Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovei I. S. , jos atstovei adv. Jelenai Koltakovai, atsakovei J. Š. , jos atstovei adv. Jurgitai Kisielienei, atsakovui antstoliui Sauliui Užkuraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. ir trečiojo asmens R. J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui Sauliui Užkuraičiui ir J. Š. , tretieji asmenys R. J. M. , G. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

6) aplinkybė, jog pasibaigus skolos grąžinimo terminui atsakovė nereikalavo iš ieškovės grąžinti 20 000 Lt, patvirtina kad pinigai ieškovei buvo perduoti papildomai kaip perkamo buto kaina, o ne paskola;

8) atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo sustabdyti civilinę bylą, kadangi prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir tretysis asmuo R. J. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė ir jos atstovė bei tretysis asmuo G. V. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004-10-20 ieškovė I. S. pasiskolino iš P. J. 23 000 Lt (t. 1, b. l. 132), ši prievolė buvo užtikrinta hipoteka įkeičiant ieškovei I. S. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) . 2005-01-24 sutartimi P. J. perleido reikalavimo teisę kylančią iš 2004-10-20 P. J. ir I. S. sudarytos paskolos sutarties, trečiajam asmeniui G. V. , konstatavus jog šios sutarties sudarymo dieną I. S. skola yra 43 000 Lt (hipotekos bylos Nr. 9933-L/04, b. l. 22). 2005-01-24 ieškovė I. S. iš G. V. pasiskolino dar 17 000 Lt (hipotekos byla Nr. 9933-L/04, b. l. 21). 2005-01-24 I. S. , P. J. ir G. V. sudarė trišalį susitarimą, kuriuo pakeitė 2004-10-20 hipotekos lakštą ir nurodė jame kreditoriumi G. V. , prievolės dydį - 60 000 Lt bei prievolės įvykdymo terminą - 2005-03-21 (hipotekos byla Nr. 9933-L/04, b. l. 17). 2005-02-18 I. S. ir G. V. sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią, ieškovė iš G. V. pasiskolino dar 20 000 Lt (prijungta c. b. Nr. 2-9877/2005, b. l. 5). 2005-06-29 teismo įsakymu G. V. iš I. S. priteista 20 000 Lt negrąžintos skolos pagal 2005-02-18 paskolos sutartį (c. b. 2-9877/2005, b. l. 7). 2005-07-07 pareiškimu G. V. kreipėsi į Hipotekos teisėją, prašydamas priverstinai išieškoti iš I. S. 60 000 Lt. 2005-07-11 nutartimi Hipotekos teisėja areštavo I. S. butą ir įspėjo skolininkę, jog jai negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (hipotekos byla Nr. 9933-L/04, b. l. 18, 24). 2005-08-17 pakartotiniu prašymu G. V. kreipėsi į Hipotekos teisėją, nurodydamas, jog I. S. negrąžino skolos nei per sutartą, nei per teisėjos nustatytą terminą, todėl prašė leisti įkeistą butą parduoti iš varžytynių. 2005-08-22 nutartimi Hipotekos teisėja nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių I. S. butą (hipotekos byla Nr. 9933-L/04, b. l. 29, 31). 2005-09-27 antstolio S. Užkuraičio kontorai buvo pateikta Hipotekos teisėjos nutartis dėl priverstinio I. S. buto pardavimo, antstolis sudarė areštuoto turto aprašą, butą įvertino 130 000 Lt. 2005-11-23 I. S. antstoliui pateikė prašymą jai priklausantį butą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui J. Š. . Pagal byloje pateiktą 2005-11-23 sutartį I. S. pasiskolino iš J. Š. 20 000 Lt, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei iki 2005-12-23 (t. 1, b. l. 107). 2005-11-24 J. Š. į antstolio sąskaitą įmokėjo 87 159,48 Lt už perkamą butą, antstolis surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį 2005-12-28 patvirtino teismas.

CPK VI dalies normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto tvarką. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Priverstinai vykdant skolininko prievolę kreditoriui, t. y. turtą parduodant iš varžytynių, skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui arba išieškotojui (kreditoriui). Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena iš jų – tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai.

