- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 1-100-111/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-03051-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2008-07-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 223 str. 1 d. - bauda 25 MGL (3250 Lt),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, kurios buvo priteistos 2006-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu R. S.-P. naudai kas mėnesį po 1000 Lt sūnui A. P. išlaikyti nuo 2006-03-02 iki vaiko pilnametystės ir sumokėti 22000 Lt minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-04-21 iki 2006-03-01, dėl ko 2010-06-01 buvo susidaręs 71 064 Lt įsiskolinimas, taip pat vengė teikti kitą būtiną materialią paramą.
Kaltinamasis J. P. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2006 m. kovo 6 d. teismas priteisė alimentus jam nedalyvaujant. Pagal tą sprendimą jis negalėjo nieko mokėti, nes tuo metu neturėjo pajamų. 2003 m. spalio 29 d. jis susituokė su S., tada pajamų turėjo daug. Gimė sūnus A. Santuokoje jie gyveno iki 2005 metų spalio mėn., vedė bendrą ūkį. 2005 metais jis išvažiavo į Vilnių. Skyrybos jam buvo didelė trauma ir jis išvažiavo į Vilnių. Jis buvo tokioj būsenoj, kad nereagavo į laiškus, tiesiog sėdėjo namuose ir taip buvo pusę metų. Tuo metu R. S. padavė į teismą ir priteisė alimentus. Jis dar turėjo individualią įmonę, keletą įmonių. Vieną iš tų įmonių paliko tokiam stovy, kokiam ji buvo, Panevėžyje. Ji buvo funkcionuojanti įmonė, buvo didmeninė mažmeninė prekyba avalyne. Ir parduotuvę, ir sandėlius, pilnus avalynės, darbuotojus paliko ir išvažiavo. Ir jokių veiksmų dėl to nedarė. Tuo metu be jo leidimo ir įgaliojimo R. S. tvarkė visą tą biznį. Ji išiminėdavo visas pajamas, samdė darbuotojus be įgaliojimo. Jis buvo įmonės savininkas, kuris galėjo tai daryti. Ji pakeldavo algas, pardavinėjo į kairę ir į dešinę tą sandėlį ir tai vyko iki 2007 metų vidurio ar vasaros. Tada atėjo bankas pasiimti likučio už įsiskolinimus ir tada jos ta veikla pasibaigė. Tuo metu ji neatidavė bankui to likučio, pasiėmė tiesiog sau. Tuo metu ji ištuštino visas jo kišenes. Maža to, ji dar pasiėmė krūvą paskolų, kontraktų it t.t. Jis atsidūrė visiškam minuse, neturėjo pinigų. Dar skolos padidėjo, neatiduotos banko paskolos, ir taip jis pradėjo keltis. Pirmas jo žingsnis buvo susitvarkyti psichologiškai. Kai jis susitvarkė, pradėjo dirbti, bet patyrė traumą – nukrito nuo kopėčių ir sulaužė dešinį petį. Tai yra sunki trauma, iki jos galutinio atsistatymo turi praeiti trys metai. Dabar praėjo metai ir ji gali po truputį dirbti. Trauma buvo praeitais metais žiemą, prieš pat Naujuosius metus, 2009 metais. Iki 2009 metų jis gaudavo laikinas pajamas. Jam valstybė visiškai nepadeda. Jis kreipėsi į darbo biržą. Jam darbo birža pasakė, kad jis yra įmonės savininkas ir jokios pašalpos neduoda. Jis turi įmonę sutvarkyti ir uždaryti, tačiau to padaryti negali, kadangi R. S. visus dokumentus sunaikino, tos vedamos buhalterijos dingo tiesiog iš jos namų. Už tai jis gavo baudžiamąją bylą. Jį apkaltino dokumentų nesaugojimu. Tiesiog pajamas jis gaudavo iš atsitiktinių darbų. Jeigu jis turėtų pastovų darbą, nors ir su mažom pajamom, jo padėtis būtų visiškai kitokia. Bet kadangi jis neturėjo darbo, o laikinas uždarbis baigiasi, tokia situacija ir susidarė. Dabar aš sutvirtėjo, viduj žymiai geriau, prie sesės namo, prie statybų būna. Pusę metų jis buvo lovoj su ta koja, net negalėjo pasijudinti, ir kreipėsi paramos į valstybę, į tuos paramos centrus, bet taip ir negavo jokių pašalpų. Jis važiuoju pas vaiką, turiu sukaupti kažkokią sumą, paleiskim 200 litų, dalis išeina kelionei, apie 70 litų, o visa kita mes išleidžiam su vaiku. Gali būti jam pirkti žaislai, mes galim eiti į kavinę, mes galim nupirkti batų. Buvo