- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- II-396-720/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01623-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kategorijos
nedalyvaujant skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 31 d. nutarimu M. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda – 120 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn., už tai, kad jis 2019 m. liepos 31 d. 21.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 23, vairavo transporto priemonę be priekinio valstybinio numerio, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos dokumentų (transporto priemonė Lietuvoje neregistruota), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 224 ir 225 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas M. D. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti 2019 m. liepos 31 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad jis 2019 m. liepos 31 d. buvo nubaustas už važiavimą be draudimo ir be priekinio numerio, kuris buvo nukritęs bandomojo važiavimo metu – 120 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. kadangi automobiliai yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis (vykdo individualią veiklą nuo 2018 m. gruodžio 15 d.), ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo privalomas pagal padarytą pažeidimą, prašo teismo pakeisti nutarimą ir palikti tik baudą (b. l. 3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė M. D. skundo netenkinti ir 2019 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas. Asmeniui paskirta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Institucijos nuomone, apelianto kaltė padarius minėtus pažeidimus yra visiškai įrodyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Kaip yra žinoma, asmuo vien 2019 m. yra baustas 16 kartų ir nei vienos baudos nėra sumokėjęs. Tarp šių baustumų jis 4 kartus baustas už važiavimą be valstybinių numerių bei kelis kartus nedrausta transporto priemone, t. y., už analogiškus nusižengimus, kaip ir šį kartą. Kaip matyti, paskutinės skirtos 16 piniginių baudų nėra mokamos, buvo priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti, kadangi, kaip matyti, asmuo jam suteikta teise piktnaudžiauja ir naudojasi neatsakingai, ignoruoja policijos pareigūnų reikalavimus. Mano, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir nuobauda paskirta pagrįstai, dėl ko nėra tikslinga tenkinti apelianto prašymą, išdėstytą skunde (b. l. 41-42).
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo M. D. palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad su nuobauda sutinka iš dalies. 2019 m. liepos 31 d. vakare, apie 21.40 val., jį Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. važiavo automobiliu „Toyota Tundra“, jį sustabdė policijos pareigūnai, nes ant automobilio nebuvo priekinio valstybinio numerio. Jis paaiškino, jog tai ką tik gauta mašina, tik pasiimta iš muitinės. Pripažįsta, jog nedegė vienas galinis automobilio žibintas, automobilis nebuvo apdraustas, registracijos dokumentų nebuvo, transporto priemonė Lietuvoje neregistruota. Galiniai valstybiniai numeriai buvo uždėti, užregistruota kelionė. Kai pareigūnai sustabdė, nesitikėjo, kad atims teisę vairuoti. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog pamiršo automobilį apdrausti ir uždėti numerius, pripažįsta, jog transporto priemonės tiesiog neapdraudė, uždėti priekinius valstybinius numerius pamiršo. Nuobauda paskirta iš esmės teisingai, tačiau norėtų, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Prižiūri sergančią mamą, jo vykdoma individuali veikla yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nuo 2018 m. gruodžio 6 d. vykdo individualią veiklą – variklinių transporto priemonių pardavimą, taisymą, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga. Šiuo metu jis turi savo vardu registruotus 10 automobilių ir 2 žemės sklypus, todėl nesutinka su policijos teiginiu, jog nemoka baudų, jos anksčiau ar vėliau bus sumokėtos. Pripažįsta, kad baudų nemoka tik nuo š. m. nuo vasario mėnesio, turi sumokėti apie 10 000 Eur, dalį yra sumokėjęs, kadangi turi turto, sumokės baudas. Prašo pakeisti nutarimą, kad nebūtų atimta teisė vairuoti, su paskirta pinigine bauda sutinka.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirto posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) medžiaga nustatyta, kad M. D. 2019 m. liepos 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda – 120 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn., už tai, kad jis 2019 m. liepos 31 d. 21.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę be priekinio valstybinio numerio, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos dokumentų, transporto priemonė Lietuvoje neregistruota, ir tuo pažeidė KET 16, 224 ir 225 punktų reikalavimus. Nutarime jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakarotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3).
2019 m. liepos 31 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas paaiškino, jog pamiršo apdrausti automobilį ir uždėti numerius (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2).
2019 m. liepos 31 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2019 m. liepos 31 d. patruliuojant r. š. „1881“ kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. apie 21.25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) prospektu, prasilenkdami pastebėjo iš priešpriešos važiuojantį Toyota automobilį be priekinio valstybinio numerio. Apsisukus ir pasivijus minėtą automobilį, pastebėjo jo gale viela pririštą galinį numerį (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairuoja M. D., gimęs (duomenys neskelbtini) kuris pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Paprašius pateikti automobilio dokumentus, sakė jų neturįs, palikęs namie. Paklausus, kur automobilio priekinis numeris, jis paaiškino važiuojantis iš muitinės ir nespėjo užsidėti bei apdrausti automobilio. Patikrinus POLIS II naršyklėje paaiškėjo, kad šis asmuo jau liepos 29, 30 ir 31 dienomis buvo užsiregistravęs šį automobilį kaip dalyvaujantį eisme. Pasiteiravus, kodėl jau trys dienos važinėja, o automobilis vis dar nedraustas ir be priekinio numerio. M. D. atsakė todėl, kad mažai su juo važiuojantis. Vairuotojas prašė paskubėti greičiau jį paleisti, nes jis skuba į „Megą“ į kino teatrą. Vairuotojui buvo surašytas AN protokolas, ROIK: (duomenys neskelbtini), už 415 straipsnio 1 dalies ir 415 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Patikrinus asmens baustumus paaiškėjo, kad jis vien 2019 metais yra baustas 16 kartų ir nė vienos baudos nėra sumokėjęs. Taip šių baustumų jis 4 kartus šiemet baustas už važiavimą be valstybinių numerių, bei kelis kartus nedraustu automobiliu, t. y. už tuos pačius pažeidimus kaip ir dabar. Kadangi paskutinės 16 galiojančių paskirtų piniginių baudų yra nesumokėtos, buvo priimtas sprendimas be piniginės baudos ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Ant nutarimo M. D. pasirašyti atsisakė, prašė neatimti teisės vairuoti, žadėjo baudas sumokėti, kai tik turės pinigų. Pažeidėjas, pamatęs, kad sprendimas liks nepakeistas, sakė daugiau policijai nebestos, visada bėgs, ką ir darydavo nuolat anksčiau (sakė 50 kartų spruko, o tik 2 pagavo), toliau pažeidinės kelių eismo taisykles (administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 5).
ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
ANK 415 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
ANK 415 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
Ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, padarymo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pareiškėjui nepagrįstai paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėn. Būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.
Akivaizdu, kad skiriant administracinę nuobaudą, t. y. baudą, bei administracinio poveikio priemonę, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, buvo atsižvelgta į M. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat įvertinta, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Aptartas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga, kad galėtų toliau vykdyti individualią veiklą – variklinių transporto priemonių pardavimą (b. l. 51), iš kurios gaunamos pajamos yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, kad galėtų padėti sergančiai mamai.
Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių turėtų būti neskiriama administracinio poveikio priemonė, ar kurios įrodytų, kad nuobauda buvo paskirta nesilaikant proporcingumo ir teisingumo principų bei sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Individualios veiklos – variklinių transporto priemonių pardavimo, vykdymui nėra būtina specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones). Papildomai galima pažymėti, kad M. D. nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau jos nesulaikė asmens nuo teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir naujų nusižengimų padarymo. Būtina atkreipti dėmesį, jog administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į reikšmingų bylos aplinkybių visumą – M. D. turi galiojančių nuobaudų už grubius KET pažeidimus, paskirtų administracinių baudų nemoka (b. l. 5-37), nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėja KET, paskirtos švelnesnės nuobaudos nėra veiksmingos – pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatyta tik pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismas vertina, jog švelnesnėmis nuobaudomis administracinės nuobaudos tikslai nepasiekti, pareiškėjui skirta nuobauda administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir maksimaliam terminui, tačiau paskirtos sankcijos ribose) yra pagrįsta ir teisinga, tokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti laikomas neproporcingu padarytam pažeidimui, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ANK 22 straipsnyje.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu M. D. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose. Keisti 2019 m. liepos 31 d. priimtą nutarimą M. D. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. D. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.