Skolininko turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas, turi būti antstolio areštuojamas bei įkainojamas. Tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Nagrinėjamu atveju, antstolis 2005 m. rugsėjo 27 d. turto apraše butą, esantį (duomenys neskelbtini) , įkainojo 130 000 Lt. Iš 2005-09-27 pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog minėto buto vidutinė rinkos vertė buvo 83 600 Lt (vertės nustatymo data 2005 m. sausio 20 d.). Atmestinas kaip nepagrįstas apliacinio skundo argumentas, jog buvo pažeistos buto vertės nustatymo procedūros, pažeista ieškovės teisė dalyvauti jos areštuojamo turto įkainavime. Nustatyta, kad turto aprašo aktas surašytas 2005-09-27, 2005-09-28 jis pasirašytinai įteiktas ieškovės dukrai R. J. M. (vykdomoji byla Nr. 0034/05/00394 b. l. 13). Prie turto aprašo pridėtas lydraštis, kuriame išaiškintos skolininko teisės bei pareigos (CPK 681 str.). 2005-10-03 ieškovei pateikus nesutikimą dėl aprašyto buto įkainojimo, antstolis jai išaiškino, kokia tvarka perkainojamas turtas ir kaip skiriama turto ekspertizė CPK 682 str. nustatyta tvarka. Aplinkybę, jog ieškovė suprato savo teises ir pareigas, patvirtina jos pačios ranka padarytas įrašas, jog ji gavo išsamią informaciją ir atsakymo raštu nereikalaujanti. Todėl darytina išvada, jog ieškovei buvo tinkamai išaiškintos jos teisės, sutinkamai su CPK 681 str., 682 str. skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šia teise ieškovė nepasinaudojo, jokių veiksmų nesiėmė, todėl laikytina, jog ji pripažino ir neginčijo antstolio nustatytos areštuoto turto vertės. Apeliantės, apeliacinės instancijos teisme nurodytas argumentas, kad pats antstolis turėjo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.), laikytinas nepagrįstu, nes skolininkas (apeliantė) nereiškė prieštaravimų dėl antstolio nustatytos turto vertės (po žodžiu gauto atsakymo), turto rinkos vertė buvo aiškiai didesnė negu nustatyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (83 600 Lt), dėl ko antstoliui nebuvo pagrindo svarstyti ekspertizės skyrimo klausimą. Pažymėtina, kad antstolio nustatyta turto vertė netrukdo skolininkui surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už didesnę kainą, negu nustatyta. Antstolio nustatyta kaina galėtų turėti esminės reikšmės, jeigu turtas būtų parduotas iš varžytynių ir būtų ginčijamas varžytynių aktas, tačiau nagrinėjamu atveju turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 704 str. 3 d.). Šiame priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininku bei pardavėju išlieka skolininkas, o antstolis pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus tik organizuoja bei įvykdo priverstinį turto pardavimą, tačiau netampa parduodamo turto savininku (pardavėju). Tai lemia, kad skolininkas, kaip turto savininkas, turi teisę ginčyti turto pardavimo aktą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija arba nutartimi, pastarajai įsiteisėjus, yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.). Teisėjas vykdymo procese pirmiausia patikrina antstolio veiksmų teisėtumą (CPK 594 str.). Taigi teisėjas, prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą, turi patikrinti ir tai, ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų, kartu ir tai, ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasinaudojusi CPK 704 str. suteikta teise parduoti turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, 2005 m. lapkričio 23 d. su prašymu kreipėsi į antstolį, jai priklausantį butą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui atsakovei J. Š. už 87 159,48 Lt sumą. Be to, ieškovė neginčijo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kuris buvo patvirtintas teisėjo ir įsiteisėjo (CPK 725 str. 8 d.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog teismas tvirtindamas antstolio surašytą aktą nenustatė, jog turtas parduodamas neteisėtai bei yra netinkamai įkainotas. CPK 704 str. 2 d. numatyta, jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju už parduodamą turtą buvo sumokėta suma, kurios užteko visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto įkainojime pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo netinkamai pritaikytos CPK 704 str. nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepagrįstas ieškovės argumentas, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris. CK 1.87 str. nustatyta, kad apsimestinis sandoris sudaromas kitam sandoriui