- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-546-1034/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. T.
- Advokatai
- Stasys Sanda
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. 2017 m. birželio 16 d., apie 21.44 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
J. T. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2017 m. birželio 16 d., apie 21.48 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, žodžiu pasiūlė savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ričardui Tamulynui ir savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiajam patruliui Augiui Trinkūnui jam priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant jo vertę, t. y. 500 Eur, tokiu būdu pasiūlė 500 Eur vertėS kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas neregistruoti įvykio, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2017 m. birželio 16 d., apie 21.44 val., Vakariniame aplinkkelyje ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad buvo pirma atostogų diena. 2017-06-16 buvo sode visą dieną, vakare išgėrė alaus, gavo žinutę nuo žmonos, kad vamzdelis tualete trūko ir vanduo bėga. Viskas įvyko neapgalvotai. Priėmė tokį chaotišką sprendimą. Dabar viską supranta, tada nesuprato savo poelgio. Su taksi negalėjo važiuoti, nes su šuniuku buvo, autobusų irgi nebuvo. Nusprendė važiuoti automobiliu. Po to vakariniame aplinkkelyje sustojo, nes šuniukas norėjo į lauką ir atvažiavo policija. Gal važiuodamas atsitrenkė į kelio ženklinimo sienos elementą, žala nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Neprisimena dėl kyšio. Gali pasakyti, niekada nėra davęs. Gali būti, kad davė, bet neprisimena. Iškart atvažiavęs išgėrė du butelius alaus apie 6-7 laipsnių stiprumo. Labai sunku atsakyti, kaip jautėsi. Savo veiksmus dabar supranta, bet tuomet nesuprato. Tai pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Negirdėjo, kad pašaliniai asmens kažką sakytų, gal nepastebėjo. Nėra priežasčių, kad kiti asmenys jį nepagrįstai apkalbėtų. Neigiamai vertina savo veiksmus. Prašo nekonfiskuoti automobilio, čia šeimos automobilis. Sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą ir naudojasi tuo pačiu automobiliu. Automobilis nupirktas santuokoje, bet registruotas jo vardu dėl pigesnio išlaikymo. Jeigu netektų teisės vairuoti transporto priemones, darbdavys turi teisę jį atleisti iš darbo. Prašytų skirti švelnesnę baudą. Šiandienai neturi santaupų sumokėti baudai.
Laiduotoja K. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nėra bausta administracine tvarka, neteista. Neigiamas požiūris į kaltinamojo poelgį. Neigiamai žiūri į vairavimą neblaiviam. Jis auklėja vaikus labai griežtai, kad taip negalima ir dėl to jai buvo šokas, kad jis taip pasielgė. Ji prižiūrės kaltinamąjį, jam tai pamoka visam gyvenimui.
Laiduotojas H. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra dabartinis J. T. vadovas. Kartu dirba nuo 1999 metų. Pats nebaustas administracine tvarka, neteistas. Prastas požiūris į kaltinamojo veiką. Dirba tokioje įmonėje, kur netoleruojami tokie dalykai. Po įvykio J. T. pas save paėmė, padėti jam. Jo darbas rodo, kad jam nieko nereikia, tai buvo kažkokios vienkartinės atostogos, vienintelis atvejis. Mano, kad yra J. T. autoritetas. Jį mato kasdien, kalbasi. J. T. jį gerbia ir per tą laiką neteko nei karto nesusikalbėti su juo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. T. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, įtarimo esmę suprato visiškai, kuo yra įtariamas prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padarytų veiksmų. Sutinka duoti parodymus ir nori pranešti, kad 2017 m. birželio 16 d., vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į sodo namelį, esantį Maišiagaloje. Iki 21.00 val., tiksliai laiko nenurodys, nepamena, būdamas namelyje išgėrė 2 butelius alaus 6% ir 7% stiprumo. Apie 22.00 val. nusprendė važiuoti namo. Automobilyje su juo buvo Akitos veislės šuo. Ties Tarande vairuodamas minėtą automobilį išvažiavo į Vakarinį aplinkkelį ir važiavo link Viršuliškių rajono. Atsimena, kad sustojo kelkraštyje, ties išvažiavimo link Pilaitės plento, nes šuo užsinorėjo į lauką. Tada prie jo privažiavo ir sustojo policijos ekipažas. Jis iškart prisipažino jiems, kad išgėręs. Po ko geranoriškai sutiko pūsti į alkotesterį ir duoti kraujo tyrimams. Nelabai prisimena, kaip vyko toliau pokalbis su policijos pareigūnais. Po kažkurio tai laiko išanalizavęs visą įvykį, mano, kad galėjo būdamas neblaivus policijos pareigūnams pasiūlyti savo automobilį, kurio vertė yra 500 Eurų. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Daugiau papildymų neturi apie įvykį, nes nieko daugiau neatsimena. Neblaivus gyvenime niekada nevairuoja, slapstytis nesiruošia. Nori pranešti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ligoninėje ar priklausomybės ligų centre (b. l. 60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Augis Trinkūnas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-06-16 dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiuoju patruliu Ričardu Tamulynu apie 21 val. 48 min. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad A2 kelyje kryptis link Vilniaus ties Lukoil degaline, esančią Užubalių k., pranešėjas mato kaip automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarus ir iš įvykio vietos šalinasi. Ties posūkiu link Vakarinio aplinkkelio pranešėjas pametė iš akiračio minėtą automobilį. Jiems važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, ties nuvažiavimu link Pilaitės prospekto pastebėjo šalikelėje stovintį automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo stovintį vyriškį. Sustojus ir priėjus prie vyriškio jis buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausė: "kas vairavo automobilį?" Vyriškis atsakė, kad jis vairavo ir važiuoja namo. Asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą J. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei automobilio Peugeot 206 techninį pasą. Apie 22 val. 15 min. prie jų privažiavo A. V., kuris atpažino J. T. ir patvirtino, kad jis vairavo Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Pasak A. V. po įvykio J. T. sustojo išlipo iš automobilio, vėliau sėdo į automobilį ir važiavo toliau. J. T. raštiškai patvirtino, kad būtent jis vairavo Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant su J. T. jis paprašė jų, kad galėtų susitarti gražiuoju, kad neregistruotų eismo įvykio ir kad jis galėtų nesitikrinti blaivumo. Jiems įspėjus, kad už pareigūno bandymą papirkti yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis atsakė, kad žino, tačiau jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir nieko blogo jis nepadarė. Ir dar kelis kartus prašė jų susitarti. Jie kelis kartus pakartojo, kad jis yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir kad įvykis bus užregistruotas, jis atsakė: „vyrai, paimkit mano automobilį, kuris vertas 500 eurų ir skirstomės savais keliais“. Tikrinant J. T. blaivumą su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr ARBL-0762, meteorologinės patikros Nr. 0510310, jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas. J. T. nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir prieš įeinant į jo patalpas jis kelis kartus paprašė jų jo ten nevesti ir nieko neregistruoti, klausdamas, kiek jums reikia pinigų, kad išsiskirstyti. Jie atsakė, kad nieko nereikia, jį nuvedė į kabinetą, kur jam buvo paimta tiriamoji medžiaga kraujas. Vėliau J. T. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK KPV patalpas, specialiosios priemonės nepanaudotos. Nuvykus į eismo įvykio vietą ir apžiūrėjus ją, nustatyta, kad kelio atitvarai neapgadinti, todėl eismo įvykio sudėties nėra. Automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Lentvario g 18 Vilnius (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas Ričardas Tamulynas iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas Augis Trinkūnas (b. l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2017-06-16 apie 21.50 val., važiuodamas A2 keliu link Vilniaus miesto, vairuodamas automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprivažiavus nusukimo link Avižienių gyvenvietės, Vilniuje, pastebėjo priešais pavojingai manevruojantį automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Po ko minėto automobilio vairuotojas sustabdė vairuojamą automobilį, jis irgi sustojo, ėjo link automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pamatė, kad iš išvaizdos jis akivaizdžiai buvo neblaivus (tarp jų buvo 3 metrų atstumas), pradėjo sakyti jam "kur susiruošėte važiuoti neblaivus?", tačiau vairuotojas nors ir pamatė jį ir išgirdo jo žodžius, nereagavo į tai, atsisėdo greitai į savo automobilį ir pradėjo važiuoti, šalintis. Jis iškart grįžo prie savo automobilio, atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti paskui jį ir tuo metu skambinti į policiją Nr. 112, pranešinėti apie įvykį. Po ko važiavo vakariniu aplinkkeliu ir pamatė, kad važiuoja policijos ekipažas, kuris aplenkė jį ir nuvažiavo paskui automobilį Peugeot 206. Po ko susisiekus su bendrojo pagalbos centro operatore pokalbio metu ji pranešė, kad jis nereikalingas. Jis tada nuvyko į darbovietę, Ukmergės g., Vilniuje, ir po kokių 20 minučių paskambino pareigūnai ir paprašė privažiuoti prie jų ir atpažinti vairuotoją, kurį jis persekiojo. Jis sutiko tai padaryti ir privažiavo prie vakarinio aplinkkelio, ties nuvažiavimu link Pilaitės rajono, Vilniuje, kur stovėjo policijos pareigūnai ir pažeidėjas. Jis iškart jį atpažino ir patvirtino informaciją, kad būtent minėtas vairuotojas neblaivus vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio atitvarus, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Kai jis nurodė į minėtą vairuotoją, jis pradėjo policijos pareigūnų akivaizdoje prašyti jo, kad nerašytų jokio paaiškinimo, kad gal galima kaip nors susitarti su juo, kad jis atsiskaitys vėliau už tai, jei jis sakys, kad ne jis vairavo automobilį neblaivus. Jis parašė paaiškinimą apie įvykį ir išvyko savo asmeniniais reikalais. Neturi tikslo meluoti, pats asmeniškai gyvenime nevairuoja neblaivus, todėl mano būtina bausti tokius pažeidėjus, nes dėl jų kaltės gali nukentėti ir kiti žmonės (b. l. 21)