taip, kad pirkau avalynę. Taip spontaniškai viskas vyksta, nieko planuojamo nebūna. Didžiulė netiesa, kad vaikui alimentai priteisti nuo jo gimimo dienos ir jis jų nemoka. Nuo gimimo vaiko jie gyveno kartu. Iki 2 metų tas vaikas buvo pas jį ant rankų ir jis pilnai rūpinosi tuo vaiku iki 1 metų ir 8 mėnesių, kol neįvyko jų skyrybos. Jis vienintelis rūpinosi tuo vaiku, mama juo nesirūpino. Vaikas viską gaudavo iš jo: ir pajamas, ir mama ta pati dirbo pas jį, ji gaudavo pajamas ir buvo pilnai aprūpinta. Kada įvyko jų skyrybos, jis privalėjo išvažiuoti į Vilnių, o R. S. liko ir jo vaikas liko pilnai aprūpintas iki 2007 metų pabaigos, ji gyvendavo iš įmonės pajamų. Jokio kito darbo ji neturėjo. Ji nelegaliai imdavo visas pajamas neribotai. Tada bankas pasiėmė, užsidarė ta veiklą, ji toliau lieka su sandėlio likučiu, su jo vieninteliu turtu ir toliau turėjo pajamų. Bet toliau kai jis išvažiavo į Vilnių, ji padavė į teismą alimentams, juos priteisė. Ji tiesiog pamelavo teismui, o teismas tiesiog nepatikrino. Teismo sprendimas galiojantis, bet jis neteisingas. Jis veikdavo pagal savo sąžinę. Gal ten ir buvo koks vienas pavedimas. Buvo toks laikotarpis, kai gal tris mėnesius jis turėjo darbą, dirbau vienoj firmoj statybose oficialiai ir tuo metu buvo išskaičiuoti alimentai. Tai buvo laikotarpis maždaug apie 3 mėnesius, ir be to jis dar vieną kartą darė pavedimus, bet daugiau jis tik atvažiuodavo pas vaiką ir kiek galėdavau skirti, tiek skirdavau. Jis yra iš antstolio gavęs raginimus vykdyti teismo sprendimą. Jis viską daro pagal savo pajamas. Dirbdavo įvairius atsitiktinius darbus, ką draugai paprašydavo, skaldė malkas ir pan. Per tuos penkis metus jis pramoko dirbti statybose, bet gavo traumą ir abu sąnariai yra sužaloti. Jis klijuodavo plyteles, darydavo apdailas, bet šiandien jis negali sulenkti kelio. Visus elektros darbus išmoko daryti, bet negali stovėti ant kopėčių daugiau nei kelias valandas. Negali pakelti sunkių dalykų. Tie atsitiktiniai darbai buvo ant tiek maži ir nepastovūs, pavedimų jis jokių nedarė, tik galėjo aplankyti vaiką periodiškai per kažkokį laiką ir skirti žaislam ar dar kam nors. Šiai dienai jis pradėjo nuo šio mėnesio dirbti neoficialiai statybose. Jo koja jam neleidžia oficialiai įsidarbinti. Teismo paskirtos 2008 m. liepos mėn. 2000 Lt baudos dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nesumokėjo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-19 nuosprendžiu sumažino periodinę išmoką iki 300 Lt per mėnesį ir priteisė mokėti alimentus nuo 2007 metų, bet jam atrodo, kad sprendimas dar negalioja, jis apskųstas apeliacijoje. Jei būtų gavęs nuolatines oficialias pajamas, vaikui būtų mokėjęs.
Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog kad 2003-10-29 susituokė su J. P. Sūnus A. P. gimė santuokoje (duomenys neskelbtini). J. P. sūnaus išlaikymui neskyrė pinigų, nors alimentais priteisti nuo vaiko gimimo. J. P. dalyvavo teismo posėdyje, kuomet buvo nagrinėjamas vaiko išlaikymo klausimas. Tačiau nė karto nemokėjo jam paskirtos sumos. Savo sūnų vidutiniškai jis aplanko vieną kartą per pusę metų, t. y. kai atvyksta į teismo posėdžius. Papildomos apklausos metu ji paaiškino, kad J. P., kaip individualios įmonės savininkas ir vadovas, imdavo pinigus iš kasos savo nuožiūra ir pagal savo poreikius, ko neleidžia individualios veiklos įmonės savininko teisės. 2006 m. jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo nustatyto dydžio atlyginimą. Santuokos metu bei prieš santuoką jis ėmė paskolas iš įvairių bankų. Mano, kad jos buvęs vyras šiuo metu gyvena iš nuo šeimos nuslėptų pajamų. Alimentų vengimą rodo ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. P. išėjo savo noru iš karto po to kai buvo gautas antstolio vykdomasis raštas (b. l. 21, 28).
Motyvuojamoji dalis
Iš antstolio A. B. pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-05 J. P. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir jis žinojo apie tai, kad yra vykdomas alimentų išieškojimas. Be to, pats atsiuntė atsiliepimą ir raginimą kuriame nurodė, kad niekur nedirba, jokių pajamų neturi, todėl mokėti alimentų neturi galimybės (b. l. 63-79).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie J. P. valstybinį socialinį draudimą nuo 2004-04-21 iki 2009-12-11 matyti, kad 2004 m. J. P. pajamos buvo 774 Lt, 2005 m. – 1116 Lt, 2006 m. – 3409,16 Lt, 2007 m. 1813,28 Lt (b. l. 82)
Metinėje gyventojo turto deklaracijoje pateiktoje VMI 2007 m. užfiksuotos gautos pajamos (b. l. 102-104, 113-114).
Gimimo liudijime užfiksuota, kad A. P., tėvas yra J. P. ir R. S.-P. (b. l. 25)
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-06 teismo įsakymo matyti, jog R. S.-P. naudai iš kaltinamojo J. P., priteista kas mėnesį mokėti po 1000 Lt sūnui A. P. išlaikyti nuo 2006-03-02 iki vaiko pilnametystės ir sumokėti 22000 Lt minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-04-21 iki 2006-03-01 (b. l. 2).
Iš Panevėžio apygardos teismo sprendimo matyti, jog iš J. P. 2006-03-06 įsakymu priteistas 1000 Lt per mėnesį išlaikymas pakeistas nuo 2010 kovo 5 d. ir sumažinta kas mėnesį iki vaiko pilnametystės mokant po 300 Lt.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 2006-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu jo sūnaus A. P. išlaikymui jis buvo įpareigotas mokėti po 100 Lt kiekvieną mėnesį ir 22000 Lt įsiskolinimą nuo 2004-04-21 iki 2006-03-01. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad šio teismo nustatyto įpareigojimo A. P. nevykdė ir pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo. Nors kaltinamasis ir nepripažino savo kaltė, tačiau pripažino, jog apie teismo sprendimą priteisti iš jo išlaikymą vaikui, jam žinoma buvo, tačiau jis neturėjo pajamų. J. P. pripažino, jog vaikas negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Nagrinėjant vengimo išlaikyti sūnų priežastis nustatyta, kad J. P. yra jaunas ir darbingas, tačiau arba apskritai nedirbo arba dirbo nelegaliai. Toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesenai yra patyręs kojos traumą, todėl laikinai nedirbo. Tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių doumenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo nedarbingumo trukmę, nepateikė, todėl tai nepripažintina objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.
J. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 d., kadangi jis, būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaikus.
Todėl teismas laiko, jog kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę J. P., teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos žalos dydį, į tai, jog žalos neatlygino, į jo asmenybę, jis praeityje teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 164 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę ir jos dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Taip pat, sutinkamai su BK 48 str. 4, 5, 6 d., paskirti kaltinamajam įpareigojimus, kurie turėtu paskatinti kaltinamąjį vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė R. S. pareiškė 64143 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 23). Ieškinys netenkintinas. Civilinė ieškovė prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro kaltinamojo jos sūnui nesumokėtos išlaikymo sumos. Šios sumos yra civilinės ieškovės sūnui priteistos 2006-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-03-06 teismo įsakymu, o išlaikymo dydis pakeistas 2011-01-13 Panevėžio apygardos teismo sprendimu, todėl antrą kartą priteistos negali būti, o klausimas turi būti sprendžiamas 2006-03-06 ir 2011-01-13 teismų sprendimų vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str. str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2008-07-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausme - 25 MGL (3250 Lt) bauda ir paskirti J. P. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams bei 25 MGL (3250 Lt) baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4-6 d., įpareigoti J. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti J. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje įstaigoje, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.