmiausia imtis veiksmų patenkinti vartotojo pretenziją ir tik po to, atsakovei neatsiskaičius, pateikti ieškinį teismui. Todėl, anot apeliantės, ieškovės nesavalaikiai pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.Pagal sutarčių 5.6 punktus vykdytojas privalėjo trūkumus pašalinti per 20 dienų po pretenzijos gavimo, tačiau nei po vienos iš atsakovės raštiškų pretenzijų trūkumai nebuvo pašalinti ir nebuvo gautas joks motyvuotas atsakymas. Vartotojų teisių gynimo tarnybos buvo pasiūlyta iki 2017 m. lapkričio 6 d. pašalinti trūkumus. Tačiau darbus UAB „Egreda“ pilnai atliko tik 2018 m. vasario 15 d. Todėl atsakovei tik nuo paminėtos datos atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus, ką ji atliko, tačiau per klaidą pinigus sumokėdama į UAB „Egreda“ sąskaitą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilogus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. UAB „Egreda“ 2016 m. kovo 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM 0005458, kurios pagrindu atsakovei buvo parduoti plastikiniai langai, lauko durys, lauko palangės, vidaus palangės, palangių antgaliai ir atlikti montavimo darbai. Atsakovė pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsiskaitė visiškai ir jokių pretenzijų nereiškė, pasirašė 2016 m. kovo 15 d. Prekių (darbų) perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad iš vykdytojo (UAB „Egreda“) pusės buvo atlikti sutartyje numatyti gaminių montavimo darbai ir kad pretenzijų dėl atliktų darbų ir pristatytų prekių kokybės ji neturi.Po dviejų mėnesių, kada jau buvo atlikti montavimo darbai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM 0005458, atsakovė užsisakė dar vieną langą, lauko palangę, vidaus palangę, palangių antgalius ir montavimo darbus. Pagal šį užsakymą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EGEM 0005614, kurios atsakovė nėra apmokėjusi. Atsakovei pagal neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą prekės ir paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Atsakovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl prekių ir montavimo darbų, tačiau nėra pasirašiusi prekių priėmimo–perdavimo akto.Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad sutarties Nr. EP6120 dalyku buvo atliktų darbų pagal kitą sutartį Nr. EP6043 trūkumų ištaisymas, nes visos atsakovės pretenzijos yra susiję su buto durų pastatymu ir šių durų apvadų įrengimu, kurie buvo kitos sutarties Nr. EP6043 dalykas ir šios sutarties kainos dalis, ką patvirtina ir sutarties Nr. EP6043 priede pateikta informacija bei PVM sąskaitos faktūros EGEM Nr. 0005458 duomenys.Ieškovė, sutinka su teismo išvadomis, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji neturi pareigos įvykdyti ieškovės reikalavimų dėl to, kad yra nenutraukti teisiniai santykiai su pradiniu kreditoriumi UAB „Egreda“ dėl netinkamo kreditoriaus prievolės įvykdymo. Atsakovės pretenzijos minėtam kreditoriui yra siejamos su kita sutartimi, nesusijusia su cesijos sutarties dalyku, todėl atsakovės pretenzijos pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo.Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. m. vasario 25 d. UAB „Egreda“ ir A. R. pasirašė sutartį dėl prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6043. Šios sutarties pagrindu UAB „Egreda“ (pradinis kreditorius) 2016 m. kovo 14 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005458, kuria buvo reikalaujama apmokėti už prekes ir suteiktas paslaugas (darbus), tame skaičiuje ir šarvo duris, 515 Eur. 2016 m. kovo 15 d. UAB „Egreda“ (vykdytojas) ir A. R. (užsakovas) pasirašė prekių (darbų) perdavimo – priėmimo aktą, dėl atliktų darbų ir prekių kokybės pretenzijų vykdytojui užsakovė neturėjo ir pateiktą sąskaitą pilnai apmokėjo (t. 1, b. l. 90–95). UAB „Egreda“ ir A. R. 2016 m. balandžio 13 d. sudarė kitą sutartį Nr. EP6120 dėl papildomo vieno lango, palangių pirkimo ir montavimo darbų. Šios sutarties pagrindu UAB „Egreda“ 2016 m. gegužės 12 d. išrašė atsakovei PVM sąskaita faktūra Nr. EGEM 0005614, prašydama apmokėti 256 Eur. Atsakovė buvo sumokėjusi 30 Eur avansą, todėl likusi sumokėti suma sudarė 226 Eur (t. 1, b. l. 8–15). Po atliktų darbų UAB „Egreda“ pateikė atsakovei pasirašyti 2016 m. gegužės 13 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau apeliantė jo nepasirašė, o ant šio akto ranka užrašė, jog ji turi pretenzijų dėl durų ir 226 Eur nemokės tol, kol nebus sutvarkytos durys (t. 1, b. l. 167). Taigi atsakovės atsisakymas apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Egreda“ už gautas prekes ir atliktus darbus 226 Eur pagal antrąją 2016 m. balandžio 13 d. sutartį buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Egreda“ atliko nekokybiškai darbus pagal šalių pasirašytą ir įvykdytą pirmąją 2016 m. m. vasario 25 d. sutartį.UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“ 2017 m. balandžio 25 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/04/25, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Egreda“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vilogus“ (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovės A. R. skolą pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį dėl prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6120 ir 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005614 dėl likusios neapmokėtos 226 Eur sumos (t. 1, b. l. 3–6). Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. atsakovei buvo išsiųstas registruotas laiškas su pretenzija, kuria skolininkė informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Vilogus“ buvo informuota tik 2017 m. birželio 23 d., įteikus atsakovei Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. įsakymą dėl 226 Eur skolos priteisimo kreditoriui UAB „Vilogus“ ir minėtą 2017 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į šios nutarties 19–21 punktuose aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė apie reikalavimo teisės į 226 Eur skolos perleidimą naujajam kreditoriui UAB „Vilogus“ sužinojo 2017 m. birželio 29 d., kai jai buvo įteiktas teismo įsakymas su priedais, tarp jų – reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl spręstina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą.Minėta, kad ieškovės (naujojo kreditoriaus) įgytas iš pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens) reikalavimas yra kildinamas iš 2016 m. balandžio 13 d. sutarties dėl prekių ir paslaugų teikimo Nr. EP6120 ir 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EGEM0005614. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).Apeliantė nurodo, kad ji nesutiko apmokėti trečiajam asmeniui UAB „Egreda“ 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EGEM0005614, kadangi pradinis kreditorius, ieškovės vertinimu, netinkamai pagamino duris. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pretenzijos trečiajam asmeniui buvo susijusios su buto durų pastatymu ir šių durų apvadų įrengimu, tačiau durų pastatymas ir apvadų įrengimas buvo kitos sutarties, t. y. 2016 m. m. vasario 25 d. sutarties Nr. EP6043, dalykas, pagal kurią apeliantė yra pilnai atsiskaičiusi. Nagrinėjamo ginčo atveju reikalavimas perleistas į kitą atsakovės neįvykdytą prievolę pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį Nr. EP6120 ir 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005614. Tai reiškia, kad apeliantės reikalavimai dėl galimai netinkamai pastatytų durų ir įrengtų apvadų (darbų kokybės) galėtų būti sprendžiamas kitoje byloje, nes ieškovė nėra ir negali būti tokio ginčo šalimi. Minėtą išvadą patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-6841-598/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei UAB „Egreda“, trečiajam asmeniui UAB „Vilogus” dėl sandorio kainos sumažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Pažymėtina, kad apeliantė nereiškė pretenzijų pagal 2016 m. balandžio 13 d. sutartį Nr. EP6120 (dėl vieno lango, palangių pirkimo ir montavimo darbų) nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui, tačiau atsisakė pasirašyti perdavimo priėmimo aktą ir apmokėti 2016 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGEM0005614 dėl aplinkybių, nesusijusių su šiuo sandoriu. Tai reiškia, kad pradinis kreditorius UAB „Egreda“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę dėl neapmokėtos 226 Eur sumos, todėl turėjo teisę šį reikalavimą perleisti kitam kreditoriui (CK 6.102 str.), o naujasis kreditorius pareikalauti, kad atsakovė skolinį įsipareigojimą įvykdytų naujajam kreditoriui.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamą 226 Eur sumą atsakovė 2018 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 92 ir 2018 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 93 sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „Egreda“ (t. 1, b. l. 190–191), t. y. skolą pradiniam kreditoriui sumokėjo po to, kai ji jau žinojo, kad pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į minėtą skolą perleido naujajam kreditoriui (ieškovei).Pažymėtina, kad tinkamu prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui (šiuo atveju UAB „Egreda“) laikomi tik tokie atvejai, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui (šiuo atveju atsakovei) nebuvo pranešta (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Kai kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte nurodytą teisinį ginčo reglamentavimą ir byloje nustačius, kad apeliantė apie UAB „Egreda“ ir UAB „Vilogus“ 2017 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota 2017 m. birželio 29 d., o 226 Eur skolą sumokėjo pradiniam kreditoriui UAB „Egreda“ 2018 m. vasario mėnesį žinodama, jog reikalavimo teisės pradinis kreditorius jau neturi, yra pagrindas išvadai, kad įvykdydama prievolę pradiniam kreditoriui atsakovė veikė savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė prievolę įvykdė netinkamai. Todėl tokią nepagrįstą riziką prisiėmusiai atsakovei pareiga tinkamai įvykdyti prievolę ieškovės atžvilgiu išlieka, o dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo atsakovė turi teisę ir galimybę kreiptis į pradinį kreditorių.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovė UAB „Vilogus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.