Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-08-03 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. S. 2015-06-08 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. K. skundą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Minėtą tyrėjos nutarimą E. K. apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė R. Matulionienė 2015-07-14 nutarimu nepanaikino 2015-06-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo, motyvuodama tuo, kad surinktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnyje, padarymą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja E. K. skundą dėl prokurorės R. Matulionienės 2015-07-14 nutarimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, panaikinimo atmetė, motyvuodama tuo, kad surinkti duomenys patvirtina, jog D. A. – pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir jų bendrų vaikų tėvas, tinkamai vykdo jam 2012-04-23 teismo nustatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pareiškėja E. K. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje. Nesutinka, kad D. A. reguliariai, kiekvieną mėnesį, į jos sąskaitą perveda teismo nustatytą sumą vaikų išlaikymui ir, kad šias aplinkybes patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. Atkreipia dėmesį, kad iš banko išrašų matyti, kad D. A. nemokėjo po 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo 2012 m. balandžio mėnesį teismo nurodyto išlaikymo dydžio vaikams, 2012 m. balandžio mėnesį jis pervedė tik po 400 Lt, kai teismas buvo nustatęs 600 Lt vaikų išlaikymo sumą kiekvienam. Dėl ko ji kreipėsi į antstolius ir tik šiems reikalaujant D. A. pradėjo teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Pareiškėjos nuomone tai rodo, kad D. A. nuo 2012-04-23 iki 2015-05-15 nevykdė skubaus teismo sprendimo, t. y. vengė išlaikyti vaikus. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiamasi Vilniaus apylinkės teismo 2015-05-29 nutartimi, nors ji nėra įsiteisėjusi. Atkreipia dėmesį, kad D. A. buvo žinoma, kad teismo priteista suma vaikų išlaikymui turi būti sumokėta iki kiekvieno mėnesio 23 dienos. Tačiau 2015 metų kovo mėnesį jis tai pavėlavo padaryti. Pareiškėjos nuomone, D. A. du kartus pažeidė BK 164 straipsnį, t. y. 2012 m. balandžio mėnesį ir 2015 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad jis gauna reguliarias pajamas, teismo sprendimą pažeidė ne vieną kartą ir tyčia, žinodamas apie galiojantį teismo sprendimą neteikė išlaikymo teismo nustatytu laiku, todėl jos teigimu, D. A. veika aiškiai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje.

Pareiškėja abejoja jos pareiškimo tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokurorų objektyvumu, nurodydama į tai, kad D. A. yra dirbęs Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate, o jo giminaitis yra Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras.

E. K. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės nutarimą bei tyrėjos nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atsisakymo pradėti pagal E. K. pareiškimą ikiteisminį tyrimą medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-08-03 nutarties.

BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimą ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties kodekso 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi išimtys, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Todėl jei akivaizdžiai, kaip šiuo atveju, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Pareiškėja apygardos teismui pateiktu skundu tvirtina, kad D. A. nuo 2012-04-23 iki 2015-05-15 nevykdė skubiai vykdytino teismo sprendimo, t. y. vengė išlaikyti vaikus, argumentuodama tuo, kad po 2012-04-23 priimto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pervedė vaikų išlaikymui ne po 600 Lt kaip buvo nurodęs teismas, bet po 400 Lt, o 2015 m. kovo mėnesį pavėlavo atlikti mokėjimą, t.y. jį atlikdamas jau po šio mėnesio 23 dienos.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013, 2K-327-303/2015 ir kt.).

Teismui pateiktoje E. K. skundo tyrimo medžiagoje esantys duomenys neleidžia teigti, jog D. A. piktybiškai, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti savo vaikus, priešingai, pritartina ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytai išvadai, jog D. A. savo pareigą - pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas jiems - vykdė.

Skundo medžiagoje esantys ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimu buvo tenkintas pareiškėjų S. A. ir E. A. (dabar – E. K.) prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu. Viena iš teismo patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų numatytomis sąlygų buvo tai, kad D. A. ir E. K. susitarė, kad kiekviena šalis, auginanti vaiką, pati teiks materialinį išlaikymą vaikui, kurį augina. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo rezoliucinės dalies 2.1 punktas, nustatantis nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą ir nustatyta, kad šio nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. K.. Tuo pačiu sprendimu iš D. A. nepilnamečių sūnų išlaikymui priteista po 600 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-23 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendime taip pat nurodyta, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Vilniaus apygardos teismas 2012-12-19 nutartimi netenkino E. K. ieškinio ir šį sprendimą paliko nepakeistą.

Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga, jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas yra tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tik 2012-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įsiteisėjo teismo sprendimas dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Skundo tyrimo medžiagoje esantis D. A. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-05-19 D. A. kiekvieną mėnesį pervesdavo į pareiškėjos sąskaitą pinigines lėšas. D. A. 2012-04-13 pervedė 800 Lt (231,70 Eur), o 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu pakeitus 2009-03-03 sprendimą ir nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą nustačius su jo motina bei priteisus iš D. A. nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 600 Lt kiekvienam - 2015-05-15 pervedė į E. K. sąskaitą 1800 Lt (521,32 Eur), nurodydamas, kad perveda lėšas sūnų išlaikymui ir dalį įsiskolinimo, turimą įsiskolinimą padengdamas iki 2012-08-14, o nuo 2012-09-13 iki 2015-05-15 kiekvieną mėnesį reguliariai pervesdamas pinigus į E. K. sąskaitą. Antstolis G. P., kurio kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-25 vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. A. išieškotojos E. K. naudai 2015-06-08 savo rašte taip pat patvirtino, kad D. A. kiekvieną mėnesį geranoriškai perveda pinigines lėšas vaikų išlaikymui už einamąjį mėnesį, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog išlaikymas vaikams teikiamas nereguliariai ir skolininkas vengia teikti išlaikymą.

Byloje yra duomenys, jog pareiškėja 2015-05-04 kreipėsi į Panevėžio apskrities policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininką su prašymu nutraukti jos 2015-03-24 pareiškimo dėl galimai D. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, nagrinėjimo ir prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo, atsižvelgus į tai, kad pastarasis pripažino laiku nesumokėjęs išlaikymo, nuoširdžiai gailisi ir pažadėjęs toliau teikti išlaikymą laiku. Beje, pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 nutartimi buvo išaiškinta, kad pagal 2012-04-23 sprendimo rezoliucinę dalį iš atsakovo D. A. nepilnamečių vaikų išlaikymo teismo priteista suma turi būti sumokama ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, t. y. ne 23 dieną. Tai, kad apylinkės teismas savo daromas išvadas iš dalies grindė neįsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 nutartimi, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pripažinti neteisėta, kadangi skundžiamoje nutartyje pareiškėjos skundo argumentai atmesti, remiantis iš esmės objektyviais duomenimis – sąskaitos išrašais, antstolio raštu ir kita bylos medžiaga.

Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga, jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas yra tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu D. A. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 164 straipsnyje požymių. Skunde apygardos teismui pareiškėja E. K. iš esmės nurodo analogiškus argumentus, kuriuos buvo pateikusi skunde apylinkės teismui. Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje išsamiai atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus ir su šia argumentacija sutinka aukštesnysis teismas.

Skundo argumentai dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ar Panevėžio apygardos prokurorų suinteresuotumo, galimo interesų konflikto ar daromo poveikio skundo tyrimui atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015-06-08 tyrėjos nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. K. prašymą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės 2015-07-14 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti 2015-06-08 nutarimą bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-08-03 nutartį, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.