Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-410-813/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-25
Bylos Nr.: 1A-410-813/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00108-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Darius Kantaravičius, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis: G. M., ir P
Advokatai: Andželika Vosyliūtė

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-813/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00108-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.1.7.2; 2.4.6.1. (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajai G. M., jos gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Prašymas atlyginti Antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. M. nuteista už tai, kad vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus P. M. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: gaudama iš laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (šiuo metu Lietuvos kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) kalėjime) atliekančio P. M. nurodymus mobilaus ryšio telefonu ir vykdydama P. M. nurodymus, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. kovo 17 d., turėdama tikslą platinti, Kauno mieste neteisėtai įgijo cilindro formos paketą su 4.4241 g psichotropinėmis medžiagomis - sintetiniu kanabinoidu JWH 210, kurios grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos, ir 36.1839 g narkotinėmis medžiagomis - heroinu, kurio grynasis kiekis 5.0657 g, kurias neteisėtai laikė adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. kovo 18 d. apie 9.00 val., kol iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą platinti, paketą su 4.4241 g psichotropinėmis medžiagomis sintetiniu - kanabinoidu JWH 210, kurios grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos ir 36.1839 g narkotinėmis medžiagomis - heroinu, kurio grynasis kiekis 5.0657 g, gabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvykusi prieš ilgalaikį pasimatymą su P. M., paslėpė paketą su 4.4241 g psichotropinėmis medžiagomis - sintetiniu kanabinoidu JWH 210, kurios grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos, ir 36.1839 g, narkotinėmis medžiagomis - heroinu, kurio grynasis kiekis 5.0657 g, savo lytiniuose organuose, bandė įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, turėdama tikslą ilgalaikio pasimatymo metu perduoti - platinti jas P. M., tačiau 2022 m. kovo 18 d. apie 11.00 val., kratos metu cilindro formos paketą su 4.4241 g psichotropinėmis medžiagomis - sintetiniu kanabinoidu JWH 210, kurios grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos, ir 36.1839 g narkotinėmis medžiagomis - heroinu, kurio grynasis kiekis 5.0657 g, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir G. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant neva G. M. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertinant šių įrodymų kitų, jų neatitinkančių, bylos įrodymų kontekste. Nuosprendyje visi neaiškumai vertinami išimtinai nuteistosios nenaudai, o išvados yra grindžiamos prielaidomis ir duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Liudytojų parodymai, kratos protokolai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, anot apeliantės, patvirtina tik objektyviuosius veikos požymius, bet ne nuteistosios kaltę, t. y., jos suvokimą, kad įgyja ir gabena narkotines ar psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas G. M. suvokimą grindė aplinkybe, kad paketas su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis buvo paslėptas jos lytiniuose organuose, tačiau ši aplinkybė, nuteistosios manymu, patvirtina, kad ji suvokė, jog į įkalinimo įstaigą neša draudžiamus daiktus, t. y., mobilaus ryšio telefoną – „pirštuką“, tačiau neįrodo, kad ji suvokė, jog pakete yra būtent narkotinės, psichotropinės medžiagos.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2022 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant cilindro formos paketo vidinių ir išorinių įpakavimų rasti moteriškos lyties DNR pėdsakai sutampa su G. M. DNR, padarė išvadą, kad nuteistoji šį paketą pakavo, čiupinėjo. Tačiau, kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, nuteistosios DNR buvo rastas ne ant paties cilindro formos paketo, o ant įpakavimo. Kad ant paketo išorinių paviršių buvo rasta nuteistosios DNR abejonių nekyla, nes ji tą paketą čiupinėjo ir įsidėjo į savo lytinius organus. Tačiau kyla klausimas, ar paketui esant lytiniuose organuose, jos DNR galėjo patekti ir ant vidinės paketo įpakavimo pusės. Tiek dedant paketą į lytinius organus, tiek ir juose būnant, paketas galėjo pasižeisti ar permirkti ir tokiu būdu nuteistosios DNR galėjo patekti ir ant paketo įpakavimo vidinės pusės. O tai leidžia abejoti teismo išvada, kad ant paketo rastas G. M. DNR reiškia, jog ji paketą pakavo ir žinojo jo turinį. Taigi nuteistosios suvokimą pirmosios instancijos teismas grindė abejotinomis aplinkybėmis.

