Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-167-564/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-167-564/2019Nutartis · 2019-12-10Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
II-167-564/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00602-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Pažeidėjas
J. A.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-167-564/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00602-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4;16.9.6 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 10 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A., jos atstovui advokatui Remigijui Uckui,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato - atstovui Martynui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso išnagrinėjo J. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3661-2019 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė Oksana Papečkienė 2019 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3661-2019 J. A. už tai, kad ji 2019 m. spalio 1 d., 21 val. 12 min., Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. 104, vairavo transporto priemonę - automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,77 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. J. A. nustačius vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, paskirta nuobauda - 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

J. A. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos terminą sutrumpinti, taip pat išdėstyti baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad nutarimas priimtas nesivadovaujant teismų praktika, skunde cituoja teismų sprendimus administracinių nusižengimų bylose, kuriose sprendžiamas neblaivių vairuotojų atsakomybės klausimas. Nurodo, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi. Pažymėjo, jog jos neblaivumas nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės alkoholio koncentracijos normą, ji jautėsi blaivi, prieš 4 valandas buvo išgėrusi skardinę alaus, todėl ir sėdo už vairo. Savo prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo argumentuoja darbinių funkcijų vykdymo būtinybe, pažymi, kad turi individualų verslą viešojo maitinimo srityje, dirba jame viena, todėl teisės vairuoti transporto priemones praradimas verslui būtų pražūtingas, negautų pajamų, neišgalėtų sumokėti baudos. Ji viena augina dvi nepilnametes dukras, iš kurių viena sunkiai serganti. Dukrą A. A. nuolat tenka vežioti į Kauno universitetines klinikas pas medikus. Nurodė, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą ir yra įsitikinusi, kad paskutinį. Daug metų vairuoja transporto priemones ir nėra nuolatinė KET pažeidėja, galiojančių nuobaudų neturi. Jos padarytas pažeidimas jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims nesukėlė, buvo padarytas vakaro metu, kai eismas nėra intensyvus. Namo, kuriame gyvena, bendrijos pirmininko charakterizuojama teigimai. Mano, kad atsižvelgus į teisminę praktiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, galima jai taikyti ANK 34 str. 5 d. ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su J. A. skundu nesutinka ir mano, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos švelninimą.

Teismo posėdžio metu J. A. savo skundą palaikė, nurodė, kad šiuo metu vyksta jos ir sutuoktinio skyrybų procesas, todėl ji prieš įvykį ir pavartojo alkoholio. Alkoholį, t. y. alų vartojo 4 valandos prieš įvykį. Jautėsi gerai, todėl net nepagalvojo, kad gali viršyti leistiną normą. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes ji vykdo individualią veiklą, todėl vairuotojo pažymėjimas jai būtinas. Jos turima maitinio įstaiga-„kebabinė“- dirba nuo 11 val. iki 21 val., joje dirba viena. Tenka ir pačiai atsivežti produktus, nes ne viską atveža tiekėjai. Jei netektų teisės vairuoti, ji ir dvi jos dukros liktų be pragyvenimo šaltinio. Be to, jai nuolat reikia dukrą vežti Kauno klinikas, nes mergaitė dėl ligos ten bus stebima metus laiko, reikės vežti ė reabilitaciją. Paaiškino, kad tą dieną buvo darbe, paskambinusi dukra pasakė, kad užėjo stiprūs skausmai ir ji, nieko nelaukusi, išvažiavo namo pas dukrą. Teisę vairuoti transporto priemones turi 11 metų ir, kiek pamena, neturi nuobaudų. Ji nėra piktybiška vairuotoja ir labai gailisi dėl įvykusio, daugiau tai nepasikartos, tai buvo pirmas ir paskutinis atvejis. Šiuo metu dar esamas jos sutuoktinis yra tolimųjų reisų vairuotojas, retai būna namuose, nepadeda jai rūpintis ir auklėti dukras. Kai išsiskirs, jis išvyks gyventi į Vokietiją.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Martynas Matulevičius teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti. Mano, kad aplinkybė, jog važiavo pas sergančią dukrą, neįrodyta. Savo paaiškinime, duotame iškarto po įvykio, J. A. taip pat tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi. Be to, buvo gautas pranešimas dėl galimai neblaivaus asmens iš fizinio asmens. Todėl mano, kad J. A. elgesys ar vairavimo stilius pranešėjui turėjo sukelti abejones dėl jos blaivumo. Taip pat nustatyta, kad per 1 valandą iš organizmo pasišalina 0,15-0,2 promilės alkoholio, t. y. J. A., jei alkoholį vartojo 4 valandas prieš įvykį, tai turėjo išgerti tikrai ne vieną skardinę alaus, kaip ji pati nurodo.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas paskiriant švelnesnę nuobaudą (ANK 642 str.1 d. 6 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu J. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, J. A. prisipažįsta dėl nusižengimo, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už minėto nusižengimo padarymą, numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 9 d.).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Tačiau pažymėtina, kad skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nusižengimo pobūdį, atsižvelgiant į visuomenės interesą, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą bei derinant skirtiną sankciją ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, spręstina, jog už nagrinėjamo nusižengimo padarymą neskiriant J. A. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bus neįgyvendinta nuobaudos paskirtis. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje J. A. paskyrus teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, paskirta administracinio poveikio priemonė asmens teises varžo labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Sprendžiant dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo J. A. pripažino ir gailėjosi, bylos duomenimis anksčiau už administracinius pažeidimus tėra bausta tik vieną kartą per pastaruosius 5 metus, ir tai ne už šiurkštų pažeidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ji nėra linkusi piktybiškai pažeisti Kelių eismo taisykles ir šis pažeidimas, nors ir grubus, yra veikiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Leistiną alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore J. A. viršijo nežymiai, kas vėlgi patvirtina jos teiginius, jog nusižengimą ji padarė neteisingai įvertinusi savo būseną. Byloje neabejotinų duomenų, jog J. A. automobilį vairavo esant būtinojo reikalingumo aplinkybėms dėl ūmaus dukros sveikatos pablogėjimo nenustatyta (dukra į gydymo įstaigą nebuvo pristatyta, jai skubi medicininė pagalba nebuvo teikiama). Teismas sutinka su institucijos, priėmusios nutarimą, atsiliepime išdėstytais argumentais, kad J. A. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

