Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant prokurorei G. M., nedalyvaujant nuteistajam D. E.,

teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo D. E. prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis D. E., a.k. (duomenys neskelbtini) Atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje prašo teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365 straipsniu, 362-1 straipsniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso (toliau BK) 1 straipsnio, 2 straipsnio ir 3 straipsnio nuostatų pagrindu perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš Vokietijos Federalinės Respublikos į Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą atsakomybę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė teismo posėdžio metu pareiškė, kad susipažinus su teikimo medžiaga matyti, kad veikos tinkamai kvalifikuotos ir pritaikytos pagal baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo prašymą siūlo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu D. E. nuteistas už tai, kad „2017 m. liepos 19 d. D. E. ir atskirai baudžiamojon atsakomybėn patraukti G., K. ir O. įsibrovė į juvelyrinę parduotuvę „Müller“, esančią Kemptene, ketindami ten su dviem atsineštais kirviais, panaudojant nemažą smurtą, pavogti vertingus laikrodžius. Juvelyrinėje parduotuvėje buvo klientė Lenk, darbuotojas T. ir dvi darbuotojos L. ir K.. Po to, kai buvo atidarytos įėjimo durys nuteistajam G. (tariamam pirkėjui), D. E. ir kiti du nusikaltėliai įsibrovė į pardavimo patalpas. Nusikaltimo vykdytojas O. remiantis prieš tai priimtu bendru nusikaltimų planu iš karto kumščiu smogė darbuotojui T. ir sužeidė šį. Po to nuteistasis ir jo bendrininkai, panaudodami šiuo tikslu atsineštus kirvius, prievarta įsigijo laikrodžių ir papuošalų vitrinų turinį, kai jie šias sudaužė ir išėmė turinį. Remiantis šiuo šiurkščiu elgesiu, iš pat pradžių turėjo pačioje užuomazgoje nuslopinti kiekvieną juvelyrinėje parduotuvėje esančių asmenų galimą pasipriešinimą. Nuteistasis ir jo bendrininkai pavogė 119 laikrodžių už bendrą 392 634 eurų dydžio sumą. Be to, jie taip pat padarė 20 860 eurų dydžio žalą. Dėl nuteistojo ir jo bendrininkų smurtinio elgesio klientė Lenk bei darbuotojos patyrė šoką. Darbuotojas T. dėl smūgio kumščiu patyrė kraujuojančią žaizdą, sutrenkimus bei smegenų sutrenkimą. Po to nuteistasis ir jo bendrininkai paspruko. Nuteistasis Kripulevičius su savimi turėjo didžiąją dalį vogtų daiktų. Maždaug po 30 minučių nuteistasis Kripulevičius buvo sulaikytas Kemptene. Iš 119 pavogtų laikrodžių į poėmį buvo paimti 80 laikrodžių. Likusieji 39 laikrodžiai už 166 320 eurų nebuvo rasti.“

Savo prašyme nuteistasis D. E. nurodo, kad 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartyje Nr. E1-175-831/2020 buvo netinkamai pritaikytos BK 26 str. 1 d. nuostatos. Teigia, kad Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nenurodyta, jog nuteistasis kažką sužeidė ir sužalojo ir tai yra nustatyta byloje. Teigia, kad tačiau pagal VFR BK 25 paragrafą nurodytą, kad jei nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, kiekvienas jų baudžiamas kaip nusikaltimo bendrininkas. Tačiau tai prieštarauja LR BK 26 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodomas, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas kurias apėmė jų tyčia. Tvirtina, kad byloje buvo aiškiai nustatytos aplinkybės ir įrodymai, kad veikos darymo metu nebuvo turėta ir naudota šaunamieji ginklai ar sprogmenys, todėl BK 180 str. 3 d. negali būti pritaikyta. Nurodoma, kad pagal byloje surinktus įrodymus atsirado pagrindas taikyti BK 180 str. 2 d., tačiau turėti šaunamieji ginklai buvo skirti ne žmonių žalojimui, o šiuo atveju išdaužti vitriną. Iš byloje esančių įrodymų ir 2020 m. sausio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties matyti, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas, bet tai padarė kitas asmuo, o ne pats nuteistasis. Todėl dėl išvardintų aplinkybių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 180 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų ir turi būti perkvalifikuojamos į BK 178 str. 2 d., kadangi tai atitinka nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal visus byloje surinktus įrodymus. Nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 187 str. 2 d. nėra pagrindo, nes turtas buvo sugadintas ne visuotinai pavojingu būdu, kiti žmonės dėl to nenukentėjo, tai nebuvo istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės.

Nuteistasis teisingai nurodo, kad pagal BK 26 str. 1 d. nuostatas bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Tačiau būtina atižvelgti ir į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Be to, asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2012, 2K-377-697/2015, 2K-253-693/2017).

Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad veikos buvo padarytos remiantis prieš tai priimtu bendru nusikaltimų planu. Remiantis šiuo šiurkščiu elgesiu, iš pat pradžių turėjo pačioje užuomazgoje nuslopinti kiekvieną juvelyrinėje parduotuvėje esančių asmenų galimą pasipriešinimą. Darytina pagrįsta išvada, kad veika buvo padaryta tyčia ir iš anksto susitarus, pagal iš anksto suderintą veiksmų planą, kuris apėmė iš fizinio smurto, siekiant nuslopinti parduotuvėje esančių žmonių pasipriešinimą, panaudojimą. Todėl nuteistojo D. E. teiginiai apie tai, kad jo tyčia neapėmė kito bendrininko panaudoto smurto bei fizinio smurto panaudojimo siekiant pagrobti svetimą turtą ir iš to kilusių pasekmių, yra nepagrįsti ir atmestini ir jo padaryta veika dėl jo nusikaltimo bendrininko padaryto kitam asmeniui kūno sužalojimo, kuris yra įvertintas kaip sunkus, teisingai kvalifikuota ir pagal BK 135 str. 1 d.

Be to Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis ir jo bendrininkai pavogė 119 laikrodžių už bendrą 392 634 eurų dydžio sumą. Be to, jie taip pat padarė 20 860 eurų dydžio žalą.

BK 190 str. 1 d. numato, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri šiai dienai sudaro 12500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad panaudojus smurtą padrobtas bei darant nusikalstamą veiką sunaikintas turtas yra didelės vertės, veikos susijusios su plėšimu bei turto sugadinimu yra teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 180 str. 3 d. bei 187 str. 2 d.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo D. E. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo D. E. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.