- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- A2-1149-395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- P. M., D. M.
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. J. M., G. V.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š., antstoliui S. U., tretieji asmenys R. J. M., G. V., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2009-10-06 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, išnagrinėtoje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š., antstoliui S. U., tretiesiems asmenims R. J. M., G. V. dėl buto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, o jį palikusi galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta kasacine tvarka ir, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, 2009-01-06 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, atnaujinus procesą prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Pareiškėjai nurodė, kad į šią bylą jie nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nors 2006-07-26 D. M. tapo pilnamečiu, o teismo sprendimas šioje byloje buvo priimamas tik po 5 mėnesių, t.y. 2007-01-26. Minėtas sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2009-01-06 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr.2A-388-601/2009. Tuo metu ne tik D. M., bet ir P. M. nuo 2008-05-06 jau buvo tapęs pilnamečiu, todėl grąžinus bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-22 nutartimi, jis taip pat privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes abu pareiškėjai yra ieškovės anūkai, gyvenantys ir nuo 2003 m. deklaravę gyvenamąją vietą kartu su ieškove ginčo bute (duomenys neskelbtini). Apie tai teismams buvo žinoma iš byloje esančios 2006-06-21 Eigulių seniūnijos pažymos ir ginčo akto galiojimas ar pripažinimas negaliojančiu tiesiogiai įtakoja jų teisę bei galimybę gyventi ginčo bute. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad CPK 368 str. 1 d. numatyto termino nepraleido, kadangi jų niekas neinformavo apie ginčus dėl buto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, sukeliančiu ypatingai reikšmingas teisines pasekmes - iškeldinimą iš šio buto. Taip pat nieko nežinojo ir apie atsakovės iniciatyva naujai užvestą iškeldinimo iš buto bylą Nr.2-2444-375/2009. Apie šią bylą ir iškeldinimo bylą sužinojo iš ieškovės 2009-09-11, kai ji 2009-09-10 kreipėsi į advokatą dėl patarimo iškeldinimo byloje. Iki tol senelė (ieškovė), siekdama apsaugoti juos nuo neigiamos informacijos ir pergyvenimų, kartu su jų mama nesakė jiems apie jokius teisminius ginčus. Bylos nagrinėjimo metu jie mokėsi paskutinėse bendrojo lavinimo mokyklos klasėse, laikė baigiamuosius ir stojamuosius egzaminus. Jokių laiškų ar pranešimų iš teismo bei kitų įstaigų, iš kurių būtų galėję tiesiogiai sužinoti apie ginčo bylą, negaudavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė motyvus, dėl kurių, jų manymu, atnaujinus procesą reikėtų teismo sprendimą panaikinti: tai teismo padarytas CPK 183 str. ir 185 str. nustatytų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimas, neteisingai nustatyta buto pardavimo kaina, netinkamai atliktos antstolio pareigos įkainojant turtą, teismų padarytas pažeidimas taikant CPK 704 str. normas dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, netinkamai įvertinta aplinkybė dėl ieškovės elgesio vykdymo proceso metu - neįvertinta, kad ji siekė tik pakeisti kreditorių, t.y. tapti skolinga atsakovei ir nutraukti turto pardavimą iš varžytinių, netinkamai įvertintas antstolio pripažintas faktas, kad rašydama prašymą parduoti jos butą atsakovei, ieškovė duso, kad pats antstolis liepė jai rašyti tiek patį prašymą, tiek ir tai, jog ji yra sveiko proto. Pareiškėjų manymu, tai atspindi ieškovės valios parduoti savo turtą pusvelčiui nebuvimą. Teismas visiškai neatskleidė ir nevertino byloje įrodytų aplinkybių dėl pirkėjo R. N. suradimo, neatskleista aplinkybė apie realią to turto vertę, teismai sprendime ir nutartyje visiškai neatskleidė atsakovės J. Š. tapimo ieškovės pasirinkta buto pirkėja aplinkybės, patikėjo J. Š. aiškinimu apie jos tapimą pirkėja, nors jis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, o ieškovės aiškinimas, nors ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, buvo nepagrįstai atmestas. Teismai taip pat neatskleidė dar vienos LAT nutartyje expressis verbis nurodytos ištirti aplinkybės - atsakovės J. Š. atlikto papildomo 20000 Lt mokėjimo ieškovei paskirties, jo ryšio bei įtakos ginčo akto negaliojimui. Viso teismo proceso metu atsakovė J. Š. teigė, kad tai buvo dalis „perkamo“ buto kainos, t.y. ji pati pripažino, kad ginčo aktas yra apsimestinis, tiesiogiai antstoliui įmokant ne visą buto kainą. Jei antstolis ir ginčo aktą tvirtinęs teismas būtų apie tai žinoję, jiems būtų turėję kilti papildomų abejonių dėl pardavimo proceso skaidrumo, turto kainos realumo ir pardavimo proceso teisėtumo. Ieškovė visą laiką tvirtino, kad antstolis apie atsakovės J. Š. vaidmenį ir pradinio kreditoriaus ja pakeitimą žinojo. Teismas turėjo įvertinti asmens sąžiningumą CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str. atžvilgiu ir nustatyti aplinkybes, leidžiančias taikyti ar netaikyti restituciją. Pareiškėjai nurodė, kad jie neturi ir niekados neturėjo jokio kito nekilnojamojo turto. Todėl palikus teismų procesinius sprendimus galioti, jie neišvengiamai privalės išsikraustyti iš ginčo buto. Visa tai žinodamas ir suprasdamas, pagal CPK 47 str. 1 d., teismas turėjo savo iniciatyva įtraukti juos į bylą kaip trečiuosius asmenis. Tačiau to nepadarė ir taip nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, priteisė iš pareiškėjų po 17,75 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad panaudos teisiniai santykiai, kurių galimu nutrūkimu pareiškėjai grindžia savo teisių pažeidimą, nedraudžia nukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą. Tokiu atveju panaudos gavėjo teisės nėra ginamos. Šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo. Kaip teisingai pažymėjo bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, dėl tokio turto pardavimo nusprendė hipotekos teisėjas, o šios nutarties nei ieškovė, nei tretysis asmuo R.J. M. neskundė. Jos neskundė ir pilnamečiais tapę pareiškėjai. Pareiškėjai nurodė, kad panaudos pagrindais jiems leido gyventi ginčo bute ieškovė I. S.. Tačiau ieškovė, patikslindama ir papildydama savo ieškinio pareiškimą 2006-10-19, neįtraukė trečiuoju asmeniu D. M., nors tuo metu jis jau buvo pilnametis (civ. byla 2-728-658/2007, 97 b.l.). Taip pat neprašė įtraukti pareiškėjų į procesą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, nors tuo metu abu pareiškėjai buvo pilnamečiai. Teismas pažymėjo, kad rašytinės panaudos sutarties tarp ieškovės I. S. ir R.J. M. ar pareiškėjų byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie tokios panaudos sutarties įregistravimą viešajame registre, nors kai panaudos sutartis yra sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui rašytinė sutarties forma yra privaloma, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str.). Todėl teismas sprendė, kad esant nustatytoms ginčo buto pardavimo aplinkybėms ir neesant pateiktos rašytinės panaudos sutarties bei viešojo registro duomenų apie panaudos sutarties sudarymą ilgesniam kaip vienerių metų terminui, teismo iniciatyva pareiškėjai į bylos nagrinėjimą ir neturėjo būti įtraukti, nes faktiniais panaudos santykiais jie negalėjo remtis prieš trečiuosius asmenis. Teismo nuomone, šios aplinkybės buvo žinomos ir suprantamos ir pačiai ieškovei I. S., nes ji byloje naudojosi kvalifikuota advokatų teisine pagalba ir rinkosi savo teisių gynimo būdą bei į bylos nagrinėjimą įtrauktinų suinteresuotų asmenų ratą. Todėl teismo vertinimu, teismo sprendimu minėtoje byloje nėra nuspręsta ir nebuvo sprendžiama dėl kokių nors pareiškėjų teisių ir pareigų, dėl ko prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra nepagrįstas.
Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės apie sužinojimą apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes yra neįrodytos. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš civ. bylos A2-54-264/2010, I. S. iš tiesų 2009-07-30 padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismui (b.l. 2). Tačiau priešingai nei teigia pareiškėjų atstovas, jos prašymas buvo priimtas ir nagrinėjama, o ne atmestas. Todėl tikėti jo ar pareiškėjų paaiškinimais, kad I. S. 2009-09-10 kreipėsi į pareiškėjų atstovą konsultacijos proceso atnaujinimo ar iškeldinimo byloje ir tik tuomet jai buvo išaiškinta, kad gali būti iškeldinti ir jos anūkai, teismas neturėjo pagrindo. Ieškovės ar trečiojo asmens parodymai bei jų surašytas raštelis (b.l. 44) teismo vertinimu, taip pat neturi didesnės įrodomosios galios, kadangi jos yra artimos pareiškėjų giminaitės, turinčios suinteresuotumą byloje. Objektyvių duomenų, kuriais galėtų būti advokato susitarimas dėl tokios konsultacijos teikimo ieškovei ar apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitas, byloje nepateikta. Taip pat teismas nurodė, kad abu pareiškėjai yra jauni žmonės, studentai, besinaudojantys informacinėmis technologijomis ir turintys žinoti, jog duomenys apie nekilnojamąjį turtą yra vieši. Todėl tapę pilnamečiais jie savarankiškai galėjo pasinaudoti registro duomenimis ir sužinoti, jog butas, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, jų močiutei nuosavybės teise nepriklauso. Tokiu būdu teismas sprendė, kad įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai yra praleidę, o tai taip pat yra savarankiškas pagrindas prašymą atmesti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjų atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:
1. Nors panaudos teisiniai santykiai, kurių nutrūkimu pareiškėjai grindė savo teisių ir interesų pažeidimą nuo pilnametystės, neįtraukiant jų į bylos nagrinėjimą, ir nedraudžia nukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, ginčas byloje kilo „ne dėl hipotekos teisėjos nutarties priverstinai parduoti ieškovės butą iš varžytynių, o dėl to buto priverstinio pardavimo vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo“. Taigi, byloje nebuvo ginčijamas hipotekos sandoris, hipotekos teisėjos nutartis ar įkeitimo santykiai apskritai. Todėl visiškai nepagrįstai skundžiama nutartis yra grindžiama motyvu apie turto hipoteka ir jos įtakos pareiškėjų teisėms nebuvimą. Tokios įtakos 2009-10-06 prašymą pareiškėjai neįrodinėjo. Tuo pačiu teismas nepasisakė dėl pareiškėjų pareikštų argumentų - įtakos panaudos teisinių santykių stabilumui pasikeitus panaudojamo turto savininkui. Bet kuris savininkas, kurio turtas yra perduotas panaudai, turi teisę šiuos santykius nutraukti CK 6.642 str. numatytu būdu. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjų senelė yra labiau suinteresuota pareiškėjų gyvenamosios vietos stabilumu, nei J. Š.. Teismas šių interesų nepastebėjo, nelaikė reikšmingais ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Be to, teismas nenurodė, dėl kieno teisių ir pareigų buvo nuspręsta ir kaip reikėtų vertinti R. J. M. įtraukimą į bylą, jeigu ji nei sudarė ginčijamo sandorio, nei pareiškė byloje ieškinį, nei buvo atsakove byloje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad sprendimas sukels jai, gyvenančiai ginčo bute, atitinkamas teises ir pareigas.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė turėjo rūpintis pareiškėjų įtraukimu į bylą, kadangi ją atstovavo advokatas. Teismas taip pat turi ne absoliučios, o įstatymais ribotos diskrecijos teisę spręsti, kada reikia pasinaudoti CPK 47 str. 1 d. numatyta teise, o kada ji nėra taikytina. Nėra aišku, kodėl niekas iš bylos dalyvių ir teismas šia teise nepasinaudojo, tačiau pastarasis faktas, taip pat ieškovės atstovavimas neturi jokios įtakos pareiškėjų teisės reikalauti atnaujinti procesą pasibaigimui ar panaikinimui. Ne pareiškėjai, o ieškovė su atsakove naudojosi kvalifikuota advokatų teisine pagalba, todėl jų bei teismo klaidų ar nepatyrimo rizikos pareiškėjai neprisiima.
3. Tiek rašytinės, tiek žodinės panaudos sutarties sudarymas neatima pareiškėjams teisės prašyti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, dėl to atitinkamas skundžiamos nutarties motyvas taip pat yra nepagrįstas bei nesusijęs su bylos dalyku. Faktinių panaudos santykių niekas nekvestionuoja, jie akivaizdūs. Be to, visi bylos dalyviai iš pradžių žinojo apie pareiškėjų gyvenimą ginčo bute. Net jei įstatymai numatytų rašytinės sutarties nesudarymo pasekmę - jos negaliojimą, CK 1.93 str. 6 d. leidžia jos netaikyti, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
4. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių duomenų, įrodančių pareiškėjų žinojimą apie ginčą ar civilinę bylą. Priešingai, pateikti duomenys bei šalių ir trečiųjų asmens paaiškinimai liudija, jog apie tai pareiškėjai nieko nežinojo iki 2009-09-11 ryto. Teismo motyvas, kad pareiškėjai gali sužinoti apie teismo procesą „besinaudojant informacinėmis technologijomis“ nepagrįstas nei bylos duomenimis, nei objektyvumo ir teisingumo principų įgyvendinimu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. Š. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 Sprendimas priimtas tik ieškovės atžvilgiu ir antstolis turėjo teisę ir vykdė sprendimą tik dėl jame nurodytų asmenų. Todėl akivaizdu, kad papildomų asmenų, kurie savo teises (tariamą teisę naudotis ne jiems priklausančiu butu be savininko sutikimo) gali ginti ir kitais būdais, įsitraukimas į šią bylą yra tik siekis pakartotinio bylos nagrinėjimo. Todėl pagal šios bylos aplinkybes nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad neprivalėjo sudaryti rašytinės panaudos sutarties. Nesant panaudos sutarties, turto savininkui neatsiranda pareigos ją nutraukti CK 6.642 str. pagrindais, o teismui ar kitiems asmenims - įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis.
3. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad byloje nėra duomenų apie jų žinojimą apie bylą iki 2009-09-11. Kita vertus, byloje teisių ir pareigų turėjo tik buvusi buto (duomenys neskelbtini), savininkė t.y. ieškovė, pareiškėjų močiutė I. S., kuri, atstovaujama kvalifikuotų teisininkų, pasirinko teisines gynybos priemones, neįraukdama į bylą anūkų, kurie bylos nagrinėjimo periodu tapo pilnamečiais. Kritiškai vertintini ir suinteresuoto asmens R. J. M. parodymai, kad per ketverius bylinėjimosi metus, kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai nieko nežinojo apie vykstančius teismo procesus. Nustatyti realaus sužinojimo momento objektyviai neįmanoma, tačiau vertinant, kad bylos dalyviai turi pareigą elgtis apdairiai ir sąžiningai, spręstina, kad apeliantai turėjo sužinoti apie vykstančius teismo procesus žymiai anksčiau nei po ketverių metų, tuo labiau, kad skelbiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas yra vieša.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas antstolis S. U. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepastebėjo pareiškėjų interesų, nelaikė reikšmingais ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir atitinka suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi. Teismo išvada, kad sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų yra pagrįsta pačiu teismo sprendimu.
2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismo sprendimas įtakos panaudos teisinių santykių stabilumui pasikeitus panaudojamo turto savininkui. Išieškojimas buvo vykdomas pagal hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2005-08-22 nutartį, kurioje nurodyta patenkinti kreditoriaus reikalavimus ir priverstinai ne ginčo tvarka išieškoti skolą, priverstinai iš varžytynių parduoti I. S. butą. Todėl nepagrįstai pareiškėjai nurodo, kad akto pripažinimas negaliojančiu tiesiogiai įtakoja jų teisę ir galimybę gyventi ginčo bute, kadangi jų teisę gyventi bute įtakoja ne pardavimas pasiūlytam skolininko pirkėjui, o 2005-08-22 nutartis parduoti turtą iš varžytynių. Būtent šia nutartimi, kuria nuspręsta parduoti turtą iš varžytynių, pasisakyta dėl teisės į minėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, sprendimu, kuriuo buvo sprendžiamas nurodytos nutarties vykdymas, nebuvo pažeisti pareiškėjų saugomi interesai. Todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas, neesant CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto pagrindo.
