- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-65-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07652-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės NEO Finance
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13881-1087/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) NEO Finance (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės E. K. (toliau – ir atsakovė) 3 952,32 Eur negrąžinto kredito, 216,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos2022 m. balandžio 12 d., 49,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. balandžio 12 d., 13 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 952,32 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 6 d.), 429,30 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 6 d.), 16,18 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu už akių ieškovės AB NEO Finance ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės E. K. 3 952,32 Eur negrąžinto kredito, 216,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 49,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne daugiau kaip 1 200,46 Eur suma, 16,18 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 434,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB NEO Finance naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 12,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
3. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui ji nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K651302438 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 460,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 13 proc.), 485,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. spalio 6 d. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė rašytiniu pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. balandžio 12 d.
5. Ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 3 952,32 Eur negrąžinto kredito sumą.
6. Teismas nustatė, kad pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 13 proc. dydžio metines palūkanas, laikytinas mokėjimo palūkanomis. Pagal sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2026 m. spalio 6 d. Sutartį nutraukus 2022 m. balandžio 12 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 216,76 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
7. Teismas iš ieškinio ir jo priedų nustatė, kad atsakovė yra sumokėjusi viso 99,61 Eur pagal sutartį, iš kurių 47,68 Eur buvo apmokėtas kredito dydis, o 43,38 Eur pelno palūkanos. Laikotarpiu iki sutarties nutraukimo susikaupusi mokėtina palūkanų suma sudaro 216,76 Eur, kas reiškia, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 6 d.) likusi atsakovės mokėtina mokėjimo palūkanų suma (ieškovės prašomos negautos pajamos už šį laikotarpį) sudaro 1 200,46 Eur (1 460,60 Eur – 216,76 Eur – 43,38 Eur). Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 6 d.), galėjo tikėtis gauti 13 proc. negautas pajamas (nuostolius), tačiau jos turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne daugiau kaip 1 200,46 Eur suma už ieškovės nurodomą laikotarpį.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutarties 5.2. punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau to nepadarė, vertino, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės 49,18 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, paskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo 2022 m. balandžio 12 d., todėl šį ieškovės reikalavimą teismas tenkino.
9. Teismas iš sutarties 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties vertino, kad toks mokestis nėra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl reikalavimą priteisti 429,30 Eur negautas pajamas dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos atmetė.
10. Teismas tenkino reikalavimą dėl 16,18 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, konstatavęs, kad tokie reikalavimai yra pagrįsti teisiniu reguliavimu ir faktine situacija. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė AB Neo Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti iš atsakovės E. K. 429,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 6 d.) bei sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo parengimą.
12. Nurodo, tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Šis mokestis apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Kadangi ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, tai turi teisę gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas draudžia vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė nurodė, kad atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumavus, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai.
13. Mano, kad nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas. Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė. Jai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarčių priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
14. Nurodo, kad apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Tarpininkavimo mokestis negautų pajamų forma yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Tai iš esmės yra administravimo mokestis. Jis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką, tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi ir atsakovei buvo tinkamai atskleistas tokio mokesčio paskaičiavimas.
15. Nepagrįstai pilnai netenkinus reikalavimų, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ieškovei priteista visa bylinėjimosi išlaidų suma.
16. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, priteisimo
18. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį po sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik 49,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 429,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 6 d.).
19. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 8,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir paskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 punktas). Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 485,99 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos.
20. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą, sutartį vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.<...> Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos bendrovės nuostolius padengti.
21. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad nutraukus sutartį, vartojimo kreditą suteikusi įmonė nebeprivalo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl nebegali reikalauti priteisti tarpininkavimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti patiriamas išlaidas už atliekamus darbus. Sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tarp jų ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo.
23. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo <...> principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Nutarties 20 punkte paminėtų sutarties sąlygų turinys leidžia spręsti, kad šalys neaptarė, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškovei nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, kaip patirtų nuostolių, sutarties 8.6 punkto kontekste, pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ir faktinio šio klausimo vertinimo nekeičia, nes tik palūkanos, paskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), ir būtent tokius nuostolius vartojimo kredito gavėjas sutartimi įsipareigojo padengti.
25. Kita vertus, ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Kaip minėta, nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt. Įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovės sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovės skolą po sutarties nutraukimo, ieškovė nepateikė. Taigi nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad po sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po bylos iškėlimo teisme, išlaidas kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė apeliantei iš atsakovės 49,18 Eur tarpininkavimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.). Apeliantės argumentai dėl 429,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, apskaičiuotu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, paskaičiuotu už laikotarpį po sutarties nutraukimo, priteisimo patenkinimu. Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei paskirstė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, paskaičiuotu už laikotarpį po sutarties nutraukimo, priteisimo ir palikus šioje dalyje nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, nėra pagrindo kitaip perskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.