- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-17909-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09771-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Atsakovas
- A. R., N. R.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams A. R. ir N. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 454,00 Eur skolą už suteikta šilumos energiją, 88,81 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 57 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,55 Eur už informacijos paieškas ir išrašų suformavimą viešuose registruose.
Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo. Ieškovė pareiškime nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui atsakovė N. R. padengė 2 454,00 Eur skolą už šilumos energiją. Kadangi po ieškinio pateikimo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 2 454,00 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 2 d., todėl ieškovė prašo šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė atsakovams A. R. ir N. R. pardavė šilumos energiją. Šilumos energija buvo parduodama pagal tarp ieškovės ir atsakovės N. R. sudarytą šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį. Šilumos energija buvo teikiama atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovai buvo sutuoktiniai. Ieškovė pagal sutartį atsakovams pardavė šilumos energiją, tačiau atsakovai už ją neatsiskaitė. Todėl atsakovams susidarė 2 454,00 Eur skola už ieškovo parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė N. R. padengė 2 454,00 Eur skolą už šilumos energiją. Ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus priteisti 88,81 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovai laiku neatsiskaitė už parduotą šilumos energiją, todėl atsakovams buvo skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių skaičiavimo už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnyje. Skola buvo padengta tik po ieškinio pateikimo teismui. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas 2014 m. rugpjūčio 7 d. AB „Kauno energija“ raštas Nr. 20-4612, kuriame atsakovei buvo nurodyta visa 2454,00 Eur skolos suma, susidariusi iki 2013 m. gegužės 2 d., todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad apie skolą jai nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas buvo padengtas tik po ieškinio pateikimo, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 88,80 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant, kad atsakovė sumokėjo AB „Kauno energija” solidarios su atsakovu A. R. 2 454 Eur skolos.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nesislapstė nuo pareigos sumokėti už suvartotą energiją, tai patvirtina ieškovės pridėtas prie ieškinio įrodymas – ieškovės kreipimasis į AB „Kauno energija“ pasibaigus skyrybų bylai, kai pasibaigė jungtinės nuosavybės statusas butui (nuo 2013 m. gegužės 3 d.). Butas liko atsakovės nuosavybe. Į šį kreipimąsi AB „Kauno energija“ atsakė 2014 m. rugpjūčio 7 d., išskirstydama ir paskaičiuodama mokestį už laikotarpį iki 2013 m. gegužės 2 d. ir po jo. Skola iki 2013 m. gegužės 2 d. įvardinta kaip 2 542,75 Eur (8 779,92 Lt) (atitinka ieškinyje nurodytą skolą plius 88,84 Eur (306,75 Lt) delspinigių). Skolos likutį, nurodytą gautoje iš AB „Kauno energija“ sąskaitoje sumokėjus 2014 m. rugpjūčio mėn., tai atsispindėjo rugsėjo sąskaitose ir toliau jokios skolos sąskaitose nebebuvo. Tai atsakovei buvo pakankamas pagrindas manyti, kad su AB „Kauno energija“ atsakovai atsiskaitė, ir jokios skolos nebėra. Atsakovė nebuvo vienintelė skolininkė, o bendraskolininkė. Atsakovė toliau negavusi nei karto nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jokios žinios apie skolą, nusprendė, kad solidarus skolininkas atsakovas A. R. sumokėjo ją. Atsakovė, kaip šilumos tiekimo sutarties silpnesnioji šalis, elgėsi pakankamai rūpestingai teikdama ieškovei paklausimą. Ieškovė tiek laiko nekeldama klausimo apie skolą, ir neinformuodama apie ją savo siunčiamose sąskaitose, pati elgėsi arba nerūpestingai, arba tyčia, laukdama kol susikaups didesni delspinigiai. Todėl neteisinga būtų priteisti delspinigius.
Ieškovė lapkričio mėnesį neatvykusi į posėdį ir niekaip nesureagavusi į jau atliktą skolos apmokėjimą, privertė teismą skirti dar vieną posėdį, gaišti laiką ir didinti sau prašomus priteisti delspinigius bei 5 % dydžio metinių palūkanų sumas. Tai laikytina nesąžiningumu ir netinkamu dalyvavimu procese. Ieškovė nepagrindžia savo teiginio, kad dėl bylinėjimosi išlaidų būtų kalti atsakovai ir todėl jiems tektų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo pareiga. Atsakovams apie skolą, neva esančią nuo 2009 metų, iki pat ieškinio pateikimo nebuvo žinoma. Visuotinai žinoma, jog atsiradus bet kokiai skolai ar nepriemokai, paslaugas teikiančios įstaigos pateikia apie tai informaciją ne tik sąskaitose, bet ir siunčia raginimus, perspėjimus. Spręstina, kad pati ieškovė kalta dėl savo bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nes nemėgino aiškintis situacijos, dar daugiau, siuntė klaidinančias sąskaitas, reikšdama ieškinį nepageidavo sudaryti taikos sutartį. Atsakovė pažymi, kad ieškovei atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, žyminį mokestį ieškovei grąžina VMI, todėl nėra pagrindo priteisti jį iš atsakovų. Ieškovės patirtos išlaidos kreipiantis į teisininkus yra perteklinės ir nebūtinos. Tokia didelė įmonė kaip AB „Kauno energija”, turinti savo teisininkus, pilnai galėjo paruošti ieškinį prieš vartotoją savo darbuotojų pastangomis. Net mažesnės, daugiabutį namą administruojančios įmonės, bet turinčios teisininką, yra pakankamai pajėgios nepirkti teisinių paslaugų. Todėl neteisinga būtų priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. su ieškovės AB „Kauno energija“ ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškinys turėtų būti reiškiamas išimtinai atsakovės N. R. atžvilgiu, nes būtent su ja sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, būtent ji naudojosi ieškovės suteikta šilumos energija, adresu (duomenys neskelbtini), ji piktybiškai neatsiskaitė su paslaugų tiekėju eilę metų,
2005 m. iškelta civilinė byla Nr. 2-400-221/2011 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo bei atsakovės N. R. priešieškinį. Ši byla išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-221/2011 1, t.y. pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas po 7 metu bylinėjimosi. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-109-395/2012 buvo iš dalies pakeistas 2011 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nutarties dalis dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-101-55/2013 nusprendė: „Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo pakeisti. Pirmos instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurios nebuvo ginčijamos ar nuginčytos aukštesnės instancijų teismų nutartimis ir kuriuos buvo, ir yra žinomos ieškovei, tai yra, kad atsakovas A. R. kartu su atsakove N. R., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas negyvena ir ieškovės tiekta šilumos energija nesinaudoja nuo 1999 metų, Šios faktinės aplinkybės yra gerai žinomos pačiai ieškovei, nes ji dalyvavo teisminiuose ginčuose atsakovų santuokos nutraukimo (trečiuoju asmeniu) byloje, tačiau, nepaisant to, ieškovė veikdama ypač nesąžiningai, šioje byloje patraukė atsakovu A. R.. Be to, ieškovė savo pažeistas teises įgyvendino po 9 metų, t.y. beveik suėjus ieškinio senaties terminui, kas vėlgi patvirtina pačios ieškovės nerūpestingumą. Kita vertus, atsakovė N. R. byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutinka pati sumokėti savo įsiskolinimą ieškovei AB „Kauno energija“, kas yra teisinga ir sąžininga.
Atsakovas, pažymi, kad nors atsakovas ir negyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau būtent atsakovas mokėjo už N. R. įsiskolinimus paslaugų tiekėjams, nes N. R. to piktybiškai nedarė. Pirmos instancijos teismui santuokos nutraukimo bylą sustabdžius dėl trečiojo asmens (šioje byloje ieškovės) AB „Kauno energija“ pareikšto reikalavimo dėl 7 545,06 Lt skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-8830-435/2010), norėdamas pagreitinti ir taip ilgai besitęsiančią bylą, atsakovas apmokėjo visus įsiskolinimus AB „Kauno energija“, kuri atsisakė nuo ieškinio. Taip pat apmokėjo AB „Kauno energijai“ skolą, kuri buvo reiškiama išimtinai N. R., civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2010. Tačiau skolas apmokėjo ne dėl to, jog laikė jas savo prievolėmis, o tik dėl to, kad būtų atnaujintas ir tęsiamas bylos nagrinėjimas dėl santuokos nutraukimo. 2011 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-221/2011 atsakovui iš N. R. regreso teise buvo priteista sumokėta skolos AB „Kauno energija“ dalis – 1 428,61 Eur (4 932,70 Lt) ir 2013 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 1 186,32 Eur (4 096,14 Lt) skolos iš atsakovės išieškojimo atsakovo naudai, ko iki šiol N. R. neįvykdė.
Atsakovas prašo teismo įvertinti tai, kad užvedus santuokos nutraukimo bylą nuo 2005 m. (t.y. iki šios skolos susidarymo), jis išreiškė valią priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovės N. R. nuosavybėn, nes būtent ji šiuo, kaip ir kitu butu ((duomenys neskelbtini), Kaunas) naudojosi ir disponavo nuo 1999 m. Kaip minėta, išimtinai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu, bylos vilkinimo, nepagrįstų skundų, prašymo teikimų, galutinis teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo buvo priimtas tik 2013 m. gegužės 3 d., Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina, jog nuo pat pirmos instancijos teismo sprendimo (2011 m.) butas, (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo priteistas N. R. nuosavybėn, kas niekada nebuvo ginčijama.
Svarbu įvertinti pačios ieškovės, kaip stipresnės šalies nesąžiningumą ir nerūpestingumą rūpinantis savo vartotojų tinkamu įsipareigojimų vykdymu. Kadangi AB „Kauno energija“ nuo 2005 m. dalyvavo santuokos nutraukimo byloje kaip trečiasis asmuo (kreditorė), jai buvo žinomos aplinkybės dėl tiektos šilumos energijos faktinio naudotojo ir faktinio turto savininko adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant, kad skolininkė N. R. vykdytų savo prievoles, siųsti jai raginimus sumokėti skolas ir kreiptis į teismą ankščiau nei po 9 metų.
Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą, buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateikta mokėjimo už šiluma pranešima arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui.
Iš ieškinio turinio ir pridėtų priedų nėra aišku skolos susidarymo mechanizmas (suvartotos energijos kiekis, kaina), skaičiavimo būdas, už kokią teikiamą energiją (šilumą patalpų šildymui ar už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti ar už abu) priskaičiuotas tokio dydžio įsiskolinimas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas su butu, kuriam ieškovė teikė šilumos energiją jau beveik 20 metų neturi jokio ryšio, jis neturi galimybės vertinti ar ieškovė tinkamai tiekė paslaugą ir ar tinkamai apskaičiavo įsiskolinimo dydį. Tačiau vien ieškinio reikalaujamas įsiskolinimo dydis – 2 454,00 Eur, kas atitinka 8 473,17 LT, atsižvelgiant į pakankamai trumpą šildymo sezono metą, į tai, kad butas yra tik 28,95 kv.m., kelia pagrįstų abejonių jo teisingumu ir pagrįstumu.
Ieškovė, kaip stipresnioji sutarties šalis, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei vartotojui, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ji dalyvavo santuokos nutraukimo byloje, turėjo visas galimybes imtis aktyvių priemonių, kad N. R. vykdytų savo prievoles laiku, turėjo rūpintis tinkamu savo civilinių teisių įgyvendinimu ir kreiptis į teismą ankščiau, o ne laukti iki tol, kol N. R. įsiskolinimas pasieks tokį dydį, jog bus galimybė prisiteisti ir delspinigius už maksimalų laikotarpį. Todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovai teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla atsisakytų ieškinio reikalavimų dalyje nutrauktina.
Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškinio reikalavimo dėl 2 454 Eur skolos atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas, civilinės bylos dalis dėl atsisakyto reikalavimo nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnis).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-221/2011 ir Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-101-555/2013 konstatavo, kad atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. įgijo jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovei N. R. po santuokos nutraukimo pripažino asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Taip pat pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismas pripažino prievoles AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“ ir UAB „Žaidas“, atsiradusias iki santuokos nutraukimo, solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-400-221/2011 nebuvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-101-555/2013. Faktinė aplinkybė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., iki santuokos nutraukimo atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, kurie yra įsiteisėję ir galiojantis. Todėl šiai bylai turi prejudicinę galią.
Ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiam butui adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Atsakovė N. R. 1994 m. gruodžio 27 d. su ieškove buvo sudariusi atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį. Laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., susidarė 2 454,00 Eur įsiskolinimas už ieškovės tiektą šilumos energiją. Taigi skolos susidarymo laikotarpiu butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Bendroji jungtinė nuosavybė baigėsi nutraukus santuoką. Kadangi skola susidarė iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, prievolės susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis yra bendros, nepriklausomai nuo to kuris iš sutuoktinių šiuo turtu naudojosi ir ar jame gyveno (negyveno). Atsakovė 2 454,00 Eur skolą sumokėjo, tokiu būdu pripažino ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo teisėtais.
Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis.). Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 88,81 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. priteisimo iš atsakovų. 1994 m. gruodžio 27 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties 8 punkte numatyta, kad už laiku neapmokėtas sumas skaičiuojami delspinigiai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato: „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Teismas laiko nepagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovė tiek ilgai delsė, norėdama prisiteisti kuo didesnius delspinigius, nes toks pats delspinigių dydis buvo nurodytas 2014 m. rugpjūčio 7 d. AB „Kauno energija“ rašte Nr. 20-4612. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė delspinigius prašo priteisti už šešių mėnesių laikotarpį. Teismo vertinimo ieškovės paskaičiuoti delspinigiai yra protingo dydžio, jų mažinti nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 88,81 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Įstatymo nuostatos apibrėžia skolininko, pažeidusio piniginę prievolę, pareigą tol, kol neatlyginami kreditoriui jo patirti nuostoliai, ir skolininkas naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai pažeidė terminą įvykdyti prievolę, atsakovė sumokėdama skolą, ieškinį pripažino, teismas nustatė, kad delspinigiai iš atsakovų taip pat priteistini, todėl, laikytina, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei nuostolius už naudojimąsi jos pinigais. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos 2018 m. sausio 11 d. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-436/2018).
Mokėtinos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2018 m. birželio 21 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimo apimtyje iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 88,81 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai ieškovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio nuo atsisakytų reikalavimų sumos (2 454 Eur), kas sudaro 41,25 Eur sumą. Likusi žyminio mokesčio dalis (15,75 Eur), ieškinį tenkinus visiškai, priteistina iš atsakovų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iškėlus bylą teisme, t. y. į šalių procesinį elgesį nagrinėjant bylą, spręstina, jog sąžininga ir protinga būtų grąžinti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado iš esmės dėl atsakovų, delsusių atsiskaityti su ieškove, kaltės (CPK 3 straipsnis, 94 straipsnis). Todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,75 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2,55 Eur už informacijos paieškas ir išrašų suformavimą viešuose registruose, viso 54,60 Eur. Ši suma ieškovei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. ir 3 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,22 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra po 4,11 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
priimti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, ieškinio reikalavimų dėl 2 454 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą ir civilinės bylos dalį nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, naudai 88,81 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (88,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, naudai po 27,30 Eur (dvidešimt septynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, 41,25 Eur (keturiasdešimt vieno euro 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.