- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- e2-6852-820/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19424-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sigirė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sigirė“ patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 111,76 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 12 d. su pradiniu atsakovu A. S. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 300 Lt dydžio kreditą. Sutartimi pradinis atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui 300 Lt kreditą bei sumokėti 28 Lt kredito mokestį. Už vėlavimą grąžinti pasiskolintas lėšas, kreditorius paskaičiavo pradiniam atsakovui 57,87 Lt dydžio palūkanas, taikydamas 113,56 proc. metinių palūkanų normą ir skaičiuodamas prašomas priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Pradinis atsakovas savo prievolės ieškovui tinkamai neįvykdė, į ieškovo raginimus dėl skolos padengimo nereagavo. Kadangi atsakovas savo prievolių ieškovui neįvykdė, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo ne tik negrąžintą kredito dalį ir kredito mokestį, bet ir sutartines bei procesines. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog pradinis atsakovas mirė ir jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pradinio atsakovo negrąžintas sumas, susijusias su kredito suteikimu, priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Remdamasis išdėstytu ieškovas prašo priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. teigiama, jog ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, todėl neturi reikalavimo teisės į palikėjo A. S. turtą. Nurodo, jog valstybė pagal įstatymą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o nagrinėjamu atveju palikėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija palikto turto tikrąją vertę, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (CK 5.62 str. 3 d.).
Vadovaudamasis CPK 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis priimame sprendime nurodoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pradinis atsakovas A. S. su ieškovu 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 27994, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 300 Lt kreditą 30 dienų terminui už 28 Lt kredito kainą (e. b. l. 4 – 14, 16). Pradinis atsakovas, ieškovo teigimu, paskolos nustatytu terminu negrąžino bei nevykdė kitų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolingas ieškovui 385,87 EUR (e. b. l. 15). Pradiniam atsakovui bylos nagrinėjimo metu mirus, jo teises parėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kuri atsako už pradinio atsakovo prievoles ieškovui.
Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys atmestinas, nes ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, todėl neturi reikalavimo teisės į palikėjo A. S. turtą. Šia argumentai atmestini.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Taigi pagal įstatymo prasmę ir ją atitinkančią teismų praktiką, CK 5.63 straipsnis taikomas, kai kreditorius nėra pareiškęs reikalavimų skolininkui iki skolininko mirties, todėl per tris mėnesius po skolininko mirties kreditorius turi išviešinti savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo, kaip kreditoriaus reikalavimo teises pareiškė pradiniam atsakovui dar esant gyvam iškeldamas civilinę bylą dėl skolos priteisimo, t. y. ieškovas yra išviešinęs savo reikalavimą. Paaiškėjus, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas mirė, teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalimi, sustabdė bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusio pradinio atsakovo teisių perėmėjai. Fizinio asmens mirtis yra privalomas bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 48 straipsnį, po bylos sustabdymo paaiškėjus teisių perėmėjui, teises ir pareigas perima asmens teisių perėmėjas. Ieškovui papildomai reiškiant reikalavimus teisme dėl tos pačios skolos tam pačiam asmeniui tuo pačiu pagrindu, kaip nurodo atsakovas ir nustato CK 5.63 straipsnis, šiuo atveju negalimas, nes tai būtų tapataus ieškinio pareiškimas, kurį teismas atsisakytų priimti (CPK 137 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, jog CK 5.63 straipsnio nuostatos nėra ir negali būti taikomos, kai ieškinys pareiškiamas gyvam skolininkui, bet proceso metu jis miršta ir taikomas procesinis asmens teisių ir pareigų perėmimas. Šioje byloje paaiškėjus, jog pradinio atsakovo teises perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ji buvo pakeista kaip asmens teisių perėmėjas CPK 48 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl atsakovo teiginys, jog ieškinys atmestinas, nes ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, atmestinas.
Atsakovas atsikirtinėja, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį. Atsakovas teigia, jog ieškovo ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad palikėjo palikto turto tikroji vertė ženkliai mažesnė už jo įsipareigojimus kreditoriams, o valstybė, priėmusi mirusio asmens palikimą, atsako palikėjo kreditoriams tik palikto turto tikrosios vertės ribose. Aplinkybė, jog palikėjo turto negalima išieškoti, nes jo nėra arba nepakanka, negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus teismas sprendžia reikalavimo pagrįstumo klausimą, turtinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Remiantis Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 25 straipsniu leidžiama neatgautinas skolas nurašyti į leidžiamus atskaitymus. Tačiau prieš tai būtina įrodyti įmonės pastangas susigrąžinti tokias skolas ir turėti skolos beviltiškumo įrodymus. Taigi mokesčių mokėtojas, turi gauti įrodymus, jog skola yra beviltiška. Būtent teismo sprendimo įvykdymo negalimumas yra įrodymas, jog skola yra beviltiška. Taigi, aplinkybė, jog nėra pakankamai paveldimo turto palikėjo skoloms padengti, nėra pagrindas netenkinti pagrįsto ieškininio reikalavimo.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų, kad pradinis atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus ar naujasis atsakovas pradinio atsakovo įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 86,89 EUR skola (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).
Pagal Vartojimo kredito sutarties nuostatas, pradinis atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Kadangi atsakovas ieškovui nemokėjo laiku sutartų įmokų, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 8,11 EUR nesumokėtos kredito kainos tenkintinas.
Vadovaudamasis sutarties 4.1 punktu ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,76 EUR palūkanų už naudojimąsi pinigais po kredito grąžinimo termino. Prašomos priteisti sutartinės palūkanos, kaip nurodo ieškovas, paskaičiuotos nuo 2014-01-12 iki 2014-03-14. Iš tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkto matyti, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Iš ieškovo pateiktos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra kredito kainos metinė palūkanų norma yra 113,56 procento. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012 ir kt.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 2,95 EUR (0,05 procento X 62 dienos) sutartinių palūkanų. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 97,95 EUR nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,64 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Šiuo atveju teismas patenkino 88 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 13,76 EUR bylinėjimosi išlaidų (15,64 EUR x 88 %) (CPK 93 str. 2 d.).
Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (į. k. 188659752), perėmusios palikėjo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, ieškovo UAB „Sigirė“ (į. k. 133960254) naudai 86,89 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 89 euro centus) negrąžinto kredito, 8,11 EUR (aštuonis eurus ir 11 euro centų) nesumokėtos kredito kainos, 2,95 EUR (du eurus ir 95 euro centus) palūkanų už vėlavimą grąžinti kreditą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 97,95 EUR (devyniasdešimt septynių eurų ir 95 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,76 EUR (trylika eurų ir 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.