pridengti. Byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis 2005-11-24 antstolio S. Užkuraičio surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394, kurio pagrindu ieškovei priklausantis parduotas atsakovei už 87 159,48 Lt, galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad šis sandoris būtų sudarytas prieš šalių valią, ar kitam sandoriui pridengti. Ieškovė savo valią parduoti butą už 87 159,48 Lt atsakovei išreiškė 2005-11-23 prašyme antstoliui S. Užkuraičiui. Be to nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nežinojo, jog parduoda butą, o manė, kad realiai tik bus pakeistas kreditorius, kadangi pati ieškovė tiek 2007-01-15 teismo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog antstolis jai paaiškino, kad pakeisti kreditoriaus negalima. Ieškovei surašant prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui antstolio kontoroje dalyvavo ir atsakovė J. Š. bei tretysis asmuo (ieškovės duktė) R. J. M. . Be to, kaip jau aukščiau nurodyta, ieškovė neginčijo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės teiginys, jog tretysis asmuo G. V. susitarė su atsakove, kad ji vietoj ieškovės įvykdys piniginę prievolę G. V. ir nesieks pirkti buto iš jos, kadangi šiam teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, atsakovė ir tretysis asmuo ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino, o atvirkščiai, jas paneigė. Taip pat laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovės veiksmai ir elgesys neatitiko pirkėjui būdingo elgesio: ji pareiškė antstoliui sutikimą pirkti ieškovės butą, nežiūrint į tai, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį mato pirmą kartą, nebuvo apžiūrėjusi buto bei susipažinusi su jo nuosavybės dokumentais, atsakovė 20 000 Lt ieškovei perdavė kaip paskolą ir iki šiol nepareiškė reikalavimo ją grąžinti ir tik 2006 m. kovo mėn. pareikalavo atlaisvinti butą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad su buto pirkėja - atsakove J. Š. ją supažindino pažįstamas K. V. , tačiau atsakovė paneigė tai, tvirtindama, kad ji ieškojo pirkti buto ir ją susirado ieškovės dukra R. J. M. (paskambino), ir pasiūlė už grynus pinigus pirkti butą, kuris yra įkeistas, o K. V. nepažįsta. Atsakovės paaiškinimą patvirtino K. V. , bei nurodė, jog apeliantės prašė pateikti teismui klaidingus parodymus (2 t., b. l. 67). Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais, spręstina, jog būtent pati apeliantė susirado atsakovę J. Š. . Atsakovė J. Š. paaiškino, kad ji niekuomet neketino vykdyti ieškovės prievolių tretiesiems asmenims, o norėjo nusipirkti butą, už kurį atsiskaitė pagal susitarimą su ieškove, sumokėdama 2005 m. lapkričio 23 d. 20 000 Lt – asmeniškai ieškovei grynais pinigais, o kitą dalį sumos 2005 m. lapkričio 24 d. į antstolio sąskaitą (kiek buvo būtina), viso 107 159,48 Lt. Taip pat nurodė, kad 2005 m. lapkričio 23 d. buvo apžiūrėti buto ir neturėjo pagrindo netikėti antstoliu, kad butas priklauso ieškovei. Ieškovės ketinimą pirkti butą patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai, iš kurių matyti, jog buto pirkimo dieną J. Š. neturėjo kito būsto, be to, netrukus po to, kai turto pardavimo aktas buvo patvirtintas teisėjo, 2005 m. sausio mėnesį ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Tokiu būdu pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė nesiekė įsigyti ieškovės buto, o tik įvykdyti už ieškovę prievolę G. V. , ir pagrįstai pripažino J. Š. sąžininga įgijėja. Iš byloje esančios 2005-11-23 sutarties matyti, jog tuo pačiu metu, kai apeliantė antstoliui pateikė prašymą jai priklausantį butą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui - atsakovei J. Š. , atsakovė paskolino ieškovei 20 000 Lt, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2005-12-23. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė iš ieškovės, nustatytu terminu ar vėliau, būtų prašiusi grąžinti minėtą skolą, ieškovė savo iniciatyva taip pat negrąžino minėtos pinigų sumos atsakovei, be to, atsakovė paaiškino, kad be turto pardavimo akte nurodytos sumos, ji ieškovei 20 000 Lt papildomai sumokėjo už įsigytą butą, o ne paskolino, minėtą sandorį įformino kaip paskolos sutartį, kadangi atsakovė gerai nepažinojo ieškovės, todėl negalėjo ja pasitikėti. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 185 str., bei įrodymų tikėtinumo taisykle, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 20 000 Lt grynais pinigais kaip dalį kainos už įsigytą butą, o ne perdavė kaip paskolą, ir tokiu būdu butas buvo nupirktas už 107 159,48 Lt.