2.3. Skirdamas G. M. 8 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad jos vaidmuo buvo antraeilis, ji paketą nešė ne savo iniciatyva, o savo vyro P. M. prašymu. Veikos padarymą lėmė ne savanaudiškumas, o meilė vyrui. Be to, G. M. padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, pati savanoriškai atidavė paketą, o apklausta sulaikymo metu nuosekliai papasakojo paketo įgijimo ir gabenimo į įkalinimo įstaigą aplinkybes, kas laikytina lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Psichotropinės, narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, žalos žmonių sveikatai nekilo, kas taip pat rodo mažesnį veikos pavojingumą. G. M. yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, yra jauno amžiaus, turi vaiką, todėl ilgalaikis įkalinimas neigiamai atsilieps jos asmenybei, socialiniams ryšiams. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės bausmės skyrimo galimybės, nors, nuteistosios manymu, yra visos sąlygos minėtoms nuostatoms taikyti. Šiuo atveju net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitinka G. M. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių bei jų pavojingumo. Bausmės tikslai nuteistosios atžvilgiu gali būti pasiekti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios G. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistosios G. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, G. M. pripažinimu kalta padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat teigiama, kad paskirta per griežta bausmė, nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019, 2K-264-976/2019).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistosios G. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas G. M. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir nuteistąją G. M. teisinančius, ir ją kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – ją teisinančius – įrodymus. Priešingai, nei teigia nuteistoji, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, teismo išvados pagrįstos leistinais įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

7. Byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde neginčijamos faktinės aplinkybės, kad G. M. savo sutuoktinio P. M., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (šiuo metu - Lietuvos kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) kalėjime), prašymu iki 2022 m. kovo 17 d. įgijo cilindro formos paketą, kurį 2022 m. kovo 18 d. atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir prieš ilgalaikį pasimatymą su P. M. paslėpė jį savo lytiniuose organuose ir bandė įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, turėdama tikslą ilgalaikio pasimatymo metu perduoti jį savo sutuoktiniui. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad minėtame pakete buvo psichotropinės ir narkotinės medžiagos: 4.4241 g sintetinio kanabinoido JWH 210, kurio grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos, ir 36.1839 g heroino, kurio grynasis kiekis 5.0657 g. Tačiau nuteistoji tikina, kad nežinojo, jog pakete yra narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, tikina, jog suprato, kad gabena draudžiamus į pataisos namus įnešti daiktus, dėl to paketą ir slėpė savo lytiniuose organuose, tačiau manė, kad tai yra mobilaus ryšio telefonas – „pirštukas“. Tad nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra nustatyti, ar G. M. savo sutuoktinio nurodymu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paimdama paketą, parsinešdama jį į namus, o paskui gabendama į pataisos namus ir slėpdama paketą lytiniuose organuose, kad paskui galėtų ilgalaikio pasimatymo metu perduoti P. M., suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

8. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014).

Žemesnės instancijos teismas

9. Išanalizavus G. M. parodymus viso proceso metu matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji visų apklausų metu kalta visiškai prisipažino. Apklausiama iškart po sulaikymo (2022 m. kovo 18 d.) nurodė, kad nežiūrėjo, kas yra pakete, bet įtarė, kad ten yra narkotinės medžiagos, kadangi paketas buvo cilindro formos ir jį buvo liepta įsidėti į lytinius organus (2 t., b. l. 91-95). Papildomos apklausos, vykusios 2022 m. liepos 18 d., metu ji patvirtino pirmosios apklausos metu duotų parodymų teisingumą, taip pat paaiškino, kad apžiūrinėdama paketą jį paspaudė ir jis nebuvo visiškai kietas, su rankomis jį šiek tiek įspaudė (2 t., b. l. 98-101). 2022 m. spalio 13 d. vykusios apklausos metu, kuomet dalyvavo ir gynėjas, ji vėlgi nurodė, kad dėl pareikštų įtarimų kalta visiškai prisipažįsta, prašo vadovautis jos ankstesniais išsamiais parodymais (2 t., b. l. 113-116). Tačiau bylą nagrinėjant teisme, parodymus pakeitė ir aiškino, kad iš pataisos namų paskambinęs P. M. pasakė, kad pas ją kažkas atvažiuos ir paduos paketą su „pirštukais“. Kas tie „pirštukai“, ji nežinojo, P. M. apie tai neklausinėjo. Prie parduotuvės atvykęs nepažįstamas vyriškis jai padavė akinių dėklą, kuriame buvo į juodos spalvos plėvelę įvyniotas paketas, ir pasakė jį perduoti, kai važiuos į pasimatymą. Už nuvežimą ji gavo 250 eurų. Paketo ji neardė, nevyniojo, pačiupinėjusi jautė, kad jis puskietis, bet kad jame narkotikai, nepagalvojo. Suprato, kad jame yra draudžiami daiktai, bet galvojo, kad tai gali būti maži telefonai. P. M. jai vis primindavo, kad nepamirštų atvežti paketėlį į pasimatymą, nurodė jį paslėpti lytiniuose organuose.

