- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 1-2008-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46608-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Kaltinamasis
- A. B.
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajam O. K.,
kaltinamajam A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 286 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. 2016-10-02 apie 15.45 val., Kaune, K. Mindaugo pr. 49, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių O. K. ir T. T. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, nesipriešinant eiti į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais priešinosi standindamas raumenis, mosuodamas rankomis, po to du kartus smūgiuodamas ranka O. K. į krūtinę, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-02 su draugu Deividu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Apie 13 val. Kartu su Deividu atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Kiek atsimena, jis sėdėjo ant suoliuko, o Deividas buvo nuėjęs į „Sportland“ parduotuvę. Po to abu ėjo pavalgyti. Apie 15.30 val., jiems dar būnant parduotuvėje, prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir juos sulaikė, nuvedė į apsaugos patalpą ir iškvietė policiją. Atsimena, kad su atvykusiais pareigūnais kilo konfliktas. Pareigūnai sakė, kad jis su Deividu turi važiuoti su jais į komisariatą. Gerai visko neprisimena, nes buvo išgėręs, bet pamena, kad su pareigūnais „apsistumdė“. Jis nenorėjo niekur važiuoti, jam buvo uždėti antrankiai. Galėjo būti, kad muistydamasis, sudavė pareigūnams į krutinę. Supranta, kad pasielgė negerai priešindamasis pareigūnams. Kadangi buvo neblaivus, todėl keikė juos.
Kadangi kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2016-10-02 patruliavo kartu su kolega vyr. patruliu T. T.. Apie 15.30 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad K.Mindaugo pr. 49, Kaunas PC “Akropolis“ yra sulaikyti du asmenys, kurie triukšmauja ir yra agresyvūs. Atvykus apie 15.45 val. juos pasitiko apsaugos darbuotojai, kurie nuvedė prie sulaikytųjų A. B. ir D. L.. Apsaugos darbuotojas jiems paaiškino, kad jie buvo sulaikyti dėl sugadintos striukės, parduotuvėje „Sportland“. Priėmė pareiškimą iš minėtos parduotuvės pardavėjos. Vedant į automobilį prie apsaugos patalpų koridoriuje, esančiame minėto PC „Akropolis” pirmajame aukšte, A. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kreipėsi į jį su kolega sakydamas „jūs mentai pyderai čiulpsit bybį ir laižysit šikną“. Po to pradėjo agresyviai elgtis mosavo rankomis, standino raumenis, priešinosi, muistėsi stengėsi išsilaisvinti, tuomet sudavė jam 2 kartus dešine ranka į krutinę. Smūgiuodamas jam sukėlė fizinį skausmą ir sudaužė jam priklausančio MRT „Sony Xperia Z“ ekraną. Telefonas buvo uniforminio švarko kišenėje. A. B. viso įvykio metu buvo įspėtas nekartą, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, nusiramintu. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūno reikalavimus. Bandant sulaikyti buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, pargriovus asmenį ant žemės buvo panaudota spec. priemonė antrankiai. A. B. buvo pristatytas į Kauno AVPK VTV OVS (b.l. 13-15).
L. T. T. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas O. K. (b.l. 28-30).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2016-10-02 buvo apžiūrėta įvykio vieta-PPC „Akropolis“, esantis Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune (b.l. 5-8).
Iš 2016-10-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2016-10-02 apžiūros protokolo, 2016-10-02 pakvitavimo matyti, kad nukentėjusysis O. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo apžiūrėtas ir jam grąžintas (b.l. 17, 18-22, 23).
Iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis O. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam asmeninės nuosavybės teisė priklausančio ir įvykio metu sugadinto mobilaus ryšio telefono pareiškė 100 ? civilinį ieškinį (b.l. 25).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2797 matyti, kad 2016-10-02 16:17 val. A. B. nustatytas 1,12 proc. (promilių) girtumas (b.l. 43)
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str., nes kaltinamasis tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, panaudojo prieš juos fizinį smurtą ir pasipriešino jiems, einantiems tarnybos pareigas.
Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).
Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.
Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 2 p.)
Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą...imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui..., sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 21 str. 2 p.)
Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 2 p.)
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).
BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojai O. K. ir T. T. dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje patruliais, kas reiškia, kad jie yra valstybės tarnautojai.
Byloje nustatyta, kad liudytojai O. K. ir T. T. įvykio metu buvo apsirengę policijos pareigūnų drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.
Kaip jau buvo paminėta, BK 286 str. numatyta veika - pasipriešinimas valstybės tarnautojui - pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl A. B. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui, jis, atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis.
Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis O. K. nurodė, kad kaltinamajam A. B. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, sutinka, kad jam padarytą turtinę 100 ? žalą A. B. atlygins per vieną mėnesį, sutink a, kad byla kaltinamojo A. B. atžvilgiu būtų nutraukta jam susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. B. kaltu visiškai pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, įsipareigojo nukentėjusiajam padarytą 100 ? turtinę žalą atlyginti iki 2016 m. lapkričio 1 d., prašo baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo A. B. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, kaltinamąjį A. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju ir šis jam atleido, kaltinamasis A. B. anksčiau neteistas, nevengė atsakomybės, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą įsipareigojo atlyginti iki 2016 m. lapkričio 1 d., teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo A. B. susitaikymas su nukentėjusiuoju priimtinas, kaltinamasis A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo A. B. atžvilgiu nutrauktina.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. pripažino nukentėjusiojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 100 ? civilinį ieškinį, sutiko jį atlyginti per mėnesį laiko, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam O. K. turtinę žalą iki 2016 m. lapkričio 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1, 4 d., 304 str., 305 str. 4, 6 d., 307 str. 3, 5, 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
A.B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 286 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius nukentėjusiuoju O. K..
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę-iki 2016 m. lapkričio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam O. K. padarytą turtinę 100 (vieno šimto) ? turtinę žalą.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., jog pagal BK 74 str. 2 d. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.