Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skundą atsakovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio GMPS), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. S-4162 dėl atsisakymo su pareiškėju sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kuri įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1 d.; 2) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. V-2410 dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-1131 „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. V-2410 dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-1131 „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti reikalavimą ištirti, ar Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. V-2410 atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat reikalavimą panaikinti šį įsakymą. Teismas šia nutartimi taip pat priėmė reikalavimą panaikinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. S-4162 dėl atsisakymo su Panevėžio GMPS sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kuri įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Sprendimas).

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių teritorinei ligonių kasai (toliau – ir Šiaulių TLK) pateikė prašymą sudaryti sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“. Prašymo pagrindas – greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose, kuriose Panevėžio GMPS anksčiau neteikė. Panevėžio GMPS ir VšĮ „Plungės rajono greitoji medicinos pagalba“ 2020 m. rugsėjo 19 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Panevėžio GMPS nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo pradėti teikti greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugas Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių teritorijose. Panevėžio GMPS ir VšĮ „Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras“ 2020 m. rugsėjo 19 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo pradėti teikti greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Panevėžio GMPS ir VšĮ „Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2020 m. rugsėjo 28 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo pradėti teikti greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Sprendimas atsisakyti sudaryti sutartį priimtas nevertinant faktinių aplinkybių, nesivadovaujant norminiais aktais, atsižvelgiant į verslo subjektų interesus ir politinę nuomonę atskirose vietos savivaldos institucijose bei atskirų Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų teiginius.

2.3. Vienas iš atsisakymų sudaryti sutartį pagrindų yra sudaryta ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojanti Šiaulių TLK sutartis su VšĮ „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotimi“ (toliau – ir Šiaulių GMPS). Šiaulių GMPS, neteikdama dispečerinės paslaugos nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijose, apie tai pranešė Šiaulių TLK. Šiaulių TLK negali pasielgti kitaip, kaip tik nutraukti sutarties dalies dėl atitinkamų kompensuojamųjų paslaugų teikimo galiojimą Šiaulių GMPS, šiai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas pasirašė dispečerinės paslaugos teikimo sutartis ir sėkmingai teikė dispečerinės paslaugą nuo lapkričio 1 d. VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – ir PSPC) ir VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centrui (toliau – ir GMPC). Teigė, kad dispečerinės paslauga bus pradėta teikti VšĮ „Plungės rajono greitoji medicinos pagalba“. Šiaulių GMPS neturėjo sutarčių su Telšių PSPC ir VšĮ „Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centru“ (toliau – ir Mažeikių GMPC) ir nuo lapkričio 1 d. nebeteikia dispečerinės paslaugos nei Telšių PSPC, nei Mažeikių GMPC. Akivaizdu, kad Šiaulių GMPS nevykdo įsipareigojimo teikti numatytas sutartyje kompensuojamąsias paslaugas.

2.4. Šiaulių TLK, atsisakius sudaryti sutartį su pareiškėju, išsiuntė nurodymą VšĮ „Plungės rajono greitoji medicinos pagalba“ (toliau – ir Plungės r. GMP), Telšių PSPC ir Mažeikių GMPC iki 2020 m. lapkričio 10 d. pateikti sudarytą sutartį su Šiaulių GMPS dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinių paslaugų teikimo. Šiaulių TLK elgesys parodo, kad ši valstybės įstaiga proteguoja atskirus ūkio subjektus, sudaro išskirtines sąlygas Šiaulių GMPS veiklai ir riboja teisės aktais garantuotą pareiškėjo veiklą.

2.5. Panevėžio GMPS jau du kartus atliko dispečerinės paslaugų teikimo plėtrą. 2018 m. sausio 1 d. (sutartis dėl dispečerinės paslaugų teikimo pasirašyta 2017 m. lapkričio 16 d.) pradėjo dispečerinės paslaugų teikimą VšĮ Anykščių PSPC, o nuo 2018 m. balandžio 1 d. (sutartis dėl dispečerinės paslaugų teikimo pasirašyta 2018 m. sausio 3 d.) VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai. Nei vienu atveju TLK nereikalavo nei Panevėžio miesto, nei Anykščių ar Marijampolės r. savivaldybių tarybų sprendimų, susijusių su GMP dispečerinės paslaugų teikimu. Šiaulių TLK nuoroda reikalauti savivaldybės tarybos sutikimo yra nepagrįsta ir nesuprantama. Kokie dokumentai turi būti pateikti teikiant prašymą TLK sudaryti sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“, nurodyta Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos apraše. Panevėžio GMPS pateikė Šiaulių TLK dokumentus sutarties sudarymui. Šiaulių TLK vadovavosi įstatymų nuostatomis, kurios nesusijusios su paslauga, dėl kurios prašoma sudaryti sutartį. Šiaulių TLK atsisakymas sudaryti sutartį neteisėtas, pažeidžia Panevėžio GMPS interesus, riboja teisę vykdyti licencijuojamą veiklą.

