Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir D. S. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys D. S., antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėjai nesutiko, kad D. S. naudai skolos išreikalavimas yra pirmos eilės išieškojimas (hipoteka) ir tai nėra vienarūšiai reikalavimai. Pareiškėjai pažymėjo, kad vienarūšiai reikalavimai nėra siejami su išieškojimo eilėmis, o nagrinėjamu atveju abiejų šalių reikalavimai yra vienarūšiai (piniginio pobūdžio) ir galiojantys (b. l. 5-6).

6. Antstolė 2023 m. liepos 14 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

7. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0092/22/00727, pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2178, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. 2023 m. birželio 19 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų advokatės R. J. 2023 m. birželio 14 d. pareiškimą dėl užskaitos atlikimo.

8. Antstolė pažymėjo, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnyje numatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju skolininkai antstolei pateikė 2023 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą dėl priteistų 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, tačiau pagal antstolių informacinę sistemą vykdomoji byla pagal šį vykdomąjį raštą nėra užvesta, t. y. minėtas vykdomasis dokumentas nepateiktas vykdyti. Taigi antstolė objektyviai neturi teisės užskaityti sumų, iš kurių viena nėra pateikta vykdymui. Be to, išieškotojo D. S. naudai skolos išreikalavimas yra pirmos eilės išieškojimas (hipoteka), todėl minėtos sumos nėra toje pačioje išieškojimo eilėje. Atsižvelgiant į tai, įskaitymas negali būti atliktas, kadangi jis neatitiktų CPK 687 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų (b. l. 2-4)

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-34-430/2023, priskyrė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti 340 nuo 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme užregistruotų civilinių bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, kurių numerio šablonas „2YT“. Nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose užregistruota civilinė byla Nr. 2YT-9592-XX/2023 perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. Suinteresuotam asmeniui D. S. procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. rugpjūčio 3 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (b. l. 16). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.

11. Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 12). Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

12. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

13. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0092/22/00727 medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2178 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą.

14. Vykdymo procese pareiškėjų atstovė R. J. 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl užskaitos atlikimo.

15. Antstolė Nijolė Jutkienė 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-92-9561 atsisakė tenkinti pareiškėjų advokatės R. J. 2023 m. birželio 14 d. pareiškimą.

16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

17. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

19. CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

20. Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

22. Taigi įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

24. Taigi teismų praktikos ir CPK 687 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad antstolis išieškotinių sumą įskaitymą gali atlikti esant dviem sąlygoms: 1) vykdomieji dokumentai yra pateikti vykdyti; 2) reikalavimai turi būti toje pačioje išieškojimo eilėje.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atstovė R. J. 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl užskaitos atlikimo. Be to, pareiškėjų atstovė teikdama skundą dėl antstolės veiksmų pateikė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-51-786/2023, dėl 2 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. S. D. S..

26. Nors pareiškėjų atstovė pateikė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų išduotą vykdomąjį raštą, tačiau nei antstolei, nei teismui įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas vykdomasis raštas pradėtas vykdyti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, antstolė patikrino antstolių informacinę sistemą, pagal kurią nustatė, kad vykdomoji byla pagal šį vykdomąjį raštą nėra užvesta, t. y. minėtas vykdomasis dokumentas nepateiktas vykdyti. Taigi pareiškėjų (skolininkų) kreipimosi į antstolę metu (2023 m. birželio 14 d.) nebuvo pradėtas vykdymo procesas dėl D. S. reikalavimų išieškotojui D. S., t. y. skolininkų ir išieškotojo reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo požiūriu.

27. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjų 2023 m. birželio 14 d. pareiškimas dėl užskaitymo taikymo negalėjo būti tenkinamas, nes neatitiko vienos iš CPK 687 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos - Anykščių rūmų 2023 m. birželio 23 d. vykdomasis raštas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-51-786/2023, dėl 2 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. S. D. S. nėra pateiktas vykdymui.

28. Pareiškėjai, nesutikdami su antstolės 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-92-9561, taip pat nurodė, kad abiejų šalių reikalavimai yra vienarūšiai (piniginio pobūdžio) ir galiojantys, o vienarūšių reikalavimai nėra siejami su išieškojimo eilėmis.

29. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. CPK 754 straipsnyje numatyta reikalavimų patenkinimo eilė: hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

30. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0092/22/00727 medžiaga patvirtina, kad antstolė vykdo notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2178, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Taigi pagal CPK 754 straipsnį šioje vykdomojoje byloje pareikšti reikalavimai yra patenkinami be eilės. Pareiškėjai pateikė Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-51-786/2023, dėl 2 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. S. D. S.. Taigi pagal CPK 754 straipsnį šie reikalavimai yra patenkinami trečiąja eile (kurioje patenkinami visi kiti reikalavimai).

31. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjų 2023 m. birželio 14 d. pareiškimas dėl užskaitymo taikymo negalėjo būti tenkinamas, nes neatitiko ir kitos CPK 687 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – reikalavimai yra ne toje pačioje išieškojimo eilėje (vykdomojoje byloje reikalavimai patenkinami be eilės, o pareiškėjų pateiktame vykdomajame rašte pareikšti reikalavimai būtų patenkinami trečiąja eile). Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, CPK 687 straipsnis įskaitymo galimumą vykdymo procese sieja būtent su išieškojimo eile.

32. Galiausiai, pareiškėjai nurodė, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Šiems savo teiginiams pagrįsti vadovavosi CK 6.131 straipsnio 1 dalimi.

33. Kaip jau buvo nurodyta, antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

34. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra taikomos CPK (CPK 687 straipsnis) nuostatos, o ne CK, todėl šie pareiškėjų argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

35. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Nijolė Jutkienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų D. S. ir D. S. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.