Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), darbininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2022-04-03, apie 09:40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad jį sustabdė kaukėti asmenys, nepateikė įrodymų, kas jie tokie, nepateikė atpažinimo ženklų, todėl jis ir neprisistatė. Vairavo blaivus. Jam nebuvo pateiktas joks dokumentas, nebuvo įsitikinęs, kad bendrauja su pareigūnais. Jie mūvėjo kaukes, čiupinėjosi už dėklo, vienas kišo alkotesterį ir primygtinai grūdo pro lango skylutę. Jis neskiria uniformų, jis neskiria antpečių. Įsivaizduoja, kaip atrodo pareigūnai, bet jam sukėlė abejonių, kad jie su kaukėmis. Paprašė, kad prisistatytų, tai vienas pasakė vardą pavardę. Jis norėjo įsitikinti, su kuo bendrauja. Jis neįsitikino, kad sustabdo tas, kas prisistato. Kai žmogaus kūnui gresia pavojus, tai jis bando visokius variantus galvoti, o dėl neblaivumo ir religinių įsitikinimų, tai todėl, kad niekas neprisistatė, tai jis atsisakė. Šiuo metu dirba privačiai, oficialiai nedirba. 2022-10-17 teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis J. B. davė parodymus, kad žmona paprašė, kad ryte jis nuvežtų ukrainietę į (duomenys neskelbtini). Iš vakaro buvo grįžę iš kelionės, todėl ryte buvo pavargęs, nepailsėjęs. Liaudiškai tariant „šoko į tapkes“ ir išvažiavo, nes buvusi žmona paprašė, kad nuvežtų ukrainietę moterį į (duomenys neskelbtini). Bevažiuodamas pamatė stovinčius pareigūnus, jis pravažiuodamas į juos pasižiūrėjo, galvojo gal kažkas atsitiko ir reikia pagalbos. Jie netrukus įsijungę švyturėlius, jį pasivijo ir sustabdė. Jis pateikė religinės bendruomenės pažymėjimą. Jis yra žmogus. Kaltės nepripažįsta. Blogai jautėsi tą rytą, o diržą ne visada gali užsisegti, nes jam būna sunku kvėpuoti. Atsisakė pūsti, nes nenorėjo. Specialiai pridarė langą, kad nekištų alkotesterio į mašinos vidų. Su kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs. Pareigūnams pateikė savo dokumentą ne kaip vairuotojas, o kaip žmogus.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-04-04, J. B. davė parodymus, pareigūnams pasakė, kad jam neleidžia religiniai įsitikinimai tikrintis neblaivumą. Neprisipažįsta dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą (1 t., b. l. 100-102).

Liudytoja A. B. teisme davė parodymus, kad kaltinamąjį J. B. pažįsta, tai jos buvęs sutuoktinis. Pati šio įvykio nematė. Vyrui pasakius, kad dabar bus užsiėmęs, nusprendė važiuoti pati ir pažiūrėti, kas nutiko. Iki tos vietos, kur prašė, kad nuvežtų ukrainietę moterį, kurią priglaudė savo namuose, yra tik vienas kelias, tai nusprendė važiuoti pati pažiūrėti, kas nutiko. Atvažiavusi, automobilyje pamatė J. ir moterį. Prie automobilio stovėjo du pareigūnai. Ji J. B. liepė paleisti tą moterį iš mašinos. Prie automobilio atėjusi, girdėjo, kaip pareigūnai prašė, kad J. B. atidarytų duris, bet jis jų neatidarė. Po kiek laiko moterį jis išleido ir ji su ja išvažiavo.

Liudytoja, policijos pareigūnė K. Z. teisme davė parodymus, kad asmenį atsimena iš įvykio. Patruliavimo metu pastebėjo asmenį be saugos diržo ir sustabdė dėl nusižengimo. Asmuo nenorėjo tikrintis blaivumo. Parodė kažkokį „suvenero“ pažymėjimą pro langą. Kiek pamena, patruliavimo metu buvo su kauke. Kaltinamojo elgesys buvo nestandartinis, vengė bendrauti. Sustabdė su tarnybiniu automobiliu, buvo su tarnybine apranga. J. B. žmonos nekvietė, ji pati atvyko. Langas nebuvo daug pravertas, apie 2-5 centimetrus. Kadangi bendravo pasilenkusi, dėl to ir užuodė alkoholio kvapą. Bendra J. B. elgsena atrodė neadekvati. Ji prisistatė – paminėjo savo pareigas, vardą, pavardę. Tarnybinio pažymėjimo neparodė, nes kaltinamasis to neprašė.

Liudytojas, policijos pareigūnas, E. K. teisme davė parodymus, kad kaltinamąjį J. B. sustabdė, nes padarė administracinį teisės pažeidimą, nesegėjo saugos diržo. Paprašius pasitikrinti blaivumą, atsisakė. Pamena, kad vairuotojas pateikė pažymėjimą, bet ne vairuotojo, o kažkokio religinio tikėjimo. Prievarta prieš J. B. nebuvo naudojama.

Liudytojas, policijos pareigūnas, I. S. teisme davė parodymus, kad kaltinamąjį matė įvykio vietoje. Sustabdė dėl to, kad važiavo be diržo. Jis ir kolegė užuodė alkoholio kvapą, bet kaltinamasis atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes jam neleidžia įsitikinimai. Tada kilo žodinis konfliktas ir iškvietė kolegų pastiprinimą. Paskui atvažiavo kaltinamojo žmona. Užuodė alkoholio kvapą per automobilio pravirą langą. Kaltinamajam prisistatė. Ar prašė kaltinamasis parodyti tarnybinį pažymėjimą, nepamena. Prisistatė trumpai. Rašė kaltinamajam protokolą už diržo nesegėjimą. Protokolą atsiuntė elektroniniu paštu.