2.6. Šiaulių TLK, reikalaudama pateikti sudarytą sutartį su Šiaulių GMPS dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinių paslaugų teikimo, pati paneigia Sprendimo teiginius dėl būtinumo gauti savivaldybės tarybos sutikimą tokiai sutarčiai sudaryti. Kaip nurodo Šiaulių TLK, dėl GMP dispečerinių paslaugų teikimo Telšių, Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių gyventojams Šiaulių TLK yra sudariusi Asmens priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį su Šiaulių GMPS, o šiose savivaldybėse GMP paslaugas teikiančios įstaigos nėra sudariusios sutarčių su Šiaulių GMPS. Taigi, Šiaulių TLK gali sudaryti sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“ su Šiaulių GMPS šiai nepateikiant sutarčių su konkrečiomis GMP paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir nereikia gauti savivaldybių tarybų sutikimo tokių sutarčių sudarymui.

2.7. Atsisakyme sudaryti sutartį kalbama apie valstybės perduotą funkciją, nenurodant, kokia funkcija ir kokia sutartimi valstybė perdavė savivaldybei. Šiaulių TLK atsisakymas su pareiškėju sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį su pareiškėju, kuri įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1 d., turi būti pripažintas neteisėtu.

3. Atsakovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4.1. Šiaulių TLK, vadovaudamasi Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 (toliau – ir Sutarčių sudarymo aprašas), 2020 m. kovo 10 d. su Šiaulių GMPS sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. S1-200 dėl GMP ir GMP dispečerinių paslaugų, kuri galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šios sutarties 2 priede taip pat nurodomos ir savivaldybės, kuriose teikiamos greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų paslaugos (tarp kurių yra Telšių, Mažeikių ir Plungės rajonų savivaldybės.). Šiaulių GMPS pagal sutartį su TLK įsipareigojo GMP dispečerines paslaugas teikti iki metų pabaigos. Ši sutartis, visa apimtimi ar iš dalies, gali būti sustabdoma ar nutraukiama tik TLK ir įstaigos susitarimu, arba TLK ar įstaigos iniciatyva sutartyje numatytais atvejais. Šiaulių GMPS nepateikė prašymo nutraukti minėtą sutartį. Šiaulių TLK neturėjo pagrindo abejoti dėl Šiaulių GMPS teikiamų paslaugų kokybės ir dėl sutarties su Šiaulių TLK vykdymo. Todėl Šiaulių TLK ir pareiškėjas sutartį dėl GMP dispečerinių paslaugų teikimo Telšių, Plungės ir Mažeikių rajono savivaldybių gyventojams galėtų sudaryti tik kalendoriniams metams – Šiaulių TLK sudaryti sutartį su pareiškėju nuo 2020 m. lapkričio 1 d. pagal pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. SD-540 neturėjo teisinio pagrindo.

4.2. Šiaulių TLK, nagrinėdama prašymą dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, negali dokumentų vertinti tik Sutarčių sudarymo aprašo požiūriu, nes būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, ar sutarties sudarymas (ar nesudarymas) nesukels neigiamų pasekmių įstatymų saugomoms vertybėms – GMP paslaugų nepertraukiamumui, prieinamumui ir kokybei.

4.3. Šiaulių GMPS įsteigė klasterines GMP brigadas, kurių dėka pagerėjo paslaugų teikimas ūminio galvos smegenų insulto, traumų ir miokardo infarkto atvejais. Pakeitus Plungės rajono, Telšių rajono ir Mažeikių rajono GMP brigadų valdymą ir šių rajonų GMP įstaigoms perėjus iš Šiaulių dispečerinės, kiltų pavojus, kad minėtų rajonų gyventojai laiku nesulauks reikiamos pagalbos ūminio galvos smegenų insulto, traumų ir miokardo infarkto atvejais. Be to, Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-2410 Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas buvo pakeistas, papildant 6¹ punktu, kuriuo nustatytos GMP įstaigų, su kuriomis teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis dėl GMP dispečerinių paslaugų teikimo, aptarnaujamos teritorijos (tarp jų ir Telšių, Plungės bei Mažeikių rajonų). Pareiškėjui nebuvo nustatytas šių paslaugų teikimas Telšių apskrities savivaldybių teritorijoje. Todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas teikiančios GMP įstaigos aptarnaujamos teritorijos keitimas turi būti suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija.

