- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-92-851/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-239303-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Evaldas Pašilis, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- D. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. M. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria D. M. prašymas dėl bausmės sušvelninimo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos aplinkybės
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir D. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi D. M. gynėjo kasacinis skundas atmestas.
2. 2025 m. vasario 18 d. Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo D. M. prašymas taikyti 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK bendrosios dalies pakeitimus ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi D. M. prašymą atmetė.
II. Skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo nutartimi, D. M. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, kuriuo prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir panaikinti ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šiuo laikotarpiu skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 paroms. Į D. M. atliktos bausmės vykdymą įskaityti laikinajame sulaikyme, laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką.
4.1. Nurodo, jog, jo vertinimu, yra teisinis pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nes 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kuris buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartyje buvo nurodyta, jog galimas nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat nuteistasis skunde cituoja kasacinę praktiką, susijusią su įrodymų vertinimu, nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad jis nužudė žmogų.
4.2. Be to, nurodo, jog pagal 2023 m. gegužės 17 d. įstatymą Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas ir BK 75 straipsnio nuostatoms. Iki 2025 m. vasario 1 d. BK 54 straipsnio 3 dalyje nebuvo nuostatos, numatančios, jog jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmė vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Be to, dabar galiojanti BK 75 straipsnio 4 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apelianto vertinimu, šio įstatymo nuostatos švelnina bausmę ar kitokiu būdu lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. 2023 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 2 dalis numato, jog šiame įstatyme išdėstytų nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą taisyklę. Apeliantas akcentuoja, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, todėl turi būti taikomos.
4.3. Nuteistasis pažymi, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. BK 54 straipsnio pakeitimai sukūrė prielaidas geriau individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę, kartu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
4.4. Nuteistasis, aptardamas galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nurodo, jog vertinant tikimybę, jog jis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jis supranta visuotinai pripažintas vertybes, turi šeimą, darbą, legalias pajamas, charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, jog dėl jam diagnozuotų ligų jo judesiai yra labai apriboti, jis sunkiai juda. Būdamas laisvėje jis gydėsi.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Saulius Daunoravičius pateikė atsiliepimą, kurio prašo D. M. skundą atmesti.
5.1. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Tai, jog nuteistasis D. M. nesutinka su skundžiama nutartimi, savaip vertina ir aiškina teisės normas, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar teigti, jog teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis D. M. pateiktame skunde nurodė analogiškus argumentus kaip ir Panevėžio apygardos teismui pateiktame prašyme, jie skundžiama nutartimi buvo išsamiai išnagrinėti.
5.2. Prokuroras pažymi, jog BK pakeitimai nuteistojo teisinės padėties nelengvina. D. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir bylos nagrinėjimo procesas yra baigtas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas apskritai nėra galimas.
5.3. Be to, nors nuteistasis prašo į jo atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme, laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką, tačiau šis laikas į D. M. paskirtos bausmės laiką jau buvo įskaitytas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo šio klausimo spręsti iš naujo.
6. 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo D. M. prašymas užtikrinti jo dalyvavimą skundo nagrinėjime nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, skundo nagrinėjimui išreikalauti iš Panevėžio apygardos teismo visą baudžiamąją bylą Nr. 1-8-337/2020 bei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išreikalauti jo 2019 m. gegužės 28 d. skundą, jo advokato skundą.
7. 2025 m. balandžio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo D. M. prašymas nušalinti teisėjų kolegiją, paskirti bylą nagrinėti kitai teisėjų kolegijai, suorganizuoti žodinį teismo posėdį, kuriame bus galima dalyvauti nuteistajam, jo gynėjui ir Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pateikti jo minėtus skundus.
7.1. Nurodo, kad paskirta teisėjų kolegija yra iš anksto suinteresuota ir šališka. Teisėjas E. Pašilis 2019 m., kai buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla, buvo generalinis prokuroras. Nuteistasis tuo metu rašė jam adresuotus skundus, kuriuose nurodė, jog jo byla yra sufabrikuota, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų jo skundams ištirti. Taip pat teisėjas E. Pašilis nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-8-337/2020. Jis (D. M.) teikė prašymus, jog E. Pašilis nusišalintų nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tačiau teisėjas nenusišalino. Šį skundą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija jį pripažino kaltu padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.
Dėl teisėjų kolegijos šališkumo
8. Nuteistasis pateikė prašymą nušalinti paskirtą teisėjų kolegiją nuo šio skundo nagrinėjimo. Nuteistasis teigia, jog paskirta teisėjų kolegija yra iš anksto suinteresuota ir šališka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato pagrindus, kuriems esant teisėjas neturi teisės dalyvauti procese. BPK 58 straipsnis numato atvejus, kai teisėjas vertinamas kaip šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir negali nagrinėti bylos. Nešališkumas suvokiamas kaip teismo (teisėjo) savybė, kuri lemia, ar realiai ir veiksmingai bus apsaugota ir apginta pažeista žmogaus laisvė, teisės ar privatumas, ar proceso dalyviai ir visa visuomenė pasitikės ir gerbs teismą kaip instituciją, baudžiamąjį procesą kaip neišvengiamą ir teisingą baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo tvarką, o galutinį teismo sprendimą priims kaip teisingumo išraišką. Nešališkas sprendimų priėmimas yra sąžiningo ir teisingo baudžiamojo proceso pamatas. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardijamos konkrečios aplinkybės, kai teisėjas turi būti nušalintas ar nusišalinti pats, o 4 punkte nurodoma, kad motyvuotai gali būti nurodomos ir kitokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių sprendimus priimančio asmens nešališkumu. Tai reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, t. y. gali būti ir kitos motyvuotos aplinkybės, kurios būtų pagrindas teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
9. Pirmiausia, nuteistasis savo teiginį dėl teismo šališkumo motyvuoja tuo, jog 2019 m., vykstant baudžiamajam procesui jo atžvilgiu, teisėjas E. Pašilis buvo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kuriam nuteistasis adresavo skundus dėl sufabrikuoto baudžiamojo proceso. BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas. Nustatyta, jog teisėjas E. Pašilis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. buvo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Visgi, tai nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas šališkumo pagrindas, kadangi vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad teisėjas E. Pašilis, eidamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, jokių procesinių veiksmų šiame baudžiamajame procese neatliko. Nors nuteistasis teigia, jog baudžiamojo proceso metu jis teikė skundą, adresuotą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. Pašiliui, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog teisėjas E. Pašilis šioje byloje kokiu nors būdu dalyvavo kaip prokuroras, bei nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nušalinimo pagrindas.
10. Be to, nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog šį skundą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija priėmė nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados dėl teismo šališkumo. Priešingai, vadovaujantis nustatyta tvarka, teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, skiriami nagrinėti prioritetine tvarka – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įsakymo dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių patvirtinimo 30¹.1 punkte numatyta, jog bylose pagal skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, apeliacine tvarka teisme išnagrinėtose baudžiamosiose bylose vykdymo metu gautiems skundams, išskyrus bylas pagal skundus dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisėjas pranešėjas parenkamas visiems bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusiems teisėjams naudojant Modulio požymį „privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju paskiriamas vienas iš baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusių teisėjų. Kolegijos nariai tokias bylas nagrinėti parenkami iš likusių bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusių teisėjų. Tais atvejais, kai bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai teisme nedirba ar negali nagrinėti skundo dėl taisyklių 31 punkte nustatytų aplinkybių ar teisėto nebuvimo darbe laikotarpių ir negalima užtikrinti teisėjo pranešėjo paskyrimo iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, teisėjas pranešėjas ir (ar) kolegijos nariai parenkami bendra taisyklėse nustatyta tvarka.
11. Kokių nors kitų aplinkybių (faktinių duomenų), galinčių kelti pagrįstų abejonių dėl teisėjų nešališkumo, nuteistasis nenurodė, todėl šis jo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir dokumentų išreikalavimo
12. Nuteistasis taip pat pateikė prašymą užtikrinti jo dalyvavimą skundo nagrinėjime nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 6 dalimi, nutartis dėl pateiktų prašymų ar teikimų dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju skundas nebuvo paduotas nuteistojo D. M. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl buvo nuspręsta žodinio skundo nagrinėjimo nerengti. Nuteistasis prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo dalyvavimą jame nuotolinėmis priemonėmis niekaip nemotyvavo. Visus, nuteistojo D. M. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti tiek prašyme sušvelninti nuteistojo padėtį, tiek skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, ir šia savo procesine teise pasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be to, nuteistasis prašė skundo nagrinėjimui iš Panevėžio apygardos teismo išreikalauti visą baudžiamąją bylą Nr. 1-8-337/2020 bei iš Generalinės prokuratūros išreikalauti jo 2019 m. gegužės 28 d. skundą, jo advokato rašytą skundą, tačiau aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo bei išreikalauti papildomos bylos medžiagos ir kitų dokumentų, kadangi pastarieji neturi reikšmės sprendžiant, ar priimti BK pakeitimai švelnina nuteistojo teisinę padėtį.
Dėl bausmės sušvelninimo
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo D. M. skundo argumentais, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo prašymas buvo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta. Panevėžio apygardos teismas teisingai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai išaiškino baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus ir teisės taikymo klaidų nepadarė.
15. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, jog BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Iš nuteistojo D. M. skundo turinio matyti, jog nuteistasis neginčija to, jog Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi neperkvalifikavo jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Aukštesnysis teismas, dar kartą patikrinęs galimybę D. M. atžvilgiu taikyti įstatymus, panaikinančius veikos nusikalstamumą, švelninančius bausmę ar kitokiu būdu lengvinančius veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pažymi, jog 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais, priimtais 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, BK 129 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista nebuvo, o šio straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nesikeitė, kas reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė už nužudymą nebuvo nei griežtinama, nei švelninama. Todėl įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo D. M. teisinei padėčiai reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
17. Nuteistasis skunde prašo, atsižvelgiant į priimtus BK pakeitimus, atidėti ar visai panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Teismas pažymi, jog naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime dar nesudaro pagrindo privalomai švelninti ar kitaip keisti nuteistajam paskirtų bausmių. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) – teismui atsirado galimybė, tuo atveju, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Be to, šiuo įstatymu BK 75 straipsnis 4 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog šie pakeitimai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, kadangi išplečia galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
19. Visgi, nors apeliantas teigia, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, todėl priimti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimai turi būti jam taikomi, kadangi švelnina jo teisinę padėtį, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog, kaip minėta šios nutarties 15 pastraipoje, nuostatos dėl dalies BK bendrosios dalies nuostatų ribotos grįžtamosios galios buvo numatytos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 (pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033) 50 straipsnio 3 dalyje, nurodant, jog didžioji dalis šio įstatymo straipsnių nuostatų, tame tarpe ir 19, 37 straipsnių nuostatos, kuriose įtvirtinti BK 54, 75 straipsnių pakeitimai, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. D. M. baudžiamoji byla, pagal kurioje priimtą nuosprendį nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jau yra baigta nagrinėti visų instancijų teismuose, šiuo metu nuosprendis vykdomas, todėl šie pakeitimai nuteistajam, priešingai nei jis nurodo skunde, nėra taikomi. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padaryti kiti BK bendrosios dalies normų pakeitimai, kurių, vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas (t. y. kurie, tuo atveju, jeigu švelnina asmens teisinę padėtį, gali būti taikomi ir asmenims, kurių bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose jau yra baigtas), D. M. teisinės padėties nešvelnina, jų pats nuteistasis skunde taip pat nenurodė.
20. Taip pat šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lot. lex non cogit ad impossibilia; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-1/2014, Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-224-1020/2023). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. lex benignior retro agit, pvz.: 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Tačiau įstatymų leidėjas turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti, įgyvendinant šią taisyklę. Iš tiesų, įstatymų leidėjas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 apribojo jame numatytų BK nuostatų taikymą atgal tam tikrais atvejais. Minėtame įstatyme yra aiškiai nurodyti konkretūs BK straipsniai, kuriems taikoma ribota grįžtamoji galia, be to, absoliuti dauguma šių BK straipsnių yra susiję su bausmės skyrimo taisyklėmis bei atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. su tais baudžiamosios teisės aspektais, kurie yra aktualūs ir taikomi būtent bylų nagrinėjimo instancine tvarka metu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-85-1076/2025).
21. Be to, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, bausmės vykdymo atidėjimas, taikant naujai įsigaliojusias BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, nuteistajam negalėtų būti taikomos ir dėl to, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog paskirtos bausmės vykdymas negali būti visiškai ar iš dalies atidėtas, jeigu padaromas labai sunkus nusikaltimas, o BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas visiškai ar iš dalies gali būti atidėtas, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus. Šiuo atveju, kaip minėta, D. M. pripažintas kaltu padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris, vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.
22. Taip pat nors nuteistasis skunde nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad jis nužudė žmogų, be to, cituoja teismų praktiką, susijusią su įrodymų vertinimu, nurodo, jog jam buvo paskirta neteisinga bausmė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiui, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacinės instancijos teisme, įsiteisėjus, negali būti iš naujo analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama ir jo teisingumu. Taigi, argumentai dėl to, jog, nuteistojo manymu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neteisingai, jog jam buvo paskirta neteisinga bausmė, nesudaro skundo nagrinėjimo dalyko, todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje nutartyje dėl jų detaliau nepasisako. Taip pat, kaip nurodė ir apygardos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu į D. M. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, atliktas bausmės laikas, todėl nėra pagrindo šio klausimo spręsti iš naujo. Be to, nustačius, jog nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti naujai įsigaliojusių BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatų, teismas nepasisako ir dėl nuteistojo nurodytų jį charakterizuojančių savybių, dėl kurių, jo vertinimu, jam galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas.
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo D. M. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.