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nepagrįstai netaikė CPK 6. 101 str. 4 d. 3 p. Pažymėtina, kad CK 6.101 str. 4 d. 3 p. įstatymų leidėjas nustatė įstatyminį reikalavimo teisės perėjimą kitam asmeniui tada, kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas (nesantis užtikrintos prievolės šalimi) prievolę įvykdo už skolininką. Bylos medžiaga ir joje nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog atsakovė J. Š. nebuvo nei ieškovės laiduotoja, nei įkaito davėja, atsakovė neturėjo jokios prievolės ieškovei, ji sumokėjo nustatytą kainą už įgyjamą turtą, turto kaina buvo nustatyta įstatymo reglamentuota tvarka vykdymo proceso metu. Todėl apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju teismas privalėjo taikyti aukščiau minėtą teisės normą ginčo teisiniam santykiui spręsti, pripažinti, kad antstolio S. Užkuraičio surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu atsakovė J. Š. pilnai 87 159,48 Lt sumoje įvykdė skolininkės I. S. prievolę išieškotojui G. V. ir įvykdė skolininkės I. S. prievolę antstoliui S. Užkuraičiui sumokėti jo turėtas vykdymo proceso išlaidas sumoje 5 651 Lt ir jai pereina kreditoriaus G. V. 81 508,48 Lt skolos reikalavimo teisė iš skolininkės I. S. yra visiškai nepagrįsta.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog vykdymo proceso metu buvo nepaskelbtos turto pardavimo varžytynės, o teismas, neteisingai aiškindamas CPK 691 str., 704 str., 706 str. nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis apie ieškovės buto pardavimo varžytynes CPK 706 str. nustatyta tvarka skelbti neprivalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su CPK 691 str. 1 d. bei 700 str., turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma, kurios tvarką reglamentuoja atskira norma CPK 704 str. Aiškinant šias teisės normas sistemiškai ir logiškai spręstina, kad antstolis apie varžytynes CPK 706 str. nustatyta tvarka skelbti neprivalo, o skolininkas CPK 643 str. 1 d. 8 p. ir 704 str. 1 d. pagrindu turi teisę susirasti jam priklausančio turto pirkėją nuo to momento, kuomet hipotekos kreditorius pateikė antstoliui įsiteisėjusią nutartį dėl priverstinio turto pardavimo. Kitaip aiškinant ir taikant aukščiau minėtas teisės normas, būtų galimai susiaurinamos ir pažeidžiamos skolininko teisės pačiam susirasti ir pasiūlyti jam priklausančio turto pirkėją.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad antstolis įtakojo ieškovės valią sudaryti apsimestinį sandorį (CK 1.87 str., 1.91 str.). parduoti butą už 87 159,48 Lt, paaiškindamas, kad iš varžytynių butas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei iš ieškovės išieškoma skola bei žinodamas apie ieškovės šeimos sunkią materialinę padėtį. Šiems motyvams pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įstatymu nustatytų ir leistinų įrodymų. Priešingai, ieškovės nemaži finansiniai įsipareigojimai, skolos, priverstinio išieškojimo procedūros, galimai turėjo įtakos ieškovės neigiamai būsenai, tačiau negali būti pagrindu pripažinti jos siūlymą parduoti butą atsakovei sudarytu prieš ieškovės valią. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos valią neteisėtais veiksmais paveikė antstolis S. Užkuraitis. CPK 178 str. nustatyta, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Antstolio paaiškinimas ieškovei, kad nesusiradus pirkėjo butas bus parduotas iš varžytynių, o pradinė buto kaina bus nustatoma sutinkamai su CPK 718 str., negali būti vertinami nei kaip psichologinis spaudimas nei kaip pasinaudojimas sunkia ieškovės materialine padėtimi, nes tai įstatymo numatytų turto pardavimo iš varžytynių tvarkos paaiškinimas, o įstatymų paaiškinimas negali būti vertintinas kaip psichologinis spaudimas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės yra tiriamos baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog byloje esantys dokumentai liudija, jog atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl K. V. galimų nusikalstamų veiksmų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad baudžiamoji bylą yra susijusi su nagrinėjama civiline byla, be to prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei J. Š. priteistinos jos turėtos 400 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. , 3 d.) (2 t. b. l. 152).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų atstovavimo išlaidų.