4.4. Lietuvos Respublika ir Latvijos Respublika yra pasirašiusios tarptautinio bendradarbiavimo susitarimą „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienio zonoje“. Šios sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinė GMP įstaiga, į kurią kreiptųsi Latvijos Respublikos GMP dėl paslaugų teikimo, yra Šiaulių GMPS, šiai įstaigai nustatytos ir tam tikros GMP dispečerinės funkcijos. Kadangi Mažeikių rajonas turi sieną su Latvija, Mažeikių GMPC perėjus į Panevėžio GMPS dėl GMP dispečerinės paslaugų teikimo, Šiaulių GMPS nebematys GMP brigadų, todėl gali sutrikti paslaugų teikimas pagal tarptautinio bendradarbiavimo susitarimą. Tokio susitarimo priėmimas ar keitimas yra ilgai užtrunkantis procesas.

4.5. Vadovaujantis Greitosios medicinos pagalbos paslaugų dėl Covid-19 organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-314, GMP paslaugas teikiančios įstaigos Mažeikių GMPC, Telšių r. PSPC, Plungės r. GMP priskirtos pagrindinei GMP įstaigai Šiaulių GMPS, o ne pareiškėjui, pagrindinės GMP įstaigos pakeitimas turėtų neigiamos įtakos šiuo aprašu nustatytų funkcijų vykdymui. Jei GMP įstaiga nori keisti GMP dispečerinės paslaugas teikiančią įstaigą, turi gauti steigėjų (savivaldybių tarybų) ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. GMP įstaigos negali savo iniciatyva priimti sprendimą bet kuriuo momentu nutraukti sutartį su esamu GMP dispečerinės paslaugų teikėju ir pasirinkti kitą.

4.6. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja, kad Šiaulių TLK elgesys proteguoja atskirus ūkio veiklos subjektus ir riboja pareiškėjos veiklą. Pareiškėjo veiklą nustato (ir riboja) teisės aktai. Šiaulių TLK pareiškėjo prašymą dėl sutarties sudarymo išnagrinėjo vadovaudamasi teisės aktais. Šiaulių TLK nebuvo gavusi nei Telšių, nei Plungės, nei Mažeikių rajonų savivaldybių tarybų sprendimų, nustatančių pakeitimus, susijusius su GMP dispečerinės paslaugų teikimu Telšių PSPC, Plungės GMPS, Mažeikių GMPC nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

4.7. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų GMP dispečerinės tarnybos paslaugų teikėjo keitimas reikalauja teisės aktų keitimo. Šiaulių TLK neturėjo duomenų apie tai, jog Telšių PSPC, Plungės GMPS, Mažeikių GMPC, norėdamos keisti GMP dispečerinės teikėją, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Be to, pats pareiškėjas patvirtino, kad Šiaulių TLK, priimdama Sprendimą atsisakyti sudaryti sutartį su pareiškėju, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, be kita ko, Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131.

4.8. Šiaulių GMPS neteikia dispečerinės tarnybos paslaugos nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Mažeikių, Telšių, rajonų savivaldybių teritorijoje ne dėl savo kaltės ar noro nutraukti sutartį, o todėl, kad pareiškėjui sudarius sutartis su Mažeikių GMPC ir Telšių r. PSPC bei GMP dispečerinės tarnybos paslaugas pradėjus teikti Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijose ir pradėjus naudoti kitą radijo ryšio tinklą, Šiaulių GMPS nebemato šių rajonų GMP brigadų, nebegali jiems nukreipti šiuose rajonuose gautų iškvietimų ir taip yra užkertamas kelias sutarties vykdymui. Esant tokiai situacijai, yra ne tik ribojama licencijuota Šiaulių GMPS veikla, tačiau ribojama ir jos pareiga vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tarp Šiaulių TLK ir Šiaulių GMPS 2020 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties 4.9 papunktyje yra numatyta galimybė, o ne pareiga, esant tam tikroms sąlygoms, nutraukti sutarties vykdymą. Sutartyje numatyta, kad TLK turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (visa apimtimi ar iš dalies), kai įstaiga nevykdo esminio Sutarties įsipareigojimo – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei šio įsipareigojimo įstaiga nevykdo daugiau kaip tris mėnesius (Sutarties 4.9.3.1 papunktis).

4.9. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, Šiaulių TLK negalėjo nutraukti sutarties su Šiaulių GMPS, kadangi ši nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šis sutarties nutraukimo pagrindas galėjo būti taikomas tik nustačius, kad Šiaulių GMPS neteikia dispečerinės paslaugos daugiau kaip tris mėnesius. Tačiau pareiškėjo prašymo dėl sutarties sudarymo nagrinėjimo Šiaulių TLK metu Šiaulių GMPS dispečerinės tarnybos paslaugas teikė. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra susijusios su Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškėjas, planuodamas sudaryti sutartis su Plungės r. GMP, Mažeikių GMPC ir Telšių r. PSPC dėl GMP dispečerinės paslaugų teikimo, nors ir žinodamas, kad šiose savivaldybėse GMP dispečerinės paslaugas teikia Šiaulių GMPS, iš anksto nepasiteiravo Šiaulių TLK apie galimybę sudaryti sutartį dėl GMP dispečerinės tarnybos paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nurodytose savivaldybėse.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių GMPS atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu bei nurodė šiuos argumentus:

5.1. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad savivaldybių tarybų sprendimai, leidžiantys pakeisti dispečerinės paslaugų teikėją atsisakant trečiojo suinteresuoto asmens paslaugų, nebuvo ir nėra priimti. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tarpusavio sutartimis dėl dispečerinės tarnybos paslaugų teikimo su Mažeikių GMPS ir Telšių PSPC, nors abi šios sutartys yra sudarytos pareiškėjui ir Mažeikių GMPS bei Telšių PSPC veikiant neturint atitinkamų įgaliojimų, t. y. negavus privalomų savivaldybių tarybų ir Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimų dėl dispečerinės paslaugų teikėjo keitimo.

5.2. Teigė, kad skundas negali būti tenkinamas, kadangi būtų pažeistas vienas pagrindinių teisės principų „iš neteisės teisė neatsiranda“. Pareiškėjas neneigė, kad sutarties su teritorine ligonių kasa neturėjo, taigi, pareiškėjas neturėjo teisės teikti GMP paslaugų Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybėse. Atitinkamai pareiškėjui negali priklausyti apmokėjimas už be teisinio pagrindo (neva) teiktas paslaugas. Pareiškėjas nenurodė konkretaus (tariamo) Apmokėjimo sutarties negaliojimo teisinio pagrindo. Pareiškėjas tuo pačiu teigė, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta Apmokėjimo sutartis yra ir sustabdyta ir nutraukta. Pareiškėjas, Mažeikių GMPS ir Telšių PSPC ėmėsi vienašališkų veiksmų atjungiant trečiąjį suinteresuotą asmenį nuo informacinių technologijų pajėgumų ir tokiu būdu apribojo faktines galimybes pilna apimtimi teikti dispečerinės paslaugas.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Šiaulių TLK Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

7.1. Pareiškėjas pateikė Šiaulių TLK nustatytos formos prašymą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto sutarties sudarymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., siūlomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir tris sutartis dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugų teikimo Plungės rajono, Rietavo, Mažeikių rajono ir Telšių rajono savivaldybių teritorijose.

7.2. Atsakovas Sprendime nurodė, kad neturi teisinio pagrindo su Panevėžio GMPS sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kuri įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Šiaulių TLK, atsisakydama sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, atsisakymo pagrindą nurodo tai, kad dėl GMP dispečerinių paslaugų teikimo Telšių, Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių gyventojams Šiaulių TLK yra sudariusi Asmens priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį su Šiaulių GMPS. Pagal šią sutartį, Šiaulių GMPS yra įsipareigojusi GMP dispečerinės paslaugas teikti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, jog GMP paslaugos – tai GMP įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. GMP paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis savivaldybių veiklą, įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas, riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Jei GMP įstaiga nori keisti GMP dispečerinės paslaugas teikiančią įstaigą, turi gauti steigėjų ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. Nei Plungės r. GMP, nei Mažeikių GMPC, nei Telšių r. PSPC sutartims su Panevėžio GMPS savivaldybių tarybų sutikimai nėra gauti.

8. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatyme nustatytas išsamus sąrašas sąlygų, į kurias atsižvelgiant spręstinas klausimas dėl galimybės teritorinėms ligonių kasoms sudaryti (ar atsisakyti sudaryti) sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nei Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio, nei kitos šio įstatymo nuostatos neįtvirtina įgaliojimų atitinkamiems subjektams (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijai) papildyti įstatyme įtvirtintas minėtas sąlygas (reikalavimus), keliamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms sudaryti su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis, ar jų teikiamoms paslaugoms.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri turi licenciją ir pareiškė pageidavimą sudaryti sutartį, tačiau skundžiame Sprendime tai neįvertinta. Atsižvelgdamas į Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį teismas konstatavo, kad Sprendime nurodyti atsisakymo sudaryti sutartį motyvai nėra pagrįsti Sveikatos draudimo įstatymu, nors Sprendimas turėjo būti pagrįstas būtent šiuo įstatymu. Sprendime nurodyti pagrindai – nėra gauti savivaldybių tarybų ir Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimai, teismo manymu, nepagrįsti nei Sveikatos draudimo įstatymu, nei Tvarkos aprašo nuostatų reikalavimais. Savo ruožtu kokie dokumentai turi būti pateikti teikiant prašymą TLK sudaryti sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nurodyta Tvarkos apraše, o tiksliau – Tvarkos aprašo 3 punkte.

10. Be to, sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės būtų gautos ir kad jas Šiaulių TLK būtų vertinusi, nors atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, turėjo pateikti visą medžiagą, susijusią su Sprendimo priėmimu. Sprendime nenurodyta, kad buvo kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybą dėl sutarties su pareiškėju sudarymo, nenurodyta, ar buvo gautos nuomonės, jei gautos, tai kokios nuomonės dėl sutarties sudarymo buvo pateiktos, nenurodyta, ar išvis į jas atsižvelgta. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsisakant sudaryti sutartį su pareiškėju buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros, o tai sudaro dar vieną skundžiamo administracinio akto neteisėtumo pagrindą.

11. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas bei teisėtas, atsakovo nurodyti motyvai, kuriais, be kita ko, yra grindžiamas ir skundžiamas Sprendimas, teismo teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

12. Teismas atmetė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. V-2410 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-1131 „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pakankamais teisiniais argumentais nepagrindė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme pradėti norminę administracinę bylą dėl administracinio akto teisėtumo ištyrimo tik nurodė, kad norminis administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatų (nenurodant kitų įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų), t. y. prašyme pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo nenurodė pakankamos teisinės motyvacijos, kad būtų pagrindas abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumu. Be to, ginčijamas Sprendimas nebuvo grindžiamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-2410, todėl pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto nėra susijęs su šia konkrečia nagrinėjama byla.

III.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių GMPS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti, taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Tvarkos aprašas nenustato naujų ir Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytų sąlygų, tuo tarpu pareiškėjo prašymas neatitinka procesinių (procedūrinių) Tvarkos aprašo reikalavimų – Tvarkos aprašo 18.1 punktas kvalifikuotinas kaip nustatantis procesinę (procedūrinę) sutarčių su atsakovu (ar bet kuria kita teritorine ligonių kasa) sudarymo dalį ir negali būti laikomas nauja ar papildoma sąlyga sutarčių sudarymui Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies prasme, be to, minėtoje nuostatoje numatytas kalendorinių metų reikalavimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai kylantis iš taikytinų įstatyminių nuostatų. Taip pat Tvarkos aprašo 18.1 punktas numato ir procesiniam (procedūriniam) reikalavimui aktualias išimtis), tačiau pareiškėjo prašymas jų neatitinka (pareiškėjas to ir neteigia). Iš Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies tiesiogiai kylantis Tvarkos aprašo 18.1 punkto reikalavimas yra pagrįstas, be kita ko, elementaria finansinės veiklos planavimo prasme. Tvarkos aprašo 18.1 punktas visiems sveikatos sistemos subjektams buvo aiškus ir iki šiol puikiai veikiantis, tuo tarpu pareiškėjo prašymas dėl GMP paslaugų teikėjo pakeitimo kalendorinių metų eigoje yra precedentų neturintis ir vienkartinis vieno subjekto prašymas. Jei pareiškėjo prašymo atžvilgiu atsakovas būtų pritaikęs kitas, nei Tvarkos aprašo 5 punkte numatytas procesines (procedūrines) išimtis, atsakovas sukurtų naują ir teisės aktuose nenumatytą išimtinį prašymo tenkinimo pagrindą.

