Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo R. Ž. atstovui advokatui Jaroslav Los, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, nedalyvaujant ieškovui R. Ž., atsakovei L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkami, įstatymų nustatyta tvarka (31 b. l.), jo interesus byloje atstovauja advokatas Jaroslav Los (5 b. l.).

Atsakovė L. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesinius dokumentus gavo asmeniškai (22 b. l.), teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka (32 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos. Nepilnamečio vaiko interesais byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė prašo ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su ieškovu, prašoma priteisti išlaikymo suma teisinga, nes nuo 2009 metų vaiko poreikiai pasikeitę (42 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui R. Ž. ir atsakovei L. Ž. santuokoje (duomenys neskebtini) gimė sūnus D. Ž. (7 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), nutraukė R. Ž. ir L. Ž. santuoką, nustatė D. Ž. gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš R. Ž. sūnaus D. Ž. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas (16-17 b. l.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad D. Ž. gyvena su ieškovu, jo sutuoktine ir seserimi L. Ž.. Namuose švaru, tvarkinga, buitis aprūpinta, vaikams sudarytos sąlygos poilsiui ir veiklai. D. Ž. paaiškino, kad jis nuo rudens gyvena pas tėtį, juo rūpinasi tėtis ir jo žmona, jam šiuose namuose gerai. Pas mamą grįžti nenori, nes pas mamą buvo mušamas, išvaromas iš namų, namuose buvo girtaujama. Mama jo su seserimi nelanko (24-25 b. l.). Teismo posėdžio metu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinio reikalavimą palaikė (42 b. l.). Atsakovė dėl pareikšto reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas vertina, kad atsakovė su reikalavimu, pakeisti sūnaus D. Ž. gyvenamąją vietą su ieškovu, sutinka. Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, į išreikštą nepilnamečio vaiko norą, į VTAS išvadą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, pakeistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini)ir D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo ir padidinimo.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą R. Ž..

Teismui tenkinus prašymą dėl D. Ž. gyvenamosios vietos pakeitimo, atitinkamai keistinas ir išlaikymo sūnui mokėtojas. Kadangi nepilnamečiui D. Ž. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o ieškovas prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, teismas vertina, kad ieškovas reiškia reikalavimą padidinti išlaikymą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo R. Ž. atstovo advokato Jaroslav Los paaiškinimų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), priteisė iš R. Ž. sūnaus D. Ž. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas (16-17 b. l.). Ieškovas nuo 2013-05-02 dirba R. Z., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, įmonėje, jo darbo užmokestis 250 Lt (38-40 b. l.). Iš 2012-11-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto (12-13 b. l.), tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), nutraukiant santuoką, pastarąjį nekilnojamąjį turtą priteisė L. Ž. asmeninėn nuosavybėn (17 b. l.), tačiau šalys nuosavybės teisių nėra įregistravę Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas turi transporto priemonę (8-9 b. l.), augina dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą L. Ž., gim. (duomenys neskebtini), šį faktą patvirtino tiek ieškovo atstovas, tiek VTAS atstovė (24, 42 b. l.). Ieškovas gyvena savo sutuoktinės G. Ž. mirusiam sutuoktiniui A. Š. priklausančiame gyvenamajame name (24 b. l.). Atsakovė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų matyti, kad atsakovė nedirba, gauna 630,65 Lt netekto darbingumo pensiją (36-37 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), nutraukiant santuoką atsakovės asmeninėn nuosavybėn priteisė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskebtini) (16-17 b. l.), kur atsakovė ir gyvena. Atsakovė transporto priemonių neturi (10 b. l.), su atsakove gyvena nepilnametė dukra E. Ž., gim. 1997-10-27 (42 b. l.).

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Ieškovo atstovas reikalavimą padidinti išlaikymo dydį, grindžia vaiko poreikių pakitimu. Teismas pripažįsta, kad nuo 2009 metų priimto sprendimo, t.y. praėjus 4 metams, D. poreikiai išaugo. Akivaizdu, kad vaikui būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sūnaus D. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 600 Lt: maistui 220 Lt, drabužiams ir batams 110 Lt, medikamentams ir maisto papildamas 30 Lt, mokymosi priemonėms, knygoms, žaislams 50 Lt, laisvalaikiui, pramogoms 40 Lt, komunalinių mokesčių dalis 110 Lt (3 b. l.), tačiau ieškovas negauna pakankamai pajamų, kad galėtų pilnai tenkinti sūnaus poreikius. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais nurodytais ieškinyje ir ieškovo atstovo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytos sūnaus išlaikymui reikalingos pinigų sumos, yra realios, pagrįstos, neišdidintos ir atitinka ieškinyje bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pragyvenimo lygis pabrango. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Ž. poreikiai per 4 metus išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas R. Ž. deda visas pastangas, siekdama užtikrinti sūnui Deividui pilnavertį gyvenimą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad sūnus D. gyvena pas ieškovą nuo 2012 metų rudens, tačiau atsakovė nuo to laiko sūnui išlaikymo nemoka, niekaip kitaip sūnaus neremia ir net nebendrauja su sūnumi. Ieškovas savo pastangomis išlaikė ir šiuo metu išlaiko sūnų, dėl ko teismas atsakovės veiksmus vertina, kaip aplaidžius, nerūpestingus bei konstatuoja, kad atsakovė L. Ž. geranoriškai prigimtinės motinos pareigos nevykdo, yra abejinga savo sūnaus ugdymui, lavinimui. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė asmeniškai gavusi procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesu nesidomėjo. Atsakovė yra 44 metų, darbingo amžiaus moteris, tačiau nedirba, tenkinasi gaunama netekto darbingumo pensija. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismo nuomone, atsakovė neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas. Atsakovė kreditorinių įsipareigojimų, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų - išlaikyti vaiką. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko tėvui. Atsakovė privalo rūpintis vaiku bent teikdama jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir motina teikianti išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda. Be to, atsakovė neprieštaravo ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo iš jos sūnaus D. išlaikymui bei išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl vertintina, kad atsakovė su ieškinio reikalavimu sutiko.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, įvertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į VTAS išvadą, į tai, kad atsakovė neišnaudoja visų galimybių ir nedirba atsitiktinių, papildomų darbų, piktnaudžiauja alkoholiu (24 b. l.), vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ieškovo R. Ž. ieškinys tenkintias ir iš atsakovės L. Ž. priteistinas išlaikymas D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-05 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, pakeičiant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini), priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Be to, ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės L. Ž. išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė išlaikymo sūnui neteikia nuo 2012-11-01 iki 2013-01-31. Įsiskolinimas už 3 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį, sudaro 900 Lt.

CK 3.200 str. reglamentuota išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Atsakovė įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą, nepateikė. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įrodymų apie išlaikymo teikimą nuo 2012-11-01 iki 2013-01-31 nepateikta, iš atsakovės priteistinas 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-01-31.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės L. Ž. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 144 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, 36 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, 15,31 Lt pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, 612,10 Lt (35 b. l.) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini) nustatytą nepilnamečio D. Ž. gyvenamąją vietą ir nustatyti D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), gyvenamąją vietą su ieškovu R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti 2009-05-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskebtini) priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskebtini), D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-05 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskebtini), nepilnamečiui sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), išlaikymo įsiskolinimą 900 Lt (devynis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-01-31.

Paskirti R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) D. Ž., gim. (duomenys neskebtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskebtini), 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio, 15,31 Lt (penkiolika litų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, "Swedbank", AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskebtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidas 612,10 Lt (šešis šimtus dvylika litų 10 ct), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, (kodas 73000), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.