10. Pirmosios instancijos teisme aiškindama parodymų pakeitimo priežastis, G. M. nurodė, kad ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo užsiminusi, kad galvojo, jog pakete yra „pirštukai“. Siekiant patikrinti nuteistosios pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad ji ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog galvojo, kad paketėlyje yra „pirštukas“ (mobilaus ryšio telefonas), kaip liudytojas buvo apklaustas apklausą atlikęs vyriausiasis tyrėjas L. S.. Liudytojas paneigė nuteistosios nurodytas aplinkybes apie tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji minėjo, jog galvojo, kad pakete yra „pirštukas“. Jis paaiškino, kad apklausos metu G. M. kalbėjo tik apie narkotines medžiagas, apie jokius kitus daiktus, kurie galėjo būti jos neštame paketėlyje, nieko nesakė. Apie tai, kad G. M. į pataisos namus turėjo įnešti „pirštukus“, kad paketėlyje narkotinių medžiagų nėra, nuo pat pirmosios apklausos momento kalbėjo P. M., tačiau G. M. apie tai visiškai nieko nesakė. Kas yra užrašyta jos apklausos protokole, tą ji ir sakė. G. M. skaitė jos apklausos protokolą ir jį pasirašė, tokiu būdu patvirtindama apklausos protokole užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno L. S. parodymais, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko L. S. galėtų būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti G. M. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, o nuteistosios parodymų pasikeitimą ji vertina kaip gynybinę jos poziciją siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į tai, kad G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net tris kartus, kartą ir dalyvaujant gynėjui, visais atvejais kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nei vienos apklausos metu apie tai, kad į pataisos namus savo sutuoktiniui nešė paslėpusi lytiniuose organuose į paketėlį supakuotą mažą mobilaus ryšio telefoną, nenurodė, o šią versiją pateikė tik apklausiama pirmosios instancijos, būdama susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat ir P. M. parodymais apie tai, kad jis G. M. paaiškino, jog paketėlyje bus mobilaus ryšio telefonas – „pirštukas“.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. M. nurodė, jog apžiūrėjo jai atvežtą paketėlį, nurodė, kad jį buvo galima šiek tiek įspausti. G. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jai kilo įtarimas, kad pakete gali būti narkotinės medžiagos, nes paketas buvo cilindro formos ir buvo nurodyta jį slėpti lytiniuose organuose, tačiau vyras sakė, kad problemų nebus. Kad paketėlis nebuvo visiškai kietas, kad jį buvo galima įspausti, patvirtina ir liudytojų D. L. bei L. S. parodymai. Liudytoja D. L. paaiškino, kad ji, kai G. M. išsiėmė paketėlį, ji jį su pirštinėmis paėmė, nesijautė, kad jame būtų telefonas. Liudytojas L. S. taip pat nurodė, kad paketėlis buvo minkštokas, jį buvo galima nelabai stipriai įspausti, o jei ten būtų buvęs „pirštukas“, to nebūtų galima padaryti. Iš to seka, kad G. M., jausdama paketėlio turinį, kad jame nėra supakuotas visiškai kietas daiktas, o mobilaus ryšio telefonas būtent toks ir yra, suprato, kad į pataisos namuose su sutuoktiniu vyksiantį pasimatymą, paslėpusi lytiniuose organuose, gabena su tikslu jam perduoti, narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, ką ir nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, juolab, kad už paketėlio nunešimą į pataisos namus jai buvo sumokėta ir nemaža pinigų suma – 250 eurų.