14.2. Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės nėra privalomos esant formaliesiems gautų prašymų neatitikimams – nei iš Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies lingvistinio aiškinimo, nei iš teismo sprendime minėtos praktikos negalima nustatyti teisės taikymo taisyklės (aiškinimo), kad net ir akivaizdžių formaliųjų požymių neatitinkančio prašymo sudaryti sutartį atžvilgiu kyla prievolė gauti Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Toks vertinimas yra patvirtintas sprendime nenurodyta ir šioje byloje tiesiogiai taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Jei atsakovas būtų sprendęs sudaryti sutartį su pareiškėju, Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonė būtų buvusi privaloma, tačiau, kadangi atsakovas nustatė esant pareiškėjo prašymo formaliųjų neatitikimų, minėta nuomonė buvo Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies įvardintų subjektų teisė (ne prievolė).

14.3. Pareiškėjo prašymu faktiškai reikalaujama nutraukti atsakovo ir apelianto teisės aktų reikalavimus atitinkančią ir tebegaliojančią Apmokėjimo sutartį, nors įstatyminių pagrindų šios sutarties nutraukimui nėra. Teismo sprendime nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusių. Apelianto ir atsakovo pasirašyta Apmokėjimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos įtakos atsakovo Sprendimo teisėtumui nepasisakė. Sveikatos draudimo įstatymas sutarčių nutraukimo pagrindų nereglamentuoja, taigi atsižvelgiant į šios bylos specifiką (GMP paslaugos yra keičiamos, o ne pradedamos teikti naujai) pareiškėjo prašymu yra reikalaujama nutraukti apelianto ir atsakovo tebegaliojančią Apmokėjimo sutartį. Tačiau taikytinų įstatyminių pagrindų Apmokėjimo sutarties nutraukimui nėra, taigi net ir pripažinus atsakovo Sprendimą priimtu nepagrįstai (su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka) apelianto ir atsakovo tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai lieka nepasikeitę.

14.4. Administracinio teismo sprendimu negali būti paneigiamas, laikantis Savivaldos įstatymo nuostatų priimtas ir šioje byloje neginčijamas, politinis savivaldybės tarybos sprendimas – savivaldybių tarybos yra expressis verbis nurodžiusios dispečerinės paslaugų sutartis pasirašyti būtent su apeliantu ir būtent šis savivaldos lygmens politinis sprendimas įgalina apeliantą toliau teikti GMP paslaugas bei Apmokėjimo sutarties pagrindu gauti už jas atitinkamą apmokėjimą. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T1-360 pareiškėjas neginčijo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepaisant apelianto pateiktų teisinių įrodymų, nevertino. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu tarsi įpareigojo Telšių rajono savivaldybės tarybą panaikinti priimtą ir tebegaliojantį Savivaldybės sprendimą. Pareiškėjo prašymas, be kita ko, yra taip pat susijęs su kitų nacionalinės valdžios subjektų politiniais sprendimais ir neveikimu, dėl kurių strateginiai valstybės planai liko neįgyvendinti laiku. Dispečerinės paslaugas Mažeikių GMPS ir Telšių PSPC yra įpareigotas teikti bei Apmokėjimo sutarties pagrindu gauti atlyginimą būtent trečiasis asmuo (apeliantas), o ne pareiškėjas. Taigi, pirmosios instancijos teismas savivaldybės tarybos vardu atliko politinio tikslingumo sprendimą, kuris pagal Konstituciją ir susijusių teisės aktų nuostatas yra priskirtas savivaldybės tarybos kompetencijai bei tokiu būdu paneigė Savivaldybės sprendimo teisinę galią.

15. Pareiškėjas Panevėžio GMPS atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

16.1. Pareiškėjas nesutinka su teiginiais, kad Tvarkos aprašo 18.1 punktas visiems sveikatos sistemos subjektams buvo aiškus. Panevėžio GMPS du kartus atliko dispečerinės paslaugų teikimo plėtrą. 2018 m. sausio 1 d. (sutartis dėl dispečerinės paslaugų teikimo pasirašyta 2017 m. lapkričio 16 d.) pradėjo dispečerinės paslaugų teikimą VšĮ Anykščių PSPC, o nuo 2018 m. balandžio 1 d. (sutartis dėl dispečerinės paslaugų teikimo pasirašyta 2018 m. sausio 3 d.) Marijampolės GMPS. Nei Kauno, nei Panevėžio TLK sutarčių sudarymo kliūčių nematė ir sutartis sudarė.

16.2. Nesuprantamas teiginys, kad Tvarkos aprašas nenustato naujų ir Sveikatos drausimo įstatyme nenumatytų sąlygų. Tvarkos aprašas negali nustatyti tokių sąlygų, kadangi šis teisės aktas negali prieštarauti aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktui. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas sudaryti sutartį su atsakovu atitinka Sveikatos draudimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi pareiškėjas teikia sveikatos priežiūros paslaugą, kuriai turi licenciją.

16.3. GMP budinčių brigadų paslaugas teikiantys Mažeikių GMPC ir Telšių r. PSPC GMP dispečerinės paslaugų tiekėjo pakeisti negali, nes tam prieštarauja Šiaulių GMPS, turinti sudarytą sutartį su Šiaulių TLK, Šiaulių TLK sutarties nutraukti negali, nors GMP dispečerinės paslaugos minėtiems centrams neteikiamos.

16.4. Apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, arba sąmoningai klaidina teismą – būtent trečiasis suinteresuotas asmuo trukdė ir trukdo strateginių valstybės planų įgyvendinimui, kadangi Šiaulių GMPS radijo ryšio tiekėjai sąmoningai ir kryptingai priešinasi integracijai su Bendruoju pagalbos centru. Mažeikių rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl dispečerinės paslaugų teikimo perdavimo ar sutarties sudarymo su Mažeikių GMPC. GMP budinčių brigadų paslaugas teikiantys centrai savarankiškai sprendžia ir sutartis su GMP dispečerinės paslaugas teikiančiomis GMP stotimis pasirašo centrų vadovai, vietos savivaldos institucijos sprendimų nepriima, o tokių sutarčių pasirašymo teisę suteikia šių centrų įstatai, apibrėžiantys atvejus, kuriems reikia steigėjo sutikimo ar pritarimo.

17. Atsakovas Šiaulių TLK atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino bylos šalių pateiktų motyvų, netikrino, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai vadovavosi visų bylos šalių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir tokiu būdu tinkamai įgyvendino teisės aktais suteiktą administracinę pareigą.

17.2. Atsakovas pritaria trečiojo suinteresuoto asmens (apelianto) nuomonei, kad Tvarkos apraše nėra nurodytos papildomos ar naujos sąlygos Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat pritaria teiginiams dėl savivaldybių sprendimų, susijusių su GMP dispečerinės paslaugų teikimu. Atsakovui priimant Sprendimą buvo žinoma apie Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtą ir galiojantį 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T1-360, kuriuo Telšių PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriaus dispečerinės funkcijos vykdymas perduotas apeliantui, todėl atsakovui nebuvo galima neatsižvelgti į savivaldos institucijos sprendimą.

17.3. Teritorinės ligonių kasos disponuoja joms perduotomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis ir sudarytų sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis pagrindu apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas PSDF biudžeto lėšų ribose. Taip pat Sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 5 punkte yra numatytos išimtys, kada asmens sveikatos priežiūros sutartys gali būti sudaromos nesilaikant nurodyto termino, tačiau pareiškėjas į šį sąrašą nepatenka. Šis motyvas buvo nurodytas ir Sprendime, tačiau pirmosios instancijos teismas šio motyvo nevertino.

17.4. Šiaulių TLK, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties sudarymo, negali dokumentų vertinti vien tik Sutarčių sudarymo aprašo požiūriu; būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, ar sutarties sudarymas (ar nesudarymas) nesukels neigiamų pasekmių įstatymų saugomoms vertybėms – GMP paslaugų nepertraukiamumui, prieinamumui ir kokybei.

17.5. Sutartis su Šiaulių GMPS visa apimtimi ar iš dalies galėjo būti sustabdoma ar nutraukta tik atsakovo ir įstaigos susitarimu, arba Šiaulių TLK ar įstaigos iniciatyva sutartyje numatytais atvejais. Kadangi atsakovas neturėjo pagrindo abejoti dėl Šiaulių GMPS teikiamų paslaugų kokybės ir dėl Sutarties su Šiaulių GMPS vykdymo, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti galiojančios sutarties, o pirmosios instancijos teismas nesprendė, kaip spręsti situaciją, jei sutartis būtų sudaryta su pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. S-4162 dėl atsisakymo su pareiškėju sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, kuri turėjo įsigalioti nuo 2020 m. lapkričio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Ginčijamas Sprendimas atsisakyti sudaryti Sutartį priimtas Šiaulių TLK vadovaujantis Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.V-1051 „Dėl Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, TLK sutartis su GMP įstaigomis, pageidaujančiomis teikti GMP budinčių brigadų ir GMP dispečerinių paslaugas, sudaro ateinantiems kalendoriniams metams. Pagal šią sutartį, Šiaulių GMPS yra įsipareigojusi GMP dispečerines paslaugas teikti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, jog GMP paslaugos – tai GMP įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. GMP paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis savivaldybių veiklą, įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas, riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Jei GMP įstaiga nori keisti GMP dispečerinės paslaugas teikiančią įstaigą, ji turi gauti steigėjų ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. Nei Plungės rajono GMP, nei Mažeikių GMPC, nei Telšių rajono PSPC sutartims su Panevėžio GMPS savivaldybių tarybų sutikimai nėra gauti.

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Panevėžio GMPS pateikė Šiaulių TLK nustatytos formos prašymą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto sutarties sudarymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., siūlomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ir tris sutartis dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos paslaugų teikimo Plungės rajono, Rietavo, Mažeikių rajono ir Telšių rajono savivaldybių teritorijose.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Sutarčių tarp teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudarymo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) ir Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 (toliau – ir Tvarkos aprašas; redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.).

23. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

24. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 konstatavo, kad, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies normą, matyti, jog Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės privalomai teikiamos sudarant sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, o ne tvirtinant tokių sutarčių sudarymo tvarką. Tuo atveju, kai administracinėje byloje nėra duomenų, kad teritorinei ligonių kasai prieš priimant sprendimą atsisakyti sudaryti sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, buvo gautos ir įvertintos Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės dėl sutarties tarp teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarymo, paprastai daroma išvada, kad atsisakant sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra pažeidžiamos pagrindinės viešojo administravimo procedūros. Reikalavimas gauti ir įvertinti Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones dėl sudaromos sutarties yra įtvirtintas įstatyme, todėl toks reikalavimas yra svarbus sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaiga procedūros elementas, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos atliekamas funkcijas, galintis turėti esminės reikšmės teritorinei ligonių kasai priimant atitinkamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010, 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011).

27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyręs nagrinėjamai bylai aktualius įrodymus bei aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl ginčo teisinio santykio, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atitinkamai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ginčo argumentų Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies kontekste.

28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Minėto įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio teritorinių ligonių kasų funkcijas, 1 punkte numatyta, kad teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.

29. Minėtose teisės normose numatytos sutartys yra administracinės, o teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, vykdo viešojo administravimo veiklą, kas lemia, jog atitinkamos teritorinės ligonių kasos veiksmai, atliekant šią viešojo administravimo veiklą, pirmiausia yra vertinami pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

31. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

32. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijimą Sprendimą darytina išvada, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir minėto teisėtumo principo – Sprendime nenurodyta, kokiu aiškiu ir konkrečiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas, o atsisakymo sudaryti Sutartį su pareiškėju priežastys (motyvai) neatitinka taikytinų teisės aktų nuostatų.

33. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis nustato sutarčių sudarymą tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių. Aptariamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

34. Atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą ir įvertinus kitas Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Sprendime nurodyti atsisakymo sudaryti sutartį motyvai nėra pagrįsti Sveikatos draudimo įstatymu.

35. Be to, pažymėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Taigi, sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi būti sudaromos ir papildomos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Šiaulių TLK Sveikatos draudimo įstatymu nėra suteikti įgaliojimai nustatyti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje numatytų sutarčių sudarymo ir papildymo tvarkos, tuo labiau tokių sutarčių nesudarymo sąlygų kriterijų.

36. Kaip minėta, Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 konstatavo, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Kadangi minėtoje administracinėje byloje šios nuomonės nebuvo gautos, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros.

37. Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė sudaryti Sutartį GMP teikiamoms paslaugomis, sprendžiant šį prašymą atsakovas turėjo vadovautis išskirtinai Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, numatančiomis sutarčių sudarymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš priimant Sprendimą buvo gautos Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės dėl Sutarties sudarymo galimybės. Todėl, vadovaujantis suformuota Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies aiškinimo praktika, darytina išvada, kad priimant Sprendimą taip pat buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

38. Minėtų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti sudaryti Sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jį panaikino pagrįstai.

39. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1127-525/2018).

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį su pareiškėju Panevėžio greitosios medicininės pagalbos stotimi. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atmetus jo apeliacinį skundą, jam nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos „Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.