Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., I. L., R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens R. K. atstovas advokatas Algis Prieskienis su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo I. L. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuota tinkamai, pareiškimų, prašymų negauta.

Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką informuota tinkamai, ja atstovauja advokatas Algis Prieskienis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų, jų atstovo, suinteresuoto asmens R. K. atstovo paaiškinimai, liudytojų A. B. ir D. S. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens R. K. brolis, o suinteresuotų asmenų K. S. ir I. L. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24-25). Po A. S. mirties liko paveldėtinas nekilnojamasis turtas - ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 275/3400 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/26 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 275/3300 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0933-5500, 225/2700 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/82 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 275/3300 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/620 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/59 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 95/1140 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 65/780 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37, 38-41, 42-44, 45-46, 47-48, 49-51, 52-53, 54-55, 56-57, 58-59, 60-61, 62-64, 65-66). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjos yra ketvirtos eilės įpėdinės, turinčios teisę paveldėti po brolio A. S. mirties likusį turtą. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po A. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o suinteresuoto asmens K. S. pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (b. l. 31).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjos nurodo, kad po brolio mirties priėmė palikimą iš karto pradėdamos faktiškai jį valdyti. Jos prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, savaitgaliais jame nakvodavo, taisė stogą, perdarė kaminą, dažė langus, pastatė tvorą. Taip pat mokėjo mokesčius už žemės sklypus, juos prižiūrėjo, šienavo, iškirto krūmokšnius. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina MAXIMA LT, UAB, kasos čekiai (b. l. 26-28), žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija ir jos apmokėjimo kvitas (b. l. 30). Suinteresuoti asmenys, pareiškėjų sesuo ir mirusiojo A. S. dukros, kurie yra įstatyminiai įpėdiniai, nepateikė teismui prieštaravimų, kad pareiškėjoms po jų brolio mirties būtų nustatytas juridinis faktas, jog jos palikimą priėmė pradėdamos faktiškai jį valdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. ir D. S.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos po brolio A. S. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu, jos aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėjos priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl tam, kad pareiškėjos galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusios jį valdyti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.