12. Kad nuteistoji suprato, jog jai perduotame paketėlyje, kurį ji savo sutuoktinio prašymu, paslėpusi lytiniuose organuose, turėjo atnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus yra narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, be jo pačios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų tarp G. M. ir P. M. vykusių telefoninių pokalbių turinys. Pastebėtina, kad pokalbių buvo imta klausytis gavus informacijos, kad į pataisos namus bus bandoma įnešti narkotines medžiagas ir ši informacija, G. M. 2022 m. kovo 18 d. atvykus į pataisos namus, pasitvirtino. 2022 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad buvo gauta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis P. M. kartu su kitais nenustatytais nuteistaisiais organizuoja narkotikų patekimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Tuo tikslu laisvėje šiuo metu nenustatyti asmenys 2022 m. kovo 6 d. perdavė P. M. žmonai narkotikus, kuriuos ji paslėpusi turi atnešti P. M. į ilgalaikį pasimatymą, kuris turi įvykti 2022 m. kovo 18 d., o šis iš ilgalaikio pasimatymo turi nešti narkotikus į pataisos namus nuteistiesiems (1 t., b. l. 10) Nors tarp G. M. ir P. M. vykusiuose pokalbiuose daiktai, kuriuos G. M. turės atgabenti į pataisos namus, nėra konkrečiai įvardijami, tačiau matyti, kad 2022 m. kovo 16 d. – 17 d. vykusių pokalbių metu jie tariasi dėl susitikimo su asmenimis, kurie G. M. kažką turi atvežti, ką G. M. slapčia turės atnešti į pataisos namus P. M.. Pastebėtina, kad minėti asmenys turėjo vykti iš Kėdainių ar dar toliau „ten mašina, žinai, prie Kėdainių sulūžo, tai nedavažiavo, žinai“, kas tik dar labiau sustiprina manymą, jog kalbamasi apie draudžiamus apyvartoje daiktus ir G. M. tai puikiai suprantama, juolab, kad ji už atvežto paketėlio perdavimą nurodė gavusi pakankamai didelį atlygį – 250 eurų. Priešingu atveju nebūtų racionalu tartis dėl mobilaus ryšio telefono pristatymo į Kauną iš Kėdainių ar dar toliau ir mokėti ženkliai didesnį atlygį nei paties mobiliojo ryšio telefono rinkos vertė. Be to, iš pokalbių turinio matyti, kad G. M. jau yra gavusi vieną į pataisos namus pristatytiną daiktą, kas atsispindi ir minėtame tarnybiniame pranešime pateiktoje informacijoje, kad nenustatyti asmenys jai perdavė narkotikus, kuriuos ji turi pristatyti į pataisos namus, ir tariamasi dėl dar vieno: „nes tikrai paskutinėm minutėm nesiderinsiu nieko“, „užteks tą kur atvešiu“, „nes irgi (moters lytinių organų žargonas) ne guminė“.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sugretinusi paminėtus įrodymus tarpusavyje, sujungusi juos į nuoseklią įrodymų grandinę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. M. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pateikta versija yra paneigta. Nuteistoji neabejotinai žinojo, kad įgyja, laiko, gabena į pataisos namus, turėdama tikslą perduoti P. M. paketėlį ne su mobilaus ryšio telefonu, o būtent su draudžiamomis medžiagomis, t. y., narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paketėlio dydį (cilindro formos, apie 11 cm ilgio ir 2,5 cm pločio), taip pat sprendžia, kad bent bendrais bruožais nuteistoji suvokė draudžiamų medžiagų, kuriomis ji disponavo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kiekį, t. y. kad jis bus didelis. Taigi, visa tai patvirtina, kad G. M. veikė tiesiogine tyčia. Apeliantės padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl tenkinti nuteistosios skundą ir išteisinti ją dėl šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. M. pati pakavo paketėlį yra pagrįsta prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis specialisto išvada, kad ant cilindro formos paketo vidinių ir išorinių įpakavimų rasti moteriškos lyties DNR pėdsakai sutampa su G. M. DNR su 99,9999999999999999999999 % tikimybe (1 t., b. l. 138-139). Tačiau nuteistoji G. M. viso proceso metu kategoriškai neigė pakavusi paketėlį. Ji nurodė, kad gavusi jį iš nepažįstamo asmens parsinešė į namus ir pasidėjo, tačiau jo neardė, taip pat ir nepakavo. Siekiant išsiaiškinti, ar nuteistosios biologiniai pėdsakai ant paketėlio vidinių paviršių galėjo atsirasti dėl to, kad paketėlis buvo įdėtas į G. M. lytinius organus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos specialisto išvadą pateikusios specialistės O. P. ir A. J.. Specialistės paaiškino, kaip buvo atliekamas tyrimas, nurodė, kad pirmiausia buvo daromos nuoplovos nuo paketo išorės, paimtas vienas mėginys. Po to, atvyniojus lipnią juostą, kuria buvo apvyniotas popierinis paketas, darytos nuoplovos nuo cilindro formos paketo vidaus. Tiek vidinis, tiek išorinis DNR buvo intensyvūs. Specialistė O. P. nurodė, kad DNR profilis tiek ant vidinių, tiek ant išorinių paviršių galėjo atsirasti ir nuo paketėlio buvimo lytiniuose organuose. Tai priklauso nuo supakavimo hermetiškumo, paketėlio buvimo moters lytiniuose organuose trukmės. Kadangi byloje nėra užfiksuota, ar paketėlis buvo supakuotas visiškai hermetiškai, atsižvelgus į specialistės O. P. paaiškinimą, G. M. kategoriškai neigiant, kad ji pati supakavo paketėlį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad G. M. pakavo paketėlį. Ši teismo išvada, kaip minėta, pagrįsta prielaidomis, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintinas argumentas, kad D. M. pakavo paketėlį. Tačiau šio argumento pašalinimas nepaneigia teismo išvadų dėl G. M. kaltės įvykdžius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šioje normoje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti, laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. M. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Tačiau nuteistoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021 ir kt.).

17. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

18. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio negalimas, kadangi tam nėra įstatyme numatytų sąlygų. G. M. savo noru nepranešė padariusi nusikalstamą veiką, nusikalstama veika buvo išaiškinta dėl pataisos namų darbuotojų veiksmų. Ji nebuvo nuoširdi duodama parodymus, kas leidžia daryti išvadą, kad ji savo veiksmų kritiškai nevertina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių apskritai nenustatyta.

19. Taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių G. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. M. už jos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi tiek nuteistąją, tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta minimali šios teisės normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, straipsniai). Jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta.

20. G. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Ji ne tik įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą platinti, bet ir ėmėsi priemonių jų išplatinimui pataisos namuose, t. y., atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir paslėpusi jų aptikimą apsunkinančioje vietoje – lytiniuose organuose, ketino įnešti į pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu perduoti savo sutuoktiniui, kad šis jas galėtų platinti nuteistųjų tarpe. Nors psichotropinės ir narkotinės medžiagos taip ir nepasiekė adresato, kuriam jos buvo skirtos, taigi, jos nepadarė žalos jokio asmens sveikatai, tačiau tik dėl to, kad tai užkardė pataisos namų pareigūnai. Neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos grynasis kiekis – 5,0657 g heroino daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą minimalią didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribą, kuri yra 2 g. Be to, G. M. tuo pačiu disponavo ir psichotropine medžiaga – 4,4241 g sintetinio kanabinoido JWH 210, kurios grynasis kiekis nenustatytas neturint pamatinės medžiagos. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog konstatuoti mažesnio G. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, nagrinėjamu atveju negalima.

21. Vertinant G. M. asmenybę, pažymėtina, kad ji anksčiau ne kartą teista. Aptariamą nusikaltimą padarė būdama recidyviste, kas pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ji taip pat bausta administracine tvarka. Anksčiau jai buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, bauda, tačiau tai jos nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šios aplinkybės rodo, kad ji nėra linkusi keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro, jos nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai, o yra nulemtas jau gana susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Nors nusikaltimą padarė turėdama darbą, tačiau vėliau darbo santykius nutraukė. Atsižvelgus į tai, kad yra teista už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į teisiamąjį posėdį atvyko būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,30 promilių neblaivumas), galima daryti išvadą, kad ji yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu. Tai taip pat rodo jos atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinų taisyklių laikymąsi. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

22. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nusikaltimas padarytas iš meilės vyrui, kadangi ji pati pripažino gavusi atlygį už paketėlio nunešimą į pataisos įstaigą. Taigi, nenustatytos ir aplinkybės, kurios leistų konstatuoti mažesnį G. M. pavojingumą visuomenei ir sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus apeliantei su laisvės atėmimu nesusiję bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ar bent jau nustatant mažesnę laisvės atėmimo trukmę, nei BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės minimumas.

23. Nors G. M. turi nepilnametį vaiką, tačiau jo neaugina. Vaiko turėjimas jos nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaiko. Nuteistosios sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, griežta ilgalaike laisvės atėmimo bausme nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Tad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad G. M. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo ne tik naikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, bet ir keisti jį dėl nuteistajai neteisingai paskirtos bausmės. Todėl nuteistosios G. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad G. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 344,43 Eur (3 t, b. l. 152-155). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji šiuo metu nedirba, kitų duomenų apie jos turtą ir pajamas byloje nėra, kad jai skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios G. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį pašalinant iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginius, kad G. M. pakavo paketėlį.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios G. M..

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDaiva JankauskienėDarius Kantaravičius