- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- A2-54-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J. M.
- Ieškovas
- I. S.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Jelena Koltakova
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio,
sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjai I. S., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, suinteresuotiems asmenims R. J. M., anstoliui Sauliui Užkuraičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-388-601/2009, išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimant 2009-01-06 nutartį, kuria atmestas ieškovės I. S. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-728-658/2007.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo antstolio S. Užkuraičio 2005 m. lapkričio 24 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, Nr. 0034/0500394, kurio pagrindu ieškovei priklausantis 4 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotas atsakovei J. Š. už 87 159,48 Lt, negaliojančiu kaip apsimestinį pirkimo – pardavimo sandorį; 2) pripažinti, kad antstolio S. Užkuraičio surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/05/00393, Nr. 0034/0500394 atsakovė J. Š. visiškai, t. y. 87 159,48 Lt suma, įvykdė ieškovės (skolininkės) prievolę išieškotojui G. V. (60 700 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį Nr. 447/533 L-V vykdomojoje byloje Nr. 0034/05/00394 ir 20 808,48 Lt pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-09877/2005), taip pat ieškovės (skolininkės) prievolę antstoliui S. Užkuraičiui sumokėti vykdymo išlaidas – 5 651 Lt ir J. Š. perėjo kreditoriaus G. V. 81 508,48 Lt skolos reikalavimo teisė iš ieškovės (skolininkės) I. S..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-01-26 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-728-658/2007 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui Sauliui Užkuraičiui ir J. Š., tretieji asmenys R. J. M., G. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškinį atmetė ( civ. bylos Nr. 2- 728-658/2007 2 t. b. l. 75-79) Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą, 2009-01-06 nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą ir patikslintą prašymą ( b. l. 2-5, prijungtos civ. bylos Nr.A2-2058-264/2010 b. l. 2-8), kuriuose prašo atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2A-388-601/2009, išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimant 2009-01-06 nutartį, kuria atmestas ieškovės I. S. apeliacinis skundas ir paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-728-658/2007; panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2009-01-06 nutartį ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai. Prašo atnaujinti praleistą terminą šiam prašymui paduoti. Prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 2 d. 8 p., 366 str. 1 d. 9 p. ir 366 str. 1 d. 2 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindais. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Kauno apygardos teismas, nes ginčijamą antstolio S. Užkuraičio surašytą 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daina Kukalienė, kurios sutuoktinis Algimantas Kukalis nuo 1995 metų dirba Kauno apygardos teisme Civilinių bylų skyriaus teisėju. Šių asmenų giminystės ryšys pareiškėjai nebuvo žinomas ir negalėjo būti žinomas. Apie tai sužinojo tik 2009-07-29, kai kreipėsi į advokatą Dominyką Varną, kuris neatstovavo pareiškėjos byloje. Apie teisėjų giminystės santykius viešai nėra skelbiama. Nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pakartotinai, buvo padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, o CPK nenurodo, kaip yra sprendžiamas klausimas, kai byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismui. „Išnagrinėjus bylą iš naujo" apeliacine tvarka, joje priimto procesinio sprendimo peržiūrėjimas instancine tvarka vadinasi nebe apeliacija, bet kasacija. Tačiau iš esmės tai būtų minėto procesinio sprendimo peržiūrėjimas, todėl taikant analogiją laikytina, jog kadangi 2009-01-06 Kauno apygardos teismo nutartis nebuvo peržiūrėta, yra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, jau minėtos aplinkybės dėl teismo sudėties neteisėtumo yra pareiškėjai paaiškėję naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjai žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl yra trečias proceso atnaujinimo pagrindas - CPK 366 str. 2 d. 2 p. Kadangi aplinkybę apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. Kukalienės ir Kauno apygardos teismo teisėjo A. Kukalio giminystės ryšį pareiškėja sužinojo tik 2009-07-29 iš advokato D. Varno, praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Nurodo, kad 2008-04-22 LAT nutartimi byloje Nr.3K-3-247/2008 buvo naikinta Kauno apygardos teismo nutartis, o byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kadangi bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino klausimų, susijusių su parduoto turto tinkamu įkainojimu turtą areštuojant, taip pat ar butas buvo parduotas už tinkamą kainą. Butą nupirkusi atsakovė J. Š. yra paaiškinusi, kad, be turto pardavimo akte nurodytos sumos, ji ieškovei yra papildomai sumokėjusi 20 000 Lt, tačiau ši aplinkybė įrodymų vertinimo aspektu bylą nagrinėjusių teismų sprendime ir nutartyje neatskleista (CPK 185 straipsnis). Bylą nagrinėjant iš naujo Kauno apygardos teisme, šios LAT nurodytos aplinkybės vėlgi nebuvo atskleistos. LAT taip pat išaiškino ir teisėjo, tvirtinančio ginčo aktą, pareigas: Teisėjas vykdymo procese pirmiausia atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Šia prasme teisėjas, prieš tvirtindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą. Tam, kad tokį priverstinį turto perleidimą būtų galima tvirtinti, nepakanka apsiriboti vien formaliu antstolio veiksmų patikrinimu, t. y. konstatuoti, jog turtas parduodamas už sumą, kurios pakanka įsiskolinimams bei vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patvirtina ir turto pardavimo teisėtumą, nes teisėjui šį aktą patvirtinus jis tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Taigi teisėjas, prieš tvirtindamas antstolio surašytą aktą, turi patikrinti ir tai, ar turto pardavimo procese nebuvo padaryta kitokių pažeidimų, kartu ir tai, ar turtas buvo tinkamai įkainotas bei parduotas už tinkamą kainą. Minėta, parduodant turtą ne iš varžytynių, bet skolininko pasiūlytam pirkėjui, išlieka turto pardavimo priverstinumas. Turtą parduoda antstolis, o turto pardavimo aktą tvirtina teisėjas. Taigi prieš tvirtindamas aktą teisėjas turi įsitikinti turto pardavimo teisėtumu, o kaina turto pardavimo atveju yra esminė pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui sąlyga. Visa informacija apie vykdymo proceso eigą turi būti teisėjui kartu su tvirtinamu aktu pateiktoje vykdomojoje byloje.
Pareiškėja savo prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti.
Pareiškėjo atstovas pilnai palaiko pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo bei termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti juose išdėstytais pagrindais. Paaiškino, kad jis neatstovavo pareiškėjos I. S. nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-24 nutartimi atsisakyta priimti ieškovės I. S. kasacinį skundą kaip neatitikusi CPK reikalavimų, o 2009-12-17 nutartimi D. M. ir ieškovės I. S. prašymas dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo atsisakytas priimti. Palaiko prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes aplinkybę, kad teisėjas A. Kukalis yra teisėjos D. Kukalienės pareiškėja sužinojo tik atvykusi į jo kontorą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. M. sutinka su pareiškėjos prašymu bei palaiko savo atsiliepime į prašymą (b. l. 46-47) išdėstytą nuomonę, kuri pilnai atitinka pareiškos poziciją.
Suinteresuotas asmuo antstolis S. Užkuraitis nesutinka su pareiškimu ir prašo jo netenkinti. Savo atsiliepime nurodė (b. l. 40-43) ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui paduoti, numatytą CPK 368 str. 1 d., nes apie 2009-01-06 nutartį sužinojo jos priėmimo dieną, dalyvavo ją paskelbiant. Apie tai, kad Kauno apygardos teisme teisėju dirba A. Kukalis, pareiškėjai turėjo būti žinoma dar 2007 metais, nagrinėjant bylą apeliacine tvarkas, nes informacija apie teisėjus yra vieša. Teigia, kad pareiškėja netinkamai taiko CPK 366 str. 1 d. 8 p., nurodydama, jog apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes nėra teisėjų nušalinimo pagrindų numatytų CPK 65-66, 71 straipsniuose. Pareiškėja galėjo kreiptis kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiajį teismą šiuo pagrindu. Teigia, jog atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu - jeigu buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teisme ir tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Be to nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų, kuriuos ji ginčija, nurodydama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179, 183, 185 str.bei netinkamai tyrė klausimus, susijusius su parduoto turto tinkamu įkainojimu turtą areštuojant , taip pat ar butas buvo parduotas už tinkamą kainą netinkamai aiškino CPK 681 str., 682 str. normas dėl skolininko prieštaravimo, nes tai negali būti laikoma aiškia teisės normos taikymo klaida.
Suinteresuoti asmenys G. V. ir J. Š. neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta viešo paskelbimo būdu tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).
Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui.
Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 p. , 8 p., 9 p. pagrindais.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas).
Neteisėta teismo sudėtis yra tuo atveju, kai nustatomi CPK VI skyriaus nuostatų, tarp jų CPK 65-66 straipsnių, nurodančių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus, CPK 71 straipsnio, draudžiančio teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, pažeidimai.
Pareiškėjai kelianti abejonių dėl teisėjų nešališkumo aplinkybė - jog teisėjai D. Kukalienė ir A. Kukalis yra sutuoktiniai, dėl to galėjo daryti įtaką teisėjams, niekuo nepagrįsta.
Iš Kauno apygardos teismo išnagrinėtos apeliacine tvarka civilinės bylos Nr. 2A-388-601/2009 (civilinės bylos Nr. 2-728-658/2007) medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2008-12-23 teismo posėdyje dalyvavo apeliantė (ieškovė) ir ją atstovavo advokatė Jelena Koltakova, teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš teisėjų nušalinimų šalys nepareiškė (3 t. b. l. 65).
Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įsakymu Nr. VI-40 patvirtinta Civilinių bylų paskirstymo teisėjams tvarka. 2008-05-06 Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu sudaryta teisėjų kolegija, apie kurią iš anksto buvo pranešta ir pareiškėjai ( 3 t. b. l. 2, 3) (CPK 319 str. 1 d.). Teisėjas A. Kukalis nebuvo šios kolegijos nariu. Jokių duomenų, kad teisėjas galėjo įtakoti bylą nagrinėjusiems teisėjams nėra pateikta.
Nesant jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, nėra pagrindo konstatuoti, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir buvo pažeisti nešališkumo reikalavimai. Todėl nėra proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 str. 1 d. 8 p..
CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu galimas proceso atnaujinimas tik esant naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad teisėjai D. Kukalienė ir A. Kukalis yra sutuoktiniai, nelaikytina esmine aplinkybe ir negali turėti kokios nors reikšmės ar lemti bylos išnagrinėjimo rezultato, nes teisėjas A. Kukalis bylos nenagrinėjo, pareiškėjos teiginys, jog teisėjas A. Kukalis galėjo daryti įtaką teisėjams, nagrinėjusiems civilinę bylą apeliacine tvarka yra prielaida, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindo.
CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu procesas gali būti atnaujintas kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Klaida turi būti esminė.
Byla peržiūrėta apeliacine tvarka. Pareiškėja iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais, byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia jog teismas pažeidė CPK 179 str., 183 str. ir 185 str. reikalavimus.
Civilinis procesas vyksta rungimosi principu (CPK 12 str.). Pareiškėją byloje atstovavo advokatė, kuriai suteikiamos atstovavimo teises ir pareigos (CPK 57 - 59 str.). Pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių darančių įtaką įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui, todėl proceso atnaujinimas ir pakartotinis bylos nagrinėjimas ir tų pačių įrodymų vertinimas negalimas.
Pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atmestinas, nes pareiškėjos nurodyta šio termino praleidimo priežastis – aplinkybės, jog teisėjai D. Kukalienė ir A. Kukalis yra sutuoktiniai - sužinojimas iš advokato D. Varno tik 2009-07-29, nepripažintina svarbia, nes tai galėjo būti žinoma iš ją atstovavusios adv. Jelenos Koltakovos ar kitomis aplinkybėmis, bylą perdavus nagrinėti apeliacine tvarka dar 2007-03-22 (2 t. b. l. 127-128), todėl pareiškėja praleido CPK 368 str. nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui paduoti.
Esant šioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti ir proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 370 str. 3 d.).
Atmetus prašymą, iš pareiškėjos priteistinos Kauno apygardos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 291 str.,
nutaria:
prašymą atmesti.
Iš I. S. priteisti 34, 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, į surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.