Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-935-278/2016 Teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00699-2016-6

2016 m. lapkričio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-798-1005/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui G. P., išvadą teikiančiai institucijai – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. prašė teismo pripažinti, kad jis nėra U. P. tėvas ir panaikinti Civilinės metrikacijos skyriaus įrašus atitinkamuose dokumentuose, kuriuose jis yra nurodomas, kaip U. P. tėvas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti U. P. priteisto išlaikymo vykdymą.

2. Nurodė, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-783/2016 jo tėvo valdžia U. P. atžvilgiu apribota dvejų metų laikotarpiui ir priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis U. P. nuo 2015-08-25 iki jos pilnametystės. Teigia, jog ginčijant tėvystę, sprendimu priteisto išlaikymo vykdymas sustabdytinas, nes mokant išlaikymą U. P. nukentėtų jo šeimos ir kito vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo A. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

4. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Nurodė, jog kol ieškovo A. P. tėvystė U. P. atžvilgiu nėra nuginčyta, ieškovas yra laikomas mergaitės tėvu, todėl privalo vykdyti savo, kaip tėvo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista vaiko teisė gauti savalaikį išlaikymą bei kitos vaiko teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo U. P. teikiamas išlaikymas (100 Eur kas mėnesį) iš esmės pažeidžia jo šeimos ir kito vaiko interesus, nes ieškovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, kur pajamos ir pragyvenimo lygis yra žymiai didesnis nei Lietuvoje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

6. Nurodo, kad byloje ginčijama tėvystė, o priteisto išlaikymo mokėjimas (nemokėjimas) yra betarpiškai susijęs su tėvystės buvimu (nebuvimu), todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog prašymas nėra susijęs su būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo užtikrinimu. Teigia, jog nors teismas nurodo, kad išlaikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog kasdieniai vaiko poreikiai netenkinami. Mano, jog prašymas sustabdyti išlaikymo išieškojimą yra pagrįstas, nes atmetus ieškinį, iš jo būtų išieškota susikaupusi išlaikymo suma ir vaikas gautų priklausančią išlaikymui pinigų sumą, t. y. vaiko interesai nebūtų pažeisti, o tuo atveju, jei iš tiesų jis nėra U. P. tėvas, turi mokėti jai išlaikymą, nors turi savo šeimą, savo vaiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimu pagal Panevėžio apygardos prokuroro ieškinį atsakovams K. B. neterminuotai, o A. P. laikinai – dvejų metų laikotarpiui apribota tėvų valdžia dukters U. P. atžvilgiu bei nustatyta U. P. nuolatinė globa ir jos globėja paskirta G. P., vaiko gyvenamąją vietą nustatant su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Minėtu sprendimu iš K. B. ir A. P., jų dukters U. P. išlaikymui priteista po 100 € iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistos išlaikymui lėšos išieškomos ir mokamos globėjai, kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. A. P. ieškiniu ginčija tėvystę ir nurodo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai iki teismo sprendimo priėmimo sustabdžius išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimą, vaiko interesai nebus labai suvaržyti, nes išlaikymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų tik sustabdytas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir konstatuoja, jog teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl sekančių motyvų.

9. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius, todėl ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 – 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įregistruota. Bylos duomenys patvirtina, jog U. P. gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas ieškovas A. P.. Esant minėtoms aplinkybėms, atmestinas apelianto teiginys apie tai, jog šiuo metu kasdienius vaiko poreikius turėtų užtikrinti kiti asmenys. Atsižvelgus į įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, darytina išvada, kad siekiant, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, nes jam reikalingas išlaikymas šiai dienai, ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - išlaikymo mokėjimo vaikui sustabdymą - yra nepagrįstas.

11. Apeliantas, teigdamas, jog nėra duomenų, kad kasdieniai vaiko poreikiai nėra tenkinami, teismui nepateikia priešingų įrodymų, t.y., kad U. P. gauna pašalpas ar kitas išmokas, reikalingas jos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Bylos duomenys patvirtina, to neneigia ir apeliantas, jog jis gyvena ir dirba užsienyje, kas leidžia daryti išvadą, jog gauna pajamų ir turi galimybę teikti išlaikymą dukrai, kurio dydis nustatytas įsiteisėjusiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimu. Kadangi vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, o apeliantas nepateikė duomenų, jog dėl svarbių priežasčių jo žmona nedirba ir negauna jokių pajamų, dėl ko jis vienas išlaiko savo vaiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teikiant išlaikymą U. P. nukenčia jo šeimos interesai (CPK 178 str.).

12. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

13. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti minėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.