Liudytoja, policijos pareigūnė, N. V. teisme davė parodymus, kad sustabdė automobilį, žmogus atsisakė pasitikrinti girtumą, nesegėjo saugos diržo, priėjus prie automobilio, pro pravertą langą pasijuto alkoholio kvapas. Kaltinamajam atsisakius pūsti, buvo paklausta, kodėl atsisako. Jis paaiškino, kad to nedarys dėl savo religinių įsitikinimų. Pateikė dokumentą, kurio nesuprato. Tai nebuvo asmens pasas, o išduotas tikėjimo dokumentas. Nuvedė kaltinamąjį į tarnybinį automobilį ir pasodino. Jėga nebuvo naudojama, nes kaltinamasis nesipriešino.

Liudytojas, policijos pareigūnas, R. P. teisme davė parodymus, kad važiavo kolegoms į pagalbą, įvykio nelabai pamena. Pamena, kad dirbo su kolega K. ir gavo per radijo ryšio priemonę pranešimą iš kolegų, kad (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį, kurio vairuotojas nenorėjo tikrintis blaivumo alkotesteriu. Jie nuvyko, kad kaltinamąjį nuvežtų į policijos komisariatą. Ką sakė kaltinamasis, nepamena. Kaltinamojo per prievartą į automobilį nesodino.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-04-12, liudytoja A. B. davė parodymus. Automobilis „(duomenys neskelbtini).“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, dėl to norėtų, kad automobilis būtų jai gražintas, nes reikalingas naudoti (1 t., b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-05-15, liudytoja K. Z. davė parodymus, (1 t., b. l. 57-60, 179-182).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-05-23, liudytojas E. K. davė parodymus (1 t., b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-05-27, liudytojas I. S. davė parodymus (1 t., b. l. 71-74, 175-178).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-06-02, liudytojas R. P. davė parodymus (1 t., b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-06-14, liudytoja N. V. davė parodymus (1 t., b. l. 185-188).

Iš 2022-04-03 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresas (duomenys neskelbtini), ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-23).

2022-04-03 automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 26), po to 2022-04-12 nutarimu grąžintas savininkei A. B. (1 t., b. l. 52-54).

2022-04-03 surašytas neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 27).

2022-04-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnioji tyrėjos K. Z. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 11-13).

2022-05-13 – 2022-05-18 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti ,,body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 35-45).

Motyvuojamoji dalis

BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems, 17 punktas įpareigoja vairuotojus policijos pareigūnų reikalavimu leistis patikrinam, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis J. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad vengė pasitikrinti girtumą, kadangi jis nesuprato, jog jį sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnai buvo su kaukėmis. Taip pat nurodė, kad jis vengė pasitikrinti girtumą, nes jam neleidžia religiniai įsitikinimai – priklauso (duomenys neskelbtini)religinei bendruomenei.

Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją. Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. vairavo motorinę transporto ir, nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Byloje ginčo dėl to, jog J. B. vengė neblaivumo patikrinimo, nėra. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matuti, kad J. B. į policijos pareigūnų jam kelis kartus užduotą klausimą, ar šis sutinka pasitikrinti savo neblaivumą, atsako neigiamai, paaiškino, kad nenori tikrintis. Šios aplinkybės neneigė kaltinamasis J. B., duodamas parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis J. B. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūnai J. B. liepė pūsti į alkotesterį, tačiau, J. B. teigimu, jis buvo susijaudinęs ir dėl savo religinių įsitikinimų atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą.

Tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo alkotesterio pagalba, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai N. V., E. K., I. S., K. Z., R. P.. Minėti liudytojai paaiškino, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, J. B. tikrintis girtumą nesutiko. Būtent toks J. B. elgesys matomas ir peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus. Be to, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 3 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų, 10.10 val. J. B. buvo nustatytas neblaivumo požymis: neadekvati elgsena. Užfiksuota, kad J. B. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę (1 t., b. l. 27). Liudytoja, policijos pareigūnė, N. V. teisme davė parodymus, kad priėjus prie automobilio, pro pravertą langą pasijuto alkoholio kvapas. Alkoholio kvapą užuodė ir policijos pareigūnai K. Z. bei I. S..

Kaltinamasis suvokė, kad vengė tikrintis neblaivumo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir to siekė (tiesioginė tyčia). Nusikaltimą kaltinamasis padarė mieste šviesiu paros metu, neabejotinai suvokdamas, kad jį sustabdė policijos pareigūnai. Elgesio motyvas (religiniai įsitikinimai) kaltinamojo neatleidžia nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių.

Asmuo, padaręs BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis J. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis J. B. neteistas, yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 135-136). Kaltinamasis J. B. pastovaus darbo neturi, dirba darbininku Švedijoje.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. B. parinktina bei skirtina BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam J. B. skirtinas minimali bauda. Kadangi kaltinamasis neturi pastovaus darbo, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šią baudžiamojo poveikio priemonę skiriant už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, siekiant užtikrinti bausmės tikslus, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, nustatytinas 2 (dvejų) metų atėmimo terminas, per kurį J. B. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 14 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant motorinę transporto priemonę. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – A. B.), iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2530 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt eurų). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie J. B. daromą nusikaltimą, todėl transporto priemonė grąžintina savininkei.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktiniai įrodymai: 1 vnt. kompaktinis diskas, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugoma pas A. B., paliktina neribotam naudojimui A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, kurią sumokėti iki 2023-05-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 14 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 2530 Eur konfiskavimą.

Kaltinamajam J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Daiktiniai įrodymai: 1 vnt. kompaktinį diską – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą pas A. B., palikti A. B..

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.