3. Nepagrįsti skundo motyvai, kad pareiškėjai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes byloje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta jų motina R. J. M..
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. S. ir tretysis asmuo R. J. M. nurodo, kad sutinka su apeliantų atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjų atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kaip būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
Kadangi proceso atnaujinimas yra civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas, jame negali būti galutinai vertinami įrodymai neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų kontekste, nes tik prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą toje pačioje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjai P. M. ir D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2005-11- 24 turto pardavimo iš varžytynių akto vyko ginčas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, gyveno nuo 2003-07-21. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad vykstant ginčui civilinėje byloje pagal I. S. ieškinį (civ. byla Nr. 2 – 728 – 658/2007), pareiškėjai buvo sulaukę pilnametystės ir dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovė nei savo ieškinyje, nei vėlesniame jo patikslinime neprašė įtraukti trečiaisiais asmenimis pareiškėjų. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti civilinės bylos procese ir pasisakyti dėl panaudos teisinių santykių tęstinumo su naujuoju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tęstinumo, nekalbant apie šio buto priverstinio pardavimo vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neįtraukus pareiškėjų į bylos nagrinėjimo procesą nėra galimybės išsiaiškinti, kokia apimtimi atsakovų veiksmais buvo pažeistos ar iš viso nebuvo pažeistos pareiškėjų, kaip aukščiau paminėto buto gyventojų teisės, nors iš esmės nepaneigė aplinkybės nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų teisų ir pareigų, nes vertinti sutarties numatytos CK 6.642 straipsnyje aplinkybes civilinės bylos ginčo santykių kontekste būtų galima tik betarpiško bylos nagrinėjimo metu, t. y. atnaujinus procesą. Kadangi būtent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu jau buvo įtraukta Rita J. M., teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akivaizdžiai pažeidė lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis). Be to, negalima sutikti su teismo nuostata, kad pareiškėjų įtraukimu į bylos nagrinėjimą pareiga buvo išimtinai ieškovės I. S. pareiga, nes sutinkamai su CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į procesą šalių prašymu arba teismo iniciatyva, o taip pat CPK 47 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu, t. y. patys pateikdami teismui pareiškimą. Kadangi ginčo atveju pareiškėjams tokia galimybė iki teismo baigiamųjų kalbų pradžios nebuvo suteikta, akivaizdu, kad jiems liko vienintelė galimybė ginti savo teises per proceso atnaujinimo institutą. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, kad pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ir šį terminą yra praleidę be svarbių priežasčių, t. y. elgdamiesi nerūpestingai ir aplaidžiai savo pažeistų teisų gynimo atžvilgiu. Šią išvadą kolegija daro atsižvelgdama ne tik į tai, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, bet ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai P. ir D. M. apie ginčą tarp šalių ir jo pagrindu užvestą civilinę bylą sužinojo anksčiau nei 2009-09-11. Būtent dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai šiuo konkrečiu atveju taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas ir be pagrindo sprendė, jog pareiškėjai yra praleidę įstatymo numatytą kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo terminą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl ji negali būti pripažinta teisėta ir naikintina. Patenkinus pareiškėjų P. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl teisėjų kolegijos nutartyje nurodytų priežasčių, ir atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiagoje yra surinkti pakankami įrodymai, leidžiantys išspręsti proceso atnaujinimo klausimą iš esmės – procesas pagal pareiškėjų prašymą atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog atnaujinus procesą ir bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai įtrauktini byloje trečiaisiais asmenimis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą, atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007.
Bylą perduoti nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui.