Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovui R. Ž., ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo nemažas laiko tarpas, su ieškovu gyvenančios nepilnametės dukros L. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiai išaugo, padidėjo išlaidos maistui, drabužiams ir apavui, pabrango komunalinės paslaugos ir kiti mokesčiai, turintys įtakos vaiko išlaikymui. Šiuo metu dukros Lijanos išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti: maistui – 300 Lt; drabužiams ir apavui - 200 Lt; medikamentams ir maisto papildams - 50 Lt; knygoms, mokymo priemonėms, kanceliarinėms prekėms - 100 Lt; vaiko daliai tenkantys komunaliniai mokesčiai - 75 Lt; higienos reikmenys - muilas, skalbimo milteliai, šampūnai, dantų pasta, dantų šepetėliai, tualetinis popierius ir kt. - 75 Lt. Iš viso 800 Lt. Tokiu būdu kiekvienam iš tėvų dukros išlaikymui tenka po 400 litų. Atsakovė atsisako dukros L. Ž. išlaikymui priteistą 200 Lt sumą geranoriškai padidinti iki 400 Lt, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jai buvo asmeniškai įteikti.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, priteistas išlaikymas iš atsakovės turi būti didintinas (b. l. 23). Teismo posėdyje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės L. Ž. dukterų L. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 6-9). Tuo pačiu 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu šalių sūnui D. Ž. priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas 2013-07-09 Kauno apylinkės teismo sprendimu, pakeitus D. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, buvo padidintas iki 300 Lt. (b.l. 36-41). L. Ž. ir E. Ž. išlaikymo padidinimo klausimas nebuvo spręstas. Ieškovas prašo padidinti iki 400 Lt iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį su juo gyvenančiai nepilnametei L. Ž., motyvuodamas tuo, kad dukros poreikiai išaugo.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustato pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Nustatyta, kad nepilnametės L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės L. Ž. buvo priteista 200 Lt, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų materialinę padėtį. Pažymėtina, kad priimant minėtą teismo sprendimą, nepilnametei buvo aštuoneri metai. Šiuo metu jai yra 13 metų, mergaitė yra paauglė, todėl akivaizdu, kad išaugo jos poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams. Ieškovas nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 800,00 Lt suma. Teismo vertinimu, tokia ieškovo nurodyta dukros išlaikymui reikalinga suma yra reali, pagrįsta ir atitinka tokio amžiaus mergaitės išlaikymui reikalingą pinigų sumą. Išklausius ieškovo paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti mergaitės poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodyti dukros Lijanos poreikiai ir jiems užtikrinti reikalingas 800 Lt išlaikymo dydis yra pagrįsti.

Šių išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis.

Atsakovė yra nepilnametės L. Ž. motina ir turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo turtinės padėties neįrodinėjo. Iš byloje pateiktų SODROS duomenų matyti, kad 2014-01-01 -2014-11-30 laikotarpiu ji gavo 630,69 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją. Tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, duomenų apie tai, kad ji dėl sveikatos būklės negali dirbti, byloje nėra. Todėl vertintina, kad atsakovė neieško galimybių įsidarbinti ir nededa pastangų tam, kad gautų nuolatines didesnes pajamas.

Pažymėtina, kad pagal pateiktus duomenis ir ieškovo paaiškinimus, jo pajamos taip pat nedidelės – ieškovas dirba R. Z. ūkyje, uždirba nuo 204,75 Lt iki 332,36 Lt per mėnesį (b.l. 11). Jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, 1989 m. gamybos ir 1994 m. gamybos (b.l. 12-13). Nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)., su pagalbiniais ūkio pastatais), taip pat registruotas ieškovo vardu (b.l. 16), tačiau iš 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad yra priteistas atsakovei ir yra jos nuosavybė. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis gyvena ūkiškai, savo šeimos poreikiams augina daržoves, paukščius, galvijus, taigi deda visas pastangas, siekdamas sudaryti vaikams (su juo gyvena ir nepilnametis sūnus D.) tinkamas gyvenimo sąlygas, aprūpinti juos maisto produktais.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Šioje byloje įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad abu tėvai turi vienodas galimybes ir pareigas teikti išlaikymą dukrai Lijanai. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Teismo vertinimu, atsakovė, turėdama įstatyme jai nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių visų vaiko poreikių tenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovės priteisiant išlaikymą nepilnametei L. Ž. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. rugsėjo 15 d.) iki jos pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės atstovas R. Ž. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Ieškovui Kauno valstybinės garantuojamos pagalbos teisinės pagalbos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3191-3773 buvo teikiama antrinė teisine pagalba (b.l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę valstybinę pagalbą - 562,00 Lt.

Ieškovas teikdama ieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, 72,00 Lt žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovės, iš atsakovės taip pat priteistina 17,06 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 88,07 Lt.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2009 m. gegužės 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-294-223/2009 priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovės L. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 – po 115,85 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 562,00 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt du litus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš L. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) 88,07 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.