Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2-474-450/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2-474-450/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00709-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Magbelonas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-474-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magbelonas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magbelonas“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Magbelonas“ ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Magbelonas“ yra nemoki. Bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė 633,24 Eur, iš jų 464,40 Eur – nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 168,84 Eur – delspinigiai. UAB „Magbelonas“ vardu registruotos 7 transporto priemonės, kurių būsena – išregistruota. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015, 2016, 2017 metus. Pagal 2014 metų balanso duomenis, UAB „Magbelonas“ turtą sudarė trumpalaikis turtas – 16 780 Lt (4 859,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 22 125 Lt (6 407,85 Eur) (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 22 125 Lt (6 407,85 Eur). Atsakovė nėra sumokėjusi valstybės socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius asmenis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn.; nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Magbelonas“ neturi apdraustųjų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Magbelonas“ bankroto bylą.

4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetui, jos įsiskolinimas pareiškėjui 2018 m. gruodžio 13 d. siekė 633,24 Eur. Bendrovė 4 metus neteikia finansinės apskaitos dokumentų Juridinių asmenų registrui, byloje nėra tikslių duomenų apie jos turimą turtą ir pradelstas skolas, taip pat nėra įrodymų apie išregistruotų automobilių ir priekabų buvimo vietą, tačiau du automobiliai yra perduoti kitiems asmenims. Viešoje erdvėje yra duomenų, kad bendrovė vykdo arba vykdė veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), prekiauja naudotomis automobilių atsarginėmis dalimis, superka, remontuoja ir techniškai prižiūri automobilius, įmonėje dirba vienas žmogus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, atsakovė gali turėti skolą UAB „Subtilitus“, daugiau neišnagrinėtų įmonei iškeltų bylų nėra. Bendrovės vadovas A. G. neturi jo atžvilgiu iškeltų ir neišnagrinėtų bylų, jis taip pat gali turėti kreditorių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Magbelonas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Bankroto procedūros neturi būti pradedamos formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto byla turėtų būti keliama tik tuo atveju, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Atsakovės skola ieškovei sudaro 633,24 Eur. Atsakovė neturi jokių kitų kreditorių, iš atsakovės turto nėra vykdomas išieškojimas ne ginčo tvarka. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą.

5.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė viešai skelbė arba kitaip pranešė neketinanti vykdyti savo įsipareigojimų. Artimiausiu metu ji padengs įsiskolinimą pareiškėjui ir pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsiliepimas

6. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė atskirajame skunde deklaratyviai nurodo nesutinkanti su skundžiama teismo nutartimi, kadangi yra moki įmonė, neturinti kitų kreditorių, iš jos nėra vykdomi išieškojimai ne ginčo tvarka, atsakovės pradelsti įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovė teismui nepateikė šią poziciją pagrindžiančių dokumentų. Savo ruožtu teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais, be kita ko, įrodymais, kad įmonė nevykdo mokestinių prievolių ir jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 633,24 Eur; įmonė 4 metus neteikia finansinės apskaitos dokumentų Juridinių asmenų registrui, nėra tikslių duomenų apie jos turimą turtą ir kt.

6.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą bankroto procedūros jos atžvilgiu pradėtos formaliai taikant ĮBĮ nustatytus nemokumo nustatymo kriterijus. Byloje yra duomenų, kad atsakovė nuo 2016 m. balandžio 25 d. nevykdo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktų mokėjimo nurodymų; nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn.; skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė 633,24 Eur. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad įmonė jau ilgą laiką negali įvykdyti įsipareigojimų, nors skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 633,24 Eur. Nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Magbelonas“ neturi apdraustųjų.

Šalies argumentai

6.3. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad artimiausiu metu padengs turimą 633,24 Eur įsiskolinimą ir pateiks teismui tai patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo biudžetui šio atsiliepimo pateikimo dieną nėra sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, įmonei iškeliama bankroto byla, jeigu teismas nustato, kad ji yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas); įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktą, ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys, be kita ko, įmonės kreditoriai, gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jeigu ji laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų.

9. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Remiantis šia nuostata, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonė galėtų būti pripažinta nemokia nepaisant to, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, nustačius, kad įmonė kelis metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1906-381/2018).

10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl įmonės mokumo ar nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas turi analizuoti ir kitas nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės – teismas turi įvertinti, kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio atsakovės 2014 m. balanso (atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius laikotarpius) matyti, kad atsakovė neturi ilgalaikio turto, jos trumpalaikio turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu siekė 16 780 Lt (4 859,82 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 22 125 Lt (6 407,84 Eur). Iš minėto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė patyrė 11 931 Eur nuostolių. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ pateiktus duomenis, atsakovė turėjo 7 transporto priemones, kurios yra išregistruotos ir kurioms draudžiama dalyvauti viešajame eisme, 2 iš šių transporto priemonių yra perduotos kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi apdraustųjų asmenų, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už ankstesnius draudimo laikotarpius sudaro 633,24 Eur (pagrindinis įsiskolinimas siekia 464,40 Eur, priskaičiuoti delspinigiai – 168,84 Eur), atsakovė šio įsiskolinimo nemoka. Duomenų apie atsakovės šiuo metu vykdomą veiklą, turimą turtą, įsiskolinimus kreditoriams, veiklos pelningumą ar nuostolingumą byloje nėra.

12. Taigi, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra moki (byloje nėra duomenų, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų, turi turto, laiku vykdo savo skolinius įsipareigojimus), priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės nemokumą – atsakovė nuo 2016 m. turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir šio įsiskolinimo neapmoka net iš dalies jau pakankamai ilgą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra nemoki ir tai sudaro pagrindą iškelti jai bankroto bylą.

13. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, kuria jai iškelta bankroto byla, teigdama, kad ji nėra nemoki – atsakovė nurodo neturinti kitų kreditorių, išskyrus pareiškėją, kuriai ji yra skolinga 633,24 Eur, iš atsakovės turto nėra vykdomas išieškojimas, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tariamą mokumą ir sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra nemoki, nėra pagrįsta. Nors atsakovė nurodė artimiausiu metu padengsianti savo įsiskolinimą pareiškėjui, iki numatyto teismo posėdžio datos ji nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad šis įsiskolinimas yra atlygintas, o iš „Sodra“ viešai skelbiamų duomenų matyti, kad atsakovė vis dar nėra atsiskaičiusi su pareiškėju.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka ir įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ĮBĮ, kurio 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1628-370/2017). Pirmiau minėta, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo vykdomą veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas ar pan., todėl teismas atsakovės argumentus apie tariamą jos mokumą vertina kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė