- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-678-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14076-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. K., L. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-678-425/2018
teisėja Lina Žemaitienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2017-8
2018 m. spalio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1465-587/2018 pagal pareiškėjų A. K. ir L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. G. ir bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės R. G. 2017 m. gegužės 31 d. Turto arešto aktą, patvarkymą dėl turto įkainojimo prieštaravimų, kuriuo antstolė atsisakė skirti ekspertizę, patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su 2017 m. birželio 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu bei sustabdyti vykdymo veikimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas šis skundas ir įsiteisės teismo sprendimas.
2. Nurodė, kad atlikdama procesinius veiksmus vykdomojoje byloje antstolė nepagrįstai neįvertino fizinio asmens bankroto byloje egzistuojančių aplinkybių, neužtikrino vykdomosios bylos ir bankroto bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyros, neatsižvelgė į atliktų procesinių veiksmų padarinius, kas patvirtina antstolės veiksmų neteisėtumą.
3. Nagrinėjamu atveju antstolė pažeidė reikalavimą tinkamai įvertinti areštuojamo turto rinkos vertę, nustatė pernelyg didelį turto arešto mastą (83575 Eur), kuris neatitinka skolos kreditoriui dydžio; taip pat neatsižvelgė į tai, kad skola kas mėnesį mažėja pagal mokumo atkūrimo plano reikalavimus mokamomis įmokomis. Pabrėžė, jog 74295,47 Eur suma yra solidari pareiškėjų skola, kuri kas mėnesį mažėja (bankroto proceso metu per 2017 m. vasario – gegužės mėn. akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui sumokėta 115,84 Eur, todėl skola mažintina iki 74179,63 Eur). Be to, 2017 m. birželio 1 d. turto arešto akte nurodytas 83575,00 Eur turto arešto mastas yra per didelis dėl priskaičiuotų nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų.
4. 2017 m. birželio 1 d. Turto arešto aktu antstolė R. G. areštavo ne tik pareiškėjų (sutuoktinių) nekilnojamojo turto ½ dalį 31962,71 Eur sumai, bet areštavo ir pinigines lėšas visose A. K. sąskaitose – priverstinai nurašomų lėšų suma yra 83574,94 Eur. Tokiu būdu, iš viso areštuota turto už 115537,65 Eur ir tai viršija išieškotinos skolos dydį,
5. Antstolės nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto vertė 31962,71 Eur neatitinka tikrosios turto rinkos vertės ir turto būklės, yra nepagrįstai maža (neatspindi individualaus turto tikrosios vertės, neatitinka hipotekos lakšte nurodytos turto vertės, yra mažesnė net už valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nurodytą vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu), o skirti ekspertizę antstolė atsisakė, nors areštuoto turto vertė nustatyta nevertinant visų individualių buto požymių, dėl ko nustatyta rinkos vertė negali būti pripažinta teisinga ir tinkama. Ginčo buto pardavimas iš varžytynių už mažesnę, nei vidutinė rinkos kaina, pažeistų skolininkų bei kreditoriaus interesus. Be to, esant didesnei nekilnojamojo turto vertei, areštuotinų lėšų suma yra atitinkamai mažintina.
6. Skunde taip pat buvo nurodyta, jog 2017 m. birželio 1 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir veiksmai dėl priverstinio lėšų nurašymo nuo visų A. K. sąskaitų bankuose 83574,94 Eur sumai, paliekant jam teisę disponuoti per vieną mėnesį 144,00 Eur suma, esančia AB „Swedbank“ sąskaitoje, pažeidžia interesų derinimo ir proporcingumo principus, neatitinka įstatymo nuostatų bei faktinių aplinkybių. Mėnesinė 144,00 Eur suma yra ženkliai per maža patenkinti A. K. ir jo dviejų nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatytų išieškojimo (išskaitymo) dydžių, taip pat neatitinka teismo patvirtinto L. K. mokumo atkūrimo plano sąlygų, nes ši suma yra per maža tinkamai vykdyti mokėjimus kreditoriui „Nordea bankas“ pagal mokumo atkūrimo plano reikalavimus ir galiojančią 2011 m. lapkričio 11 d. kredito sutartį. Skolininko A. K. ir jo dviejų nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 399 Eur ir įmokai „Nordea bankas“ sumokėti apie 415 Eur, iš viso – 814,00 Eur. Ši suma yra minimali suma, kuri negali būti priverstinai nurašoma (išieškoma) ir kuri yra būtina A. K. disponuoti.
7. Pareiškėjų vertinimu, 2017 m. birželio 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi į apmokėjimą įtrauktos išlaidos (414,89 Eur) už veiksmus, kurių antstolė faktiškai neatliko ar atsisakė atlikti. Nurodyta atlyginimo antstolei suma į bendrą išieškotinų išlaidų sumą įtraukta nepagrįstai, kadangi atlyginimas paskaičiuotas nuo sumų, kurios neišieškotos, be to, išieškotina suma yra per didelė, todėl atlyginimo antstoliui dydis apskaičiuotas neteisingai.
8. Antstolė R. G. 2017-07-04 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui.
9. Antstolė nurodė, kad raginimas vykdomojoje byloje buvo įteiktas tinkamai, areštuoto turto mastas nėra nepagrįstai padidintas, kadangi yra išieškoma abiejų skolininkų skola, o pareiškėjų nurodoma pinigų suma, iš kurios neturi būti išieškoma, neatitinka CPK 739 straipsnio nuostatų. Kartu antstolė pabrėžė, jog nekilnojamasis turtas buvo įkainotas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, o tik dalies turto areštavimas mažina jo rinkos vertę. Nepaisant to, turtas įkeistas bankui, todėl jo areštas yra formalus ir skirti turto vertinimo ekspertizę bei didinti vykdymo išlaidas būtų netikslinga, juo labiau kad antstolė neturi galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą. Be to, reikalaudami skirti ekspertizę skolininkai nepervedė už jos atlikimą. Pareiškėjų argumentai dėl pernelyg didelių vykdymo išlaidų taip pat buvo atmesti, kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjų A. K. ir L. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
11. Teismas nurodė, jog neanalizuoja pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimu, kadangi 2017 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų skundas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo buvo atmestas.
12. Taip pat sprendė, jog antstolė pagrįstai, atnaujinusi vykdomąją bylą, toliau tęsia vykdymo veiksmus iš solidaraus skolininko A. K. ir pagrįstai ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Vienam iš solidariųjų skolininkų iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, tolimesnis likusios neišieškotos skolos sumos išieškojimas tęstinas iš kito solidaraus skolininko. Šiuo atveju turto arešto mastas yra nustatytas tinkamai, kadangi iš viso išieškotinų pinginių lėšų suma sudaro 83 574,94 Eur. Nustačius, jog nėra galimybės išieškoti iš areštuoto nekilnojamojo turto, antstolė taip pat pagrįstai areštavo skolininko pingines lėšas visai išieškomos skolos sumai, juo labiau kad pareiškėjai nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytą aplinkybę, jog 2017 m. sausio 23 d. pareiškėjų skola kreditoriui AB SEB bankas sudarė 74 295,47 Eur, įskaitant skolą ir palūkanas. Fizinio asmens bankroto byloje fiksuotas skolos kreditoriui AB SEB bankas dydis nesaisto antstolio apskaičiuojant visą išieškotiną sumą vykdomojoje byloje, kurioje išieškojimas vykdomas vykdomojo įrašo pagrindu.
13. Susipažinęs su pareiškėjų argumentais dėl turto įkainojimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog antstolės turto arešto akte nurodyta areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra neteisinga. Vien deklaratyvūs teiginiai nėra pakankami konstatuoti, kad antstolio atliktas turto įvertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su pareiškėjų argumentais dėl neva netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kadangi 2017 m. birželio 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime yra išsamiai nurodyta, kas sudaro išieškotinas vykdymo išlaidas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. K. ir L. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai pripažino antstolės veiksmus teisėtais.
16. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinę galią turinčias aplinkybes, nustatytas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio asmens bankroto, t.y. patikslintą L. K. mokumo atkūrimo planą, kuris patvirtina, jog skolos dydis antstolės patvarkymu yra nustatytas per didelis, t. y. bendra išieškotina suma galėjo būti ne daugiau nei 77056,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skola iš dalies yra apmokėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolė tinkamai apskaičiavo išieškotiną sumą vykdomojoje byloje vykdomojo įrašo pagrindu.
17. Pareiškėjų vertinimu, antstolė nepagrįstai aprašė daugiau turto, nei jo reikia skolai padengti, o taip pat nustatė pernelyg mažą ir realios turto rinkos vertės neatitinkančią sumą, t.y. nekilnojamąjį turtą įvertino mažesne, nei viešuosiuose registruose ar nurodyta, suma bei neatsižvelgė į individualius nekilnojamojo turto požymius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjams perkėlė pareigą imtis priemonių dėl tinkamo turto įkainojimo. Tokia situacija kartu patvirtina, jog nebuvo apginti skolininkų ir kreditoriaus interesai.
18. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į pernelyg mažą A. K. disponuoti liekančią pinigų sumą, nepaneigė, jog pareiškėjų nurodoma 814 Eur suma yra per didelė ir nepagrįsta, juo labiau kad pareiškėjų šeimą sudaro 5 asmenys – 2 suaugę ir 3 vaikai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog antstolė nepagrįstai areštavo ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, o atsižvelgiant į mažesnį, nei antstolės nustatytas, skolos dydį, bei tai, kad antstolė negalėjo apskaičiuoti ateityje būsimų išlaidų, atitinkamai turėjo būti apskaičiuotos ir mažesnės vykdymo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
20. Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjai nesutinka su antstolės priimtais patvarkymais dėl taikyto turto arešto masto, nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, apskaičiuoto vykdymo išlaidų dydžio, o taip pat skolininkui A. K. nustatyta disponuojama piniginių lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, sprendė, kad civilinio proceso nuostatos ir principai, priimant pareiškėjų skundžiamus patvarkymus, pažeisti nebuvo, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo proceso metu buvo pažeistos skolininkų teisės ar jų interesai. Su tokiu vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai sutinka.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės R. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš L. K. ir A. K. išieškotojo AB SEB banko naudai pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas CPK nustatyta tvarka (vykdomosios bylos 5, 8, 22, 23 lapai). Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi skolininkei L. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla (vykdomosios bylos 149 – 152 lapai). Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas L. K. bankroto byloje patikslintas kreditoriaus AB SEB bankas finansinis reikalavimas 74 816,78 Eur sumai (vykdomosios bylos 203 lapas). 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu, antstolė atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tapo galimas tolimesnis skolos iš skolininko A. K. išieškojimas (vykdomosios bylos 215 lapas). 2017 m. birželio 1 d. Turto arešto aktu antstolė 83575,00 Eur sumai areštavo skolininkui L. K. priklausančią dalį žemės sklypo ir ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 219 – 228 lapai). Šis turtas kartu yra įkeistas skolinio įsipareigojimo kreditoriui N. B. AB įvykdymui užtikrinti (vykdomosios bylos 223 – 226 lapai). 2017 m. birželio 1 d. antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas iš viso 4056,07 Eur, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą areštuoti skolininko A. K. pinigines lėšas 83 574,94 Eur sumai (vykdomosios bylos 238 – 240 lapai). Patvarkymu skolininkui leista disponuoti 144,00 Eur suma, esančia sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjas A. K. pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo, kurių antstolė 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu antstolė netenkino (vykdomosios bylos 241 – 244 lapai).
22. Vieni iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tai, kad antstolė nepagrįstai areštavo turtą ir pinigines lėšas didesnei, nei skola sumai, nustatė per didelį turto arešto mastą bei atitinkamai apskaičiavo pernelyg dideles vykdymo išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2017-05-22 likusi nepatenkinta AB SEB banko reikalavimų suma yra 67525,67 Eur, todėl antstolės nustatytas 83575 Eur turto arešto mastas yra per didelis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2017-05-22 L. K. mokumo atkūrimo plane esančią informaciją apie skolą AB SEB bankas, sprendžia, jog skolininko A. K. turto arešto mastas yra nustatytas pagrįstai. Sutiktina su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, jog antstolės 2017-06-01 patvarkyme areštuoti lėšas nurodyta, kad piniginis ieškojimas vykdomas dėl 69 987,73 Eur skolos ir 9531,14 Eur palūkanų sumos, iš viso 79 518,87 Eur. Be to, apskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 4056,07 Eur, dėl ko iš viso išieškotinų pinginių lėšų suma sudaro 83 574,94 Eur. Taigi aplinkybė, jog skola AB SEB bankas sudaro 67525,67 Eur, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės nustatytą turto arešto mastą neproporcingu ar per dideliu, juo labiau kad vykdyti pateiktame vykdomajame dokumente taip pat nurodoma, jog hipotekos kreditoriui, be kitų piniginių sumų, priklauso ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo išieškomos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (vykdomosios bylos 1 lapas).
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra įtvirtina, kad procesinių palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį (49 punktas), dėl ko, įvertinus Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte įtvirtintų nuostatų turinį, t.y. kad nuo 28 962 Eur išieškotinos sumos būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 399,97 Eur, o atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Šiuo atveju, kaip jau minėta pirmiau, skolos dydis yra 83575,94 Eur, dėl ko antstolės nustatytos 398,81 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir apskaičiuoto atlygio antstoliui suma (3180,75 Eur), priešingai nei tvirtinam pareiškėjai, neprieštarauja CPK bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nuostatoms. Vertinant vykdymo išlaidų apskaičiavimą pažymėtina dar ir tai, kad nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai pradėti 2013 metų sausio mėnesį, L. K. priklaususiam dviejų kambarių buto vertei nustatyti ne tik buvo atlikta ekspertizė, tačiau šį butą buvo ketinta parduoti iš varžytynių, taip pat buvo atlikta eilė kitų veiksmų, kurie pagrįstai įvertinti apskaičiuojant vykdymo išlaidas.
24. Kartu pabrėžtina ir tai, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte numatyta, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, o 6 punkte nurodyta, jog skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi galima pagrįstai spręsti, jog būtent skolininkas turi pareigą pateikti duomenis apie savarankiškai tiesiogiai kreditoriui pilnai ar daliniai įvykdytą vykdomąjį dokumentą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju skolininko turto arešto mastas yra apskaičiuotas pagal į vykdomąją bylą pateiktus duomenis, kurių dalį atskirajame skunde nurodo ir patys pareiškėjai (AB SEB bankas reikalavimų suma). Tačiau jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjų teiginius apie L. K. atliktus mokėjimus AB SEB bankas pagal patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą patvirtinanti objektyvi informacija būtų pateikta į vykdomąją bylą iki antstolei priimant skundžiamus patvarkymus, nėra pateikta, nors tokių duomenų pateikimo pareigą turi būtent skolininkai. Atsižvelgiant į tai, pagal byloje esančius duomenis nėra nustatyta aplinkybių, jog antstolė turėjo pagrindą apskaičiuoti kitokį (mažesnį) skolos dydį dėl L. K. atliekamų mokėjimų, dėl ko atskirojo skundo argumentai, susiję su L. K. atliekamais mokėjimais bei jų pagrindu nepagrįstai nesumažintu skolos dydžiu vykdomojoje byloje, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
25. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl areštuotino nekilnojamojo turto vertės bei piniginėms lėšoms taikomo arešto bei jo masto nepagrįstumo.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, nesutikdami su areštuoto nekilnojamojo turto verte, nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog antstolės turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė yra neteisinga, o vien deklaratyvūs teiginiai nėra pakankami konstatuoti, kad antstolio atliktas turto įvertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas. Pastebėtina, jog nekilnojamasis turtas, kurio ½ (patalpa) bei 96/354 (žemės sklypas) dalims yra taikomas areštas, įkainotas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2017-01-01 duomenimis (vykdomosios bylos 225, 222 lapai). Negana to, kaip jau minėta pirmiau, o taip pat kaip nurodyta tiek antstolės priimtuose patvarkymuose, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB N. B. Lietuvos skyriui, dėl ko faktinis išieškojimas iš šio turto yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su antstolės ir pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis, jog skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, nesant jokių objektyvių duomenų dėl akivaizdžiai kitokios šio nekilnojamojo turto vertės, ir tokiu būdu dar labiau didinti vykdymo išlaidas, nėra pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjų argumentus ir dėl pirmosios instancijos teismo neva nepagrįstai perkeltos įrodinėjimo pareigos skolininkams, kaip nepagrįstus, dar ir atsižvelgdamas į CPK 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą.
27. Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su antstolės taikyto arešto mastu, kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra paneigtos antstolės 2017-06-13 patvarkyme išdėstytos aplinkybės, jog skolininko A. K. sąskaitose lėšų taip pat nėra – lėšos areštuotos 2017-06-01, tačiau jokie pervedimai atlikti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniai įstatymai iš tiesų numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Akivaizdu, jog šios normos negali būti aiškinamos taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas a priori numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma, antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).
28. Taigi susiklosčiusi situacija, kai iš areštuoto nekilnojamojo turto praktiškai nėra galimybės išieškoti nė dalies skolininko skolos, o skolininkui priklausančiose sąskaitose taip pat nėra lėšų, leidžia pagrįstai vertinti, kad taikomo turto arešto mastas nėra neproporcingas ar pažeidžiantis skolininko teises bei interesus.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir CPK ar kitų vykdymo proceso nuostatų pažeidimą dėl skolininko A. K. lėšų arešto bei paliktos disponavimui kasmėnesinės 144 Eur dydžio sumos, kadangi nenustatyta, jog 2017-06-01 antstolės patvarkymu areštuoti lėšas būtų pažeistos CPK 739 straipsnio nuostatos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra paneigta, kad areštuotose skolininko L. K. sąskaitose išvis nėra piniginių lėšų (vykdomosios bylos 263 – 264 lapai), o skolininko sutuoktinės L. K. darbo užmokestis nuo 2017-03-01 sudaro 1060 Eur per mėnesį (69 – 70 b. l.).
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės bei nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
31. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjai pateikė naujus įrodymus – L. K. mokumo atkūrimo planą bei teismų nutartis. Suinteresuoti byloje asmenys nepateikė atsiliepimų apie ketinimą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. K. mokumo atkūrimo plane bei 2017-07-25 L. K. kreditorių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija yra tiesiogiai susijusi su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 214 straipsnio nuostatomis, priima L. K. 2017-05-22 mokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau prašomi prijungti teismų procesiniai sprendimai – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017-07-07 nutartis bei 2018-03-15 sprendimas, yra viešai skelbiami ir pagal CK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali naudotis šiais duomenimis iš teismų informacinės sistemos, dėl ko šiuos dokumentus, kurie neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, atsisakoma priimti.
32. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-06-08 nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.