VĮ „Regitra“ duomenimis, įtariamojo įvykio metu vairuotas automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. T. (b. l. 41).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 940 Eur (b. l. 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6016/2017(01) nustatyta, kad J. T. kraujyje, paimtame 2017-06-16 22.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis J. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų A. Trinkūno, R. Tamulyno, A. V. parodymai, alkotesterio kvito pažyma. Tai, kad kaltinamasis J. T. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 51), iš kurios matyti, kad J. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 prom. etilo alkoholio.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, jo kaltė dėl papirkimo be jo paties prisipažinimo įrodoma liudytojų R. Tamulyno ir A. Trinkūno parodymais. Šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis J. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius, be to, jis tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, šie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. T. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Abi šios veikos padarytos tą pačią dieną, viena nuo kitos laiko atžvilgiu nėra labai atitolusios, tačiau jos nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-P-82/2010). Šiuo atveju J. T. padarė du savarankiškus nusikaltimus, laiko atžvilgiu vieną paskui kitą, ir nors jie tarpusavyje susiję – papirkimas galimai nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų nustatyta, jog J. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, jie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-756-810/2017).
Nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytų sąlygų, nėra pagrindo J. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nustačius, jog byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės – kaltinamasis J. T. nelaikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką asmeniu, teismas dėl laiduotojų tinkamumo būti laiduotojais BK 40 straipsnio 3 dalies prasme nepasisako.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Kaltinamojo J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo J. T. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 65-66), ir daro išvadą, kad kaltinamajam J. T. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmė – bauda.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam J. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu J. T. laikinai sulaikytas nuo 2017-06-16 22.05 val. iki 2017-06-17 15.39 val. (b. l. 28, 33). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 38) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau J. T. anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam J. T. pažymėtina, kad J. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. T. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos veikos, į tai, kad jis praeityje už šiukščius pažeidimus nėra baustas (b. l. 65-66), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kaltinamasis nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbo funkcijas. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai darbe paprastai nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Be to, asmuo turi pats vertinti ir branginti teisę vairuoti transporto priemones, kuri reikalinga ne tik jo paties, bet ir šeimos gerovei bei interesams.
Dėl turto konfiskavimo
Prokurorės 2017-06-21 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. T. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2018-03-16 (b. l. 132).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. T., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai šeimos automobilis, sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą ir naudojasi tuo pačiu automobiliu, jis nupirktas santuokoje, bet registruotas jo vardu dėl pigesnio išlaikymo.
Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas natūra, o kaltinamojo sutuoktinė savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Kadangi automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, minėtu prokurorės nutarimu paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.
J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti J. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-06-16 22.05 val. iki 2017-06-17 15.39 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti J. T. nubaustu galutine 118 MGL (4443,88 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio reikalavimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaltinamajam J. T. nuosavybe priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.
Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.