J. A. viena augina 2 nepilnametes dukras, viena iš jų - A. A. (gim. duomenys neskelbtini) serga ir ją tenka nuolat vežioti į Kauno universitetines klinikas. Sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, būna ilgalaikėse komandiruotėse, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, po skyrybų sutuoktinis išvyks gyventi į Vokietijos Respubliką, todėl, nors abiejų tėvų pareigios vaikams yra vienodos, jis neturi galimybės kasdien užtikrinti sergančios dukros sveikatos priežiūrą, esant reikalui, teikti jai pagalbą. J. A. verčiasi individualia veikla, samdomų darbuotojų neturi, kitų pragyvenimo šaltinių neturi, gaunamos iš verslo pajamos nėra didelės, kad galėtų ilgą laiką išlaikyti darbuotojus ar samdytis asmenis transporto paslaugoms teikti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones praradimas nors ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui, turės ypatingai neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos, ypatingai nepilnamečių vaikų interesams, jų sveikatos priežiūros užtikrinimui, turtinei padėčiai. Teismui įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei jos paaiškinimus, spręstina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas, jau pats savaime turėjo įtakos J. A. elgesiui ateityje kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Teismas šiuo atveju ypatingą reikšmę teikia ir nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui, kuris sietinas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apsvaigimo laipsniu, šiuo atveju jis vertintinas kaip nežymus - J. A. nustatytas 0,77 promilės girtumo laipsnis. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ir į teismų praktiką, štai, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2017-01-26 nutartimi byloje Nr. ATP-18-300/2017 sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių – buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas; Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-28 nutartimi byloje Nr. AN2-341-361/2017 sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, kai buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas; Kauno apygardos teismas 2017-09-04 nutartimi byloje Nr. AN2-515-593/2017 sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, kai buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas, Kauno apygardos teismas 2017-12-06 nutartimi byloje Nr. AN2-665-193/2017 sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki 4 mėnesių, kai buvo nustatytas 0,45 promilių girtumas.

Teismas įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kompleksiškai įvertinęs ir duomenis, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens specialiosios teisės turėjimo būtinybę mano, kad nustatyta visuma aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sudaro pagrindą J. A. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje. Manytina, kad švelnesnės poveikio priemonės nei numatyta straipsnio sankcijoje paskyrimas atitinka proporcingumo reikalavimą, ši poveikio priemonė yra teisinga ir protinga, nes šios bylos kontekste ją paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. teismui pateikė prašymą paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį, nes jos materialinė padėtis yra sunki. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad J. A. vykdo individualią veiklą, kitų pragyvenimo šaltinių neturi, posėdžio metu nurodė, kad jos mėnesio pajamos svyruoja nuo 300 iki 600 Eur, viena išlaiko 2 nepilnametes dukras, todėl pripažintina, kad galimybių sumokėti visą baudą ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu neturi, todėl jos prašymas tenkintinas ir, atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį ir jos turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis per dvidešimties mėnesių laikotarpį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 34 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

J. A. skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės Oksanos Papečkienės 2019 m. spalio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3661-2019 pakeisti ir J. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, pirmosios įmokos terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 40 Eur (keturiasdešimt eurų).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė