Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios S. S.-K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. S.-K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. S.-K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 05.10 val. nuomojamose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., virtuvės kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, H. T. pavartojus prieš ją smurtą, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į kaklo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kaklo durtinę pjautinę žaizdą su kairės slankstelinės arterijos ir nugaros smegenų sužalojimą, dėl kurio H. T. mirė įvykio vietoje, t. y. tyčia nužudė H. T..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. S.-K. 2016 m. lapkričio 13 d. laikinai sulaikyta. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi S. S.-K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. gegužės 13 d.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi kaltinamajai S. S.-K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą, jog būdama laisvėje ji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamosios S. S.-K. gynėja skunde nurodė, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, nesilaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos.

Aptardama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą gynėja atkreipia dėmesį, kad teismas iš esmės rėmėsi vien S. S.-K. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, nors BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamoji turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius ir neketina bėgti (slėptis) nuo teismo.

Suimtoji turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką. Nors S. S.-K. pati nedirba, tačiau šeimą išlaiko jos sutuoktinis, todėl ji turi legalių lėšų pargyvenimui. Pažymi, kad dukra nuo š.m. rugsėjį pradės lankyti pirmąją klasę (prašymas dėl priėmimo į pradines klases įregistruotas elektroninėje sistemoje), todėl yra reikalinga vaikui. S. S.-K. neturi jokių ryšių užsienyje, o tai sustipriną manymą, kad ji niekur nebėgs (nesislėps).

Pagal EŽTT praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgų suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Idalov v. Russia, Nr. 5826/03, 22 May 2012). Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama į daugelį kitų svarbių veiksnių. Vertinant bėgimo ar slėpimosi pavojų, reikėtų atsižvelgti į asmens charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka (Aktualūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio (Teisė į laisvę ir saugumą) taikymo baudžiamajame procese aspektai, Nr. ŽT-B-44, Teismų praktika, 2016, 44, p. 639-709). Kadangi S. S.-K. turi tvirtus socialinius ryšius, negalima daryti hipotetinės prielaidos, jog pastaroji galėtų bėgti arba slėptis. Ta aplinkybė, jog asmuo neturi darbo, savaime nerodo, kad jis linkęs padaryti naują nusikaltimą arba bėgti (slėptis) nuo teisingumo (EŽTT sprendimas byloje Sulaoja prieš Estiją).

BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas sali būti skiriamas (pratęsiamas) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje išvardintų tikslų. BPK 125 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nurodyti tikslą, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, - suėmimo skyrimo sąlygas, vieną ar kelis šio Kodekso 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus, taip pat faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo pabrėžta, kad „<...> spręsdamos dėl asmens suėmimo teisminės institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti. Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti <...>“ (EŽTT sprendimas byloje Bolech prieš Šveicariją, Nr. 30138/12, 29 October 2013, § 63-68; Khodorkovskiy prieš Rusiją, § 186). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Šiaulių apygardos teismas nepasisakė, kodėl BPK 119 straipsnio tikslų negalima pasiekti taikant S. S.-K. kitas alternatyvias švelnesnes kardomąsias priemones: intensyviąją priežiūrą, užstatą ar namų areštą.

EŽTT savo praktikoje aiškiai pabrėžė, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė. EŽTT konstatavo, kad asmens suėmimas gali būti pateisinama tik tais atvejais, kai apsvarsčius kitas, švelnesnes priemones yra nusprendžiama, jog jų nepakaktų asmenų ar viešojo intereso, dėl kurio suėmimas tapo būtinas, apsaugai. Tai reiškia, kad nepakanka vien to, jog laisvės atėmimas atitinka nacionalinės teisės keliamus reikalavimus, bet taip pat turi būti būtina ir skiriama atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes (EŽTT sprendimas byloje Ambruszkiewicz prieš Lenkiją). Be to, EŽTT pabrėžė būtinybę laikytis proporcingumo principo priimant sprendimus - prieš taikant suėmimą, pirmiausia turėtų būti apsvarstomos švelnesnės alternatyvos (EŽTT sprendimas byloje Ladent prieš Lenkiją, paraiškos nr. 11036/03, 2008 m. kovo 18 d., 55 pastraipa).

Gynėjos nuomone, S. S.-K. buvo paskirta neproporcinga ir nepagrįstai kaltinamosios teises varžanti pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas.

Kaltinamosios S. S.-K. gynėja skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę – intensyvią priežiūrą.

Teismo posėdyje kaltinamosios S. S.-K. gynėja prašė jos skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Skiriant S. S.-K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindas bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos S. S.-K. pratęsti suėmimą, nes ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtosios kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog S. S.-K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti pačios kaltinamosios S. S.-K. parodymuose, liudytojų V. S., O. R. parodymuose, kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje.

Šiaulių apygardos teismas kaltinamajai suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad S. S.-K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

S. S.-K. kaltinama padariusi tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už tyčinį nužudymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad S. S.-K. iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, todėl nėra susaistyta tvirtais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Nors suimtoji yra ištekėjusi, turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, tačiau bylos medžiaga rodo, kad šeimyniniai santykiai nesulaikė S. S.-K. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nors šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.

Gynėjos nurodytos aplinkybės dėl jos ginamosios sutuoktinio grįžimo į Lietuvą ir pradėtos vykdyti individualios veiklos taip pat nėra pakankamas argumentas dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pats faktas, jog kaltinamosios sutuoktinis kurį laiką gyveno ir dirbo užsienyje leidžia pagrįstai manyti, jį turint ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodama S. S.-K. galėtų pasislėpti nuo teismo.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apygardos teismą pagrįstai nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog S. S.-K., suvokdama gresiančios bausmės dydį ir siekdama jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėja skunde akcentuoja kaltinamosios norą rūpintis savo vaiku, kas savaime suprantama, nes ji yra motina, tačiau dėl galimai pačios suimtosios veiksmų atsirado tokie padariniai, už kuriuos ji turi atsakyti. Dėl to S. S.-K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio kaltinamajai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamosios S. S.-K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtąją į laisvę ir skirti jai kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Baudžiamoji byla, kurioje S. S.-K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 3 d. perduota Šiaulių apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas S. S.-K. paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamosios S. S.-K. teises, tačiau šiuo atveju jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, juo labiau kad suėmimas trunka neilgai. Atsižvelgtina ir į tai, kad kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su kito asmens tyčiniu nužudymu. Kaltinamajai pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jos galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Gynėja skunde remiasi EŽTT sprendimais, siekdama pagrįsti Konvencijos nuostatų pažeidimą. Skunde aptariama galimybė S. S.-K. suėmimą pakeisti į intensyvią priežiūrą. Nurodoma, kad teismas, pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, neišdėstė jokių argumentų, kodėl negalima taikyti švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėjos nuomone, atsisakymas taikyti tokią priemonę taip pat turi būti motyvuotas.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su gynėjos skundo argumentais, kad EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, jog, spręsdamas klausimą dėl asmens suėmimo, teismas privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti, o atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių būtent priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas nors ir formaliai, bet pasisakė dėl galimybės skirti suimtajai švelnesnes kardomąsias priemones konstatuodamas, kad jomis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Kaltinamosios gynėja savo skunde nenurodė jokių pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi kaltinamajai S. S.-K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.