Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-234-372/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
2A-234-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01307-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
R. E.
Atsakovas
K. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-234-372/2017 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01307-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2.; 3.3.2.5.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovės R. E. atstovei advokatei D. Č.,atsakovo K. B. atstovei advokatei A. Ž.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-216-674/2016 pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui K. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti, kad sūnaus V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas K. B.; nepilnamečio sūnaus V. E. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus; priteisti iš K. B. išlaikymą po 173,77 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą valdyti uzufrukto teisėmis pavesti nepilnamečio sūnaus motinai; išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas); patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2011-09-27 susilaukė sūnaus, santuokos su atsakovu nebuvo sudarę. Iki sūnaus gimimo atsakovas atsiuntė pinigų, kad ieškovė nupirktų būsimam vaikui reikalingų daiktų. Po sūnaus gimimo atsakovas aplankė vaiką, siuntė dovanas, kas mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigų vaiko išlaikymui po 100 arba 70 svarų. Išlaikymą siuntė vaikui 6-7 mėn., tačiau po to nustojo siųsti. Atsakovas nenorėjo tvarkyti vaiko gimimo dokumentų. Atsakovas norėjo atidaryti vaiko vardu sąskaitą Anglijoje ir joje iki vaiko pilnametystės kaupti pinigus, tačiau ieškovė nesutiko, kad svetimoje šalyje būtų vaiko vardu atidaryta sąskaita. Įspėjo atsakovą, jog kreipsis į teismą, tačiau atsakovas iš jos ketinimų pasišaipė. Teigė, jog atsakovas žino apie bylą ir siūlo ieškovei atsiimti pareiškimą ir bylą baigti taikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą ieškinį patenkino. Nustatė, kad atsakovas yra V. E. tėvas. Nepilnamečio vaiko vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis paliko nepakeistus. Nustatė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 170,00 Eur nuo 2013-12-03 iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-08-01, iš viso 1530,00 Eur. Teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2210,55 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 165,00 Eur teismo išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą sąskaitą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažino įrodytu faktą, kad vaiko V. E., gimusio 2011-09-27, biologinis tėvas yra atsakovas K. B.. Nurodė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, todėl sprendė, jog ieškovas taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ieškovės išsakytus argumentus, bei į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui mažino iki 170,00 Eur. Pažymėjo, kad vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustačius tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko pervedimus 2012 m. balandžio – spalio mėnesiais, įsiskolinimą priteisė nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškinyje reikštus ieškovės reikalavimus. Nebuvo motyvuotas teismo sprendimo argumentas, kad nepilnamečio V. E. vardas, pavardė ir kiti anketiniai duomenys paliktini nepakeistais.Apeliantas nebuvo tinkamai atstovautas civilinėje byloje, jo advokatas atliko savo pareigas aplaidžiai – nepateikė byloje atsiliepimo, nebuvo nuvykęs į teismo posėdžius.Dėl tėvystės nustatymo apeliantas neprieštarauja. Atlikus DNR tyrimą ir paaiškėjus, kad jis yra vaiko tėvas, apeliantas vykdys pareigą jį išlaikyti.Išlaikymo vaikui dydis turi būti mažinamas dėl sunkios apelianto materialinės padėties. Jis išlaiko 5 asmenis, moka už automobilio ir būsto kreditus. Sugyventinė mokosi, todėl nedirba. Atskaičiavus kredito išmokas, liekanti suma 5 asmenims yra po 131 Eur, o sūnui (duomenys neskelbtini) tektų po 170 Eur.

Apeliantas nurodo, kad jis nesišalina darbo, tačiau negali mokėti (duomenys neskelbtini) tokią didelę sumą. Vaikui iki 2012 metų vidurio siųsdavo pinigų, nupirko vežimėlį, dovanų. Vėliau jis to nedarė, nes ėmė gyventi su J. A., gimė bendras jų vaikas.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į grindžia šiais esminiais argumentais:

Atsakovas per trejus bylos nagrinėjimo metus nė karto neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepasirūpino savo atstovu teismo procese, nors buvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą.

DNR ekspertizės atlikti nebuvo įmanoma dėl atsakovo nedalyvavimo procese.

Raseinių rajono apylinkės teismas atsižvelgė į teismų praktiką ir išlaikymą sūnui priteisė atitinkantį jo poreikius ir atsakovo finansines galimybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, o tokio susitarimo nesant – teismine tvarka. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai.

10. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti 170 Eur. Pripažinus, kad analogišką sumą privalo skirti ir ieškovė, bendrai tėvai vaiko poreikiams skirtų 340 Eur, o tai sudaro tik po 11 Eur per dieną. Be to, pripažintina, kad motina, su kuria gyvena nepilnametis vaikas bet kokiu atveju skiria daugiau dėmesio ir lėšų vaikui – maitinimui, priežiūrai, lavinimui, slaugymui susirgus, nuolatiniam bendravimui. Net jei tėvas imtųsi aktyviai bendrauti su vaiku, toks bendravimas būtų epizodinis jau vien dėl to, kad tėvo ir motinos gyvenamosios vietos yra skirtingos.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

12. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan.

13. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę skirti vaiko išlaikymui 170 Eur. Visiškai suprantamas jo siekis gerinti savo buitį (įsigyti būstą, automobilį), tačiau šiuo atveju vaiko prioritetai yra neabejotinai aukštesni. Atsakovas neprivalo išlaikyti jo sugyventinės vaikų iš pirmosios santuokos, tuo turi pasirūpinti jų biologinis tėvas. Pastarajam savo pareigos nevykdant, J. A. turi ne tik teisę, bet ir pareigą vaikų teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Jos mokymasis taip pat yra neabejotinai svarbus, tačiau tai negali būti pagrindu atsakovui atsisakyti remti savo sūnų, skiriant jam protingus poreikius atitinkančią sumą. Kaip jau nurodyta šios nutarties 14 punkte, 11 Eurų per dieną yra pats minimaliausias kiekis, koks gali būti skiriamas. Apeliantas prie vaiko išlaikymo prisidėtų tik po 5,67 Eur per dieną.

14. Teismas įvertina ir tai, kad paskolas atsakovas pasiėmė, jau žinodamas apie savo vaiko (duomenys neskelbtini) gimimą ir netgi vienu metu prisidėjęs prie jo išlaikymo. Tokiu atveju atidus ir rūpestingas asmuo visų pirma išspręstų kilusius ginčus, susijusius su sūnaus pripažinimu ir jo išlaikymu, o tik po to kreiptųsi dėl paskolų asmeninių poreikių tenkinimui.

15. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Lietuvoje ir užsienyje yra visiškai skirtingas pragyvenimo lygis. Šiuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena užsienyje – Anglijoje. Skirtingai nuo apelianto, ji pateikė kelias naujas pažymas iš darbovietės apie gautą darbo užmokestį (2 t., b. l. 153–160), tuo tarpu atsakovo pažyma yra viena ir jos data yra 2014-09-30. Ši pažyma pridėta prie 2016-12-27 apeliacinio skundo (2 t., b. l. 84–86). Tai rodo, kad jis vengia nurodyti realias savo pajamas.

17. Apelianto argumentas, kad jis išlaiko ir besimokančią savo vaiko motiną, šiuo metu jau neaktualus, kadangi mokslus ji baigė 2017 metų birželio 30 d. Tapusi kvalifikuota kirpėja, atsakovo sugyventinė neabejotinai prisidės ar jau prisidėjo prie vaikų išlaikymo bei šeimos ūkio vedimo. Kaip matyti iš pateiktos apelianto pažymos (2 t., b. l. 145–147), J. A. ir šiuo metu gauna išmokas, todėl negalima daryti išvados, kad prie šeimos pajamų prisideda tik apeliantas.

18. Apeliantas neskundžia sprendimo dalyje dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Kadangi nekilo jokių abejonių dėl apelianto tėvystės, kurios jis neginčija, kolegija šioje dalyje dėl sprendimo taip pat nepasisako.

19. Kolegija dėl 5.1 punkte nurodyto apeliacinio skundo argumento pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje dėl jo nepasisakė, tačiau rezoliucinėje dalyje reikalavimą išdėstė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl to negali būti pripažintas neteisėtas ir naikintinas. Kolegija taip pat negali vertinti atsakovo atstovo veiksmų. Atsakovas turėjo teisę būti atstovaujamas, ja pasinaudojo, tačiau šios teisės realizavimo kokybės vertinimas yra ne teismo prerogatyva.

20. Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės turėtos apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Jas sudaro 250 Eur, kuriuos sumokėjo ieškovė advokatei (2 t. b. l. 119).

16.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė