- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- eA-2706-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01138-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Druskininkų savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- UAB „Varėnos statyba“
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Varėnos statyba)“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. vasario 25 d. gautus atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas 1) ir sprendimą dėl gražintinų lėšų Nr. 2020-SF/2-94 (toliau – ir Sprendimas 2) arba pakeisti šiuos sprendimus, sumažinant netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų sumą nuo 24 251,16 Eur iki 324,60 Eur.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad, įgyvendinant projektą „Druskininkų sav. Viečiūnų progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ ugdymo prieinamumo didinimas“ (toliau – ir Projektas), buvo sudaryta statybos rangos sutartis su pirkimo laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Varėnos statyba“. Pirkimo „Pastato – darželio dalies patalpų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygose buvo nurodyta: „Uždaras paviršinis šviestuvas su 16 W LED lempa, IP44“, tačiau UAB „Varėnos statyba“ pasiūlyme buvo nurodyta: „Uždaras paviršinis šviestuvas su 15 W LED lempa, IP44“, kiekis 12 vnt., kaina iš viso 324,60 Eur. Nepaisant to, bendrovė faktiškai sudėjo uždarus paviršinius šviestuvus su 16 W LED lempa, IP 44. Pareiškėjas teigė, kad apie minėtą techninę klaidą jis sužinojo tik gavęs Sprendimus 1 ir 2, gauti tiekėjų pasiūlymai buvo didelės apimties, todėl vieno skaitmens pasikeitimas nepastebimas. UAB „Varėnos statyba“ sutiko su Pirkimo sąlygomis ir jų laikėsi. Pagal sudarytą rangos sutartį darbai buvo atlikti faktiškai laikantis Pirkimo dokumentų, tačiau atsakovas neįvertino šios esminės aplinkybės, todėl nepagrįstai konstatavo pažeidimą. Atsakovas taip pat neįvertino konstatuoto pažeidimo poveikio biudžetui (pareiškėjo nuomone, tokio poveikio objektyviai negalėjo būti, nes pažeidimas mažareikšmis), todėl pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 315 punkto nuostatas. Pareiškėjas (perkančioji organizacija) už mažiausią pasiūlytą kainą įsigijo tai, ką ir siekė įsigyti Pirkimu, todėl konstatuotas pažeidimas formalus.
3. Pareiškėjas teigė, kad paskirta finansinė korekcija neproporcinga, kadangi netinkamomis finansuoti lėšomis pripažinta 24 251,16 Eur suma, nors tariamas pažeidimas susijęs su šviestuvais, kurių vertė 324,60 Eur. Nebuvo pagrindo taikyti Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. C(2013) 9527, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės), nes Taisyklių 307, 311 punktai, Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo (Taisyklių 7 priedas) 6, 7 punktai, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. C(2013) 9527 preambulės 2 punktas bei Gairių 1.3 papunkčio pirmoji pastraipa patvirtina, kad pirmiausia turi būti nustatoma pažeidimo, susijusio su pirkimu, tiksli netinkamų finansuoti projekto išlaidų suma, ir tik jeigu negalima to nustatyti yra taikomos Gairės. Šiuo atveju galima nustatyti su tariamu pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti išlaidas, pažeidimas susijęs tik su nurodytais 12 vnt. šviestuvų, todėl netinkamomis finansuoti galėjo būti pripažinta daugiausiai 324,60 Eur suma. Atsakovas finansinę korekciją nepagrįstai apskaičiavo nuo visos rangos sutarties kainos.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, net ir laikant, jog šiuo atveju nepavyksta nustatyti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, pripažintina, jog Gairės pritaikytos netinkamai, t. y. pagal Gairių 1.3 papunkčio trečiąją pastraipą, finansinė korekcija neturėjo būti skiriama, nes tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar numanomo finansinio poveikio. Sprendime 1 buvo be pagrindo pritaikytas Gairių 2.2 lentelės 13 punktas, kuris taikomas tik tada, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti atplėšus vokus su pasiūlymais, bet ginčo atveju atrankos kriterijai nebuvo pakeisti nei atplėšus vokus su pasiūlymais, nei vėliau, t. y. Pirkimo dokumentai nesikeitė. Net ir Gairių 2.2 lentelės 13 punktas pritaikytas neteisingai, nes finansinė korekcija skirta kaip už sunkiausią įmanomą pažeidimą (25 proc. sutarties vertės), nors buvo galima skirti 5 proc. dydžio korekciją. Atsakovas netinkamai įvertino tariamo pažeidimo sunkumą (pažeidimas formalus, nesunkus ir neturėjo reikšmės Pirkimo skaidrumui, neribojo konkurencijos, neatgrasė kitų Pirkimo dalyvių, neturėjo įtakos Pirkimo laimėtojo nustatymui), neatsižvelgė į šviestuvų vertę, taip pat į tai, kad pažeidimą padarė rangovas UAB „Varėnos statyba“. Pats atsakovas Sprendime 1 pripažino, kad vykdomas mažos vertės pirkimas nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai. Be to, pareiškėjas manė, kad Gairių nuostatos nevaržo atsakovo diskrecijos taikyti ir dar mažesnį finansinės korekcijos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą ir kitas aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Atsakovas manė, kad skundo teiginiai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir formalaus pobūdžio nepagrįsti, nes pareiškėjas, priimdamas Pirkimo dokumentuose Pirkimo objekto reikalavimo neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą ir sudarydamas su tokiu tiekėju pirkimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo principus. Vadovaujantis teismų praktika, vien tik šių principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes nagrinėjamų pirkimo procedūrų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus, jog konstatuotas pažeidimas tėra dėl dokumentų gausos nepastebėta techninė klaida, pažymėjo, kad pareiškėjas perkamų daiktų technines savybes Pirkimo dokumentuose apibūdino aiškiai, pateikdamas Pirkimo objekto konkrečius fizikinius parametrus. Tiekėjui teko pareiga pateikti pasiūlymą, patvirtinantį siūlomų prekių atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams, o perkančiajai organizacijai (pareiškėjui) – pareiga laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir nustatyti, ar tiekėjų siūlomos prekės atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Pareiškėjas privalėjo tiekėjų pateiktus pasiūlymus vertinti griežtai pagal nustatytas Pirkimo sąlygas ir atmesti pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Pareiškėjas, neatmetęs tokio pasiūlymo, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Aprašo 21.3.14 papunkčio nuostatas. Atsakovo įsitikinimu, skunde nurodytas racionalus lėšų panaudojimo argumentas taip pat negali būti vertinamas kaip pirkimo procedūrų pažeidimą eliminuojanti aplinkybė, nes dėl pareiškėjo veiksmų vertinant tiekėjų pasiūlymus buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir laimėtoju išrinktas Pirkimo objekto neatitinkantis pasiūlymas. Nagrinėjamu atveju racionalus lėšų panaudojimas galėjo būti užtikrintas tik tuomet, jei perkančioji organizacija tarpusavyje būtų lyginusi Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Atsakovas laikė nereikšminga pareiškėjo akcentuojamą aplinkybę, jog sutarties vykdymo metu tiekėjas suteikė Pirkimo objekto sąlygas atitinkančias lempas, kadangi pažeidimas nustatytas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų Pirkimo procedūros vykdymo metu, kurie lėmė, kad buvo išrinktas laimėtojas, su kuriuo apskritai neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis.
7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga padarytam pažeidimui. Teigė, kad jis finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasis Taisyklių 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairėmis, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui, tokias kaip: konkurso tipas, kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais, skaičius, pažeistos Įstatymo normos, pareiškėjo veiksmai. Tai, kad ginčo atveju vadovautinasi Gairėmis, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Gairių 2.2 lentelės 13 punkte įtvirtinta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali sudaryti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo aplinkybes, t. y. į Pirkimo sąlygų neatitinkančio tiekėjo pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu ir sutarties su juo sudarymą, pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir sudarant išskirtines galimybes vienam tiekėjui bei apribojant kitų 4 pasiūlymus pateikusių tiekėjų galimybes sudaryti sutartį, ir tai, kad, vadovaujantis Gairėmis, toks pažeidimas laikytinas sunkiu pažeidimu, buvo priimtas sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, nenustatė lengvinančių aplinkybių, kurios leistų taikyti mažesnę finansinę korekciją. Atsakovas nepritarė pareiškėjo argumentui, kad finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo sutarties dalies, kuriai tiekėjas pateikė Pirkimo sąlygose apibrėžto Pirkimo objekto reikalavimo netinkantį pasiūlymą, t. y. 324,60 Eur, kadangi Pirkimas nebuvo suskaidytas į dalis, konkurenciją ribojančios sąlygos buvo sudarytos tiekėjams teikti pasiūlymus ne daliai, o visai Pirkimo apimčiai, todėl konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškė ne daliai, o visam Pirkimui. Atsakovo įsitikinimu, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, koks nustatyto pažeidimo netinkamų finansuoti išlaidų dydis, nes pažeidimas nustatytas dėl netinkamo pasiūlymo priėmimo, reiškiančio, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas, o tiekėjas, kurio pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas, turėjo būti pripažintas laimėtoju.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Varėnos statyba“ atsiliepime į skundą (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė sutinkantis su pareiškėjo skundu.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad jo pasiūlyme 15 W LED lempos nurodytos per klaidą, kurią lėmė žmogiška ir techninė kompiuterio klaida, padaryta teikiant pasiūlymą. Ši klaida darbų vykdymo metu nebuvo pastebėta, nes darbai buvo atliekami vadovaujantis ne pasiūlymo tekstu, o apklausos sąlygomis ir techniniu projektu. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, ši formali vieno skaitmens rašybos klaida nesukėlė jokių pasekmių, nes nei jis, nei pareiškėjas nepatyrė kokios nors žalos ar nepatogumų.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Druskininkų sav. Viečiūnų progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ ugdymo prieinamumo didinimas“, projekto kodas 09.1.3-CPVA-R-705-11-0006, atliko mažos vertės skelbiamos apklausos būdu pirkimą. Druskininkų savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. lapkričio 6 d. paskelbė mažos vertės apklausos būdu pirkimą „Pastato – darželio dalies patalpų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai“, pirkimo Nr. 407374. Pirkimo dokumentų 6.4 papunktyje buvo numatyta, kad „Pasiūlymas turi būti pateiktas užpildant Pasiūlymo formą ir pridedant visus pirkimo dokumentuose reikalaujamus dokumentus“, o 6.7 papunkčiuose išvardyta, kokius dokumentus tiekėjai turi pateikti. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų 6.7.1.4. papunkčiu, kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti ir užpildytą darbų kiekių žiniaraštį (Pirkimo dokumentų 6 priedas). Pirkimo sąlygų 8.4.3. papunktyje nustatyta, kad „Pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija: <...> įvertina, ar tiekėjo siūlomas pirkimo objektas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus“. Pirkimo sąlygų 8.9 papunktyje nurodyta, kad „Sudaroma pasiūlymų eilė. Į pasiūlymų eilę įtraukiami tiekėjai, kurių pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymų eilė sudaroma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka“. Tų pačių sąlygų 8.10. papunktyje įtvirtinta, kad „Nustatomas pirkimo laimėtojas. Laimėtoju gali būti pasirenkamas tik toks tiekėjas, kurio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir jo pasiūlymo kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina“.
12. Įvykdžius Pirkimą, laimėtoju pripažinta UAB „Varėnos statyba“. Pareiškėjas ir UAB „Varėnos statyba“ 2019 m. vasario 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. 26-102-(7.7), kuria pareiškėjas pirko, o tiekėjas įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinius remonto darbus.
13. Agentūra 2020 m. vasario 20 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, Sprendime 1 konstatavo, kad tiekėjo UAB „Varėnos statyba“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas, nes laimėtojas su pasiūlymu pateikė užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose elektros tinklų pozicijos skyriaus „Medžiagos“ 13 eilutėje pasiūlė 15 W LED šviestuvą („Uždaras paviršinis šviestuvas su 15 W LED lempa, IP44“), nors darbų kiekio žiniaraščio elektros tinklų pozicijos skyriaus „Medžiagos“ 13 eilutėje buvo reikalaujama pasiūlyti kitokio galingumo LED šviestuvus („Uždaras paviršinis šviestuvas su 16 W LED lempa, IP44“). Taigi, tiekėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatyto Pirkimo objekto reikalavimo. Pareiškėjas, neatmetęs šio pasiūlymo, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 6 punkte numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei Aprašo 21.3.14 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą, jeigu tenkinama sąlyga „pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus“. Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas ir pritaikė 25 proc. (24 251,16 Eur) dydžio finansinę korekciją nuo prašomų apmokėti išlaidų sumos pagal rangos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija anksčiau aptartų atsakovo nustatytų aplinkybių. Teismo vidiniu įsitikinimu, konstatuotas pažeidimas nelaikytinas formaliu. Tai, kad pareiškėjas pagal rangos sutartį gavo tai, dėl ko susitarė su rangovu Pirkimo dokumentuose, nekeičia situacijos vertinimo, kadangi pažeidimas yra nustatytas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų vykdant Pirkimo procedūrą, kurie lėmė, kad Pirkime buvo išrinktas laimėtojas, su kuriuo neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis. Aplinkybė, kad Pirkimas sudarytas su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, negali būti vertinama kaip pirkimo procedūrų pažeidimą šalinanti aplinkybė. Pirkimo procedūrų teisėtumo vertinimas prarastų prasmę, jei jų pažeidimus perkančiosios organizacijos galėtų ištaisyti pirkimo sutarties vykdymo etape. Šis pažeidimas nepripažintinas formaliu dar ir dėl to, kad, vadovaujantis Aprašo 21.3.14 papunkčiu, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą, jeigu tenkinama sąlyga, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Pirkimo dokumentų sąlygų ir Aprašo, netinkamai nustatė laimėtoją, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygose apibrėžto Pirkimo objekto reikalavimo, tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas pabrėžė, jog iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Padaryta išvada, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad nurodytas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis, taigi, atsakovas pagrįstai konstatavo šį pažeidimą.
15. Teismas, spręsdamas dėl pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo, pritarė atsakovo argumentams, kad Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis, konkurenciją ribojančios sąlygos buvo sudarytos tiekėjams teikti pasiūlymus ne daliai, o visam Pirkimui, pažeidimas nustatytas dėl netinkamo pasiūlymo priėmimo, reiškiančio, kad UAB „Varėnos statyba“ pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų, turėjo būti atmestas. Finansinė korekcija negali būti skaičiuojama nuo šviestuvų vertės, nes visas Pirkimas buvo vykdomas neskaidriai ir pažeidė kitų konkurso dalyvių teises lygiateisiškai dalyvauti viešajame pirkime. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, koks nustatyto pažeidimo netinkamų finansuoti išlaidų dydis, todėl pagrįstai buvo vadovaujamasi Gairėmis ir nustatyta finansinė korekcija procentais. Be to, teismas akcentavo, kad pažeidimas buvo konstatuotas dėl Pirkimo sąlygas neatitinkančio pasiūlymo priėmimo. Pareiškėjas pažeidė Aprašo 21.3.14 papunkčio nuostatas, kadangi priėmė UAB „Varėnos statyba“ pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, taip pat buvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi buvo sudarytos išskirtinės galimybės UAB „Varėnos statybai“ ir buvo apribotos kitų galimų tiekėjų, dalyvavusių konkurse, galimybės sudaryti sutartį. Teismas nusprendė, kad sprendimas taikyti 25 proc. finansinę korekciją yra proporcingas padarytam pažeidimui, kadangi konstatuotas pažeidimas turėjo reikšmės Pirkimo skaidrumui ir ribojo konkurenciją, nes sudarė nelygiavertes sąlygas konkurso dalyviams.
III.
16. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
17. Pareiškėjas tvirtina, kad pažeidimas apskritai nebuvo padarytas, nes tiekėjo UAB „Varėnos statyba“ pasiūlymas atitiko teisės aktų ir Pirkimo dokumentų reikalavimus, t. y. nurodymas tiekėjo pateiktame Darbų kiekių žiniaraštyje, kad tiekiama 15 W LED lempa, nepakeitė ir negalėjo pakeisti Pirkimo objekto, nes kiti Pirkimo dokumentai turi pirmenybę prieš minėtą Darbų kiekių žiniaraštį (Pirkimo sąlygų 1.1 ir 2.3 p., rangos sutarties 3.2 p.). Dėl šios priežasties Pirkimą laimėjęs tiekėjas turėjo atlikti būtent techninėje specifikacijoje ir kapitalinio remonto projekte, o ne Darbų kiekių žiniaraštyje nurodytus darbus, UAB „Varėnos statyba“ taip ir padarė. Pareiškėjas mano, kad, pastebėjus techninę klaidą, tiekėjo pasiūlymas neprivalėjo būti atmestas, nes klaidą galima ištaisyti, vieno skaitmens ištaisymui Darbų kiekių žiniaraštyje nereikėtų iš naujo teikti visą pasiūlymą, nebūtų teikiamas naujas pasiūlymas (vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika). Pareiškėjas pakartoja savo argumentus, kad nebuvo įvertinta, ar tariamas pažeidimas turi poveikį biudžetui (Taisyklių 315 p. pažeidimas; toks mažareikšmis pažeidimas objektyviai negalėjo turėti poveikio biudžetui). Nepakanka nurodyti, kad buvo padarytas viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimas, nenustačius finansinio poveikio Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, tačiau nei atsakovas, nei teismas tokio poveikio nenustatė. Pareiškėjo įsitikinimu, viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, nes techninė klaida UAB „Varėnos statyba“ pateiktame pasiūlyme neturėjo reikšmės Pirkimo skaidrumui, lygiateisiškumui, neribojo konkurencijos, neatgrasė kitų Pirkimo dalyvių, o kiti 4 pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelės kainos. Iš tiekėjų nebuvo gauta pretenzijų ginčo klausimu. Tai, kad padaryta klaida tik techninė, patvirtina faktas, jog anksčiau niekas jos nepastebėjo, tiekėjas darbus atliko neatsižvelgdamas į šią klaidą. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad finansinė korekcija turėjo būti apskaičiuota ne pagal Gairėse numatytą procentinį dydį, o pagal šviestuvų vertę, nes šiuo atveju galima nustatyti su tariamu pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti išlaidas – 324,60 Eur. Teismas nepagrįstai Įstatymo pažeidimą mechaniškai susiejo su Gairėse nurodyta finansine korekcija. Pareiškėjas pakartoja ir savo argumentus, kad tuo atveju, jei Gairės turėtų būti taikomos, jos pritaikytos neteisingai, nes padaryto pažeidimo pobūdis neatitinka nurodytojo Gairių 2 lentelės 13 punkte (atrankos kriterijai nebuvo pakeisti), be to, nepagrįstai pritaikyta griežčiausia finansinė korekcija (25 proc. sutarties vertės), ši finansinė korekcija neindividualizuota, taip pat neįvertinta galimybė taikyti mažesnę nei numatytoji Gairėse finansinę korekciją. Skundžiami Agentūros sprendimai ir teismo sprendimas priimti ignoruojant viešojo administravimo subjekto veiklai taikytiną proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 str.), teismų praktiką.
18. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
19. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai teigia, kad Darbų kiekio žiniaraštis yra pasiūlymo sudėtinė dalis, kurią tiekėjai privalo pateikti kartu su pasiūlymu, todėl pareiškėjas turėjo įvertinti UAB „Varėnos statyba“ pateiktą Darbų kiekių žiniaraštį, vadovaudamasis Pirkimo sąlygomis. Pareiškėjas Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodė, kokių techninių charakteristikų ir parametrų šviestuvai yra reikalingi, ir turėjo pareigą gautus pasiūlymus griežtai įvertinti, laikydamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Konstatuotas pažeidimas yra susijęs su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimu, todėl pareiškėjas, nustatęs, jog tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, privalėjo atmesti tokį pasiūlymą ir neturėjo teisės su tokiu tiekėju sudaryti rangos sutartį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai išskiria ir analizuoja rangos sutarties sąlygas, nors ši sutartis sudaryta neteisėtai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja perkančiosios organizacijos teisę prašyti patikslinti, paaiškinti pasiūlymus, tačiau jis šiuo atveju nebuvo pasinaudojęs šia teise, t. y. neprašė UAB „Varėnos statyba“ paaiškinti, patikslinti pateiktą pasiūlymą dėl aptariamo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsakovas tvirtina, kad konstatuotas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir / ar formalaus pobūdžio, nes pareiškėjas Įstatymo ir Aprašo normas pažeidė pasiūlymų vertinimo etape, priimdamas Pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, tokiu būdu kitiems 4 pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos galimybės ir reikalavimai visuose Pirkimo procedūrų etapuose. Dėl konstatuoto pažeidimo buvo padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, nes išmokėtos netinkamos finansuoti išlaidos, nepaisant to, kad valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas, kaip numato 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo vertinamos kitokios faktinės aplinkybės, todėl nurodyti teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamo Pirkimo atveju. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui skirta finansinė korekcija atitinka proporcingumo reikalavimą, nes pareiškėjui nebuvo pritaikyti griežtesni standartai, konstatuotas pažeidimas laikytinas sunkiu pažeidimu, nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (pagal Taisyklių 7 priedo 10.4 p., pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė; aiškinimas, kad tiekėjo pateiktas Pirkimo objekto sąlygas atitinkantis dalykas yra atsakomybę eliminuojanti ir / ar lengvinanti aplinkybė, nesuderinamas su viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo 1, Sprendimo 2 pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra teisėti bei pagrįsti, o pritaikyta finansinė korekcija proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjas nesutinka su teisiniu faktinių aplinkybių vertinimu ir prašo priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VPĮ 3 straipsnyje (iš esmės atitinka naujos redakcijos VPĮ 17 str. 1, 2 d.) perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi, viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų (būtent 17 str. nuostatų) laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias sąlygas atitinka (žr., pvz., 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Vienodo požiūrio principas, taip pat iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).
27. Byloje nustatyta, kad Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, konstatavo, jog vykdant pirkimą buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi UAB „Varėnos statyba“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose nustatyto pirkimo objekto reikalavimo. Pirkimo laimėtojas UAB „Varėnos statyba“ kartu su pasiūlymu pateikė užpildytus darbų kiekių žiniaraščius, kuriuose Elektros tinklų pozicijos skyriaus „Medžiagos“ 13 eilutėje pasiūlė uždarą paviršinį šviestuvą su 15 W LED lempa, IP44. Tačiau prie pirkimo dokumentų pridėtame darbų kiekio žiniaraštyje Elektros tinklų pozicijos skyriaus „Medžiagos“ 13 eilutėje buvo reikalaujama pasiūlyti uždarą paviršinį šviestuvą su 16 W LED lempa, IP44. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad pažeidimas yra formalus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su priešinga pirmosios instancijos teismo išvada.
28. Vadovaujantis Aprašo 21.3.14 papunkčiu, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą, jeigu tenkinama sąlyga, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė pirkimo dokumentų sąlygų ir Aprašo, kuriuo vadovaujantis atliko mažos vertės pirkimą, ir netinkamai nustatė laimėtoją, nes laimėtojo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose apibrėžto pirkimo objekto reikalavimo, tokiu būdu pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas (žr., pvz., 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
30. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ir kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).
31. Pareiškėjo vertinimu, net ir laikant, kad buvo padarytas formalus pažeidimas, tai už tokį pažeidimą buvo paskirta teisės aktų reikalavimų neatitinkanti, neproporcinga, itin didelė sankcija (netinkamomis finansuoti lėšomis pripažinta net 24 251,16 Eur suma, nors pažeidimas susijęs su šviestuvais, kurių vertė – 324,60 Eur).
32. Pasisakant dėl teisės pažeidimo formalumo bei finansinės pataisos dydžio pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Kita vertus, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013). Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuris pabrėžė, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Airija prieš Komisiją, C-199/03).
33. Taigi, iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamius ekonominius skaičiavimus. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamu dalyku sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teisei priešinga veika buvo absoliučiai formali, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pagal Gaires atsakovo apskaičiuota finansinė korekcija neatitinka pačių Gairių nuostatų, ji tinkamai nemotyvuota ir neindividualizuota. Nors skundžiamame Sprendime 1 išvardytos aplinkybės, kurios galbūt susijusios su sankcijos individualizavimu, tačiau nenurodyta, kaip jos vertinamos ir kokią įtaką turi sankcijos dydžiui. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad atrankos kriterijai buvo pakeisti atplėšus vokus su pasiūlymais, tačiau pareiškėjui pritaikytas Gairių 2.2 lentelės 13 punktas.
35. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Svarbu pabrėžti, kad objektyvumo kriterijus pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
37. Kadangi ginčijamas Agentūros 2020 m. vasario 25 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 aptartoje dalyje, t. y. dėl poveikio priemonės taikymo, negali būti laikomas motyvuotu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), jis naikinamas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir klausimas dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio nustatymo grąžinamas spręsti iš naujo. Sprendimas dėl gražintinų lėšų Nr. 2020-SF/2-94 taip pat naikinamas, nes buvo priimtas neteisėto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 pagrindu.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, konstatuoja, kad jų pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. vasario 25 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir sprendimą dėl gražintinų lėšų Nr. 2020-SF/2-94, o klausimą dėl pareiškėjui Druskininkų savivaldybės administracijai taikytinos finansinės korekcijos dydžio nustatymo grąžinti atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.“
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.