- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-862-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00992-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ dėl skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 2 357,91 Eur skolos, 39 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 15 d., 8,05 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. sausio 8 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2018/01/08. Pagal šią sutartį vykdytojas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Taruta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti statybos darbus t. y. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę iš trinkelių, adresu (duomenys neskelbtini), trinkelių plotas 1853 m2, vejos bortai 267 m, gatvės bortai 231 m. Darbai buvo atlikti, tačiau darbų atlikimo metu užsakovo prašymu buvo keičiama dalis naudojamų medžiagų, taip pat užsakovo prašymu atlikti papildomi darbai dėl kurių atlikimo išaugo sutartyje numatyta darbų kaina. Teigė, kad ieškovė, remiantis 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. TAR 000367, 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. TAR 000371 ir 2019 m. vasario 28 d. Nr. TAR 000387 PVM sąskaitomis - faktūromis ir atliktų darbų aktais, atliko PVM sąskaitose - faktūrose nurodytus darbus ir pateikė atsakovei darbų priėmimo - perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Minėti dokumentai pateikti UAB „Norinta“ direktoriui. Atsakovė dalinai apmokėjo jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau pagal pateiktas sąskaitas už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 2 357,91 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Šalys kilus poreikiui atlikti papildomus darbus negalėjo keisti sutarties ir dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo galėjo ir privalėjo susitarti pasirašydamos papildomus susitarimus prie sutarties kaip tai numatyta sutarties 2.3 punkte.
3.2. Šalių susitarimu galima laikyti dėl papildomų darbų atlikimo šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu ir raštais, kur užsakovas paprašė atlikti papildomus darbus, o ieškovė sutiko juos atlikti.
3.3. Teismas atsisakė priimti priešieškinį ir argumentais dėl darbų kokybės nesivadovavo, kadangi šio ginčo dalykas yra apmokėjimas už atliktus darbus pagal 2018 m. sausio 8 d. rangos sutartį ir papildomus darbus.
3.4. Atsakovė neįrodinėjo, jog nemokėjo už atliktus darbus dėl darbų defektų, priešingai, atsakovė įrodinėjo, kad viską yra sumokėjusi, todėl atliktų darbų kokybės vertinimas ir šiuo pagrindu galimi mokėjimų sustabdymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
3.5. Ieškovės atstovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, jog V. P. nėra techninis objekto prižiūrėtojas, vien tuo pagrindu, kad jam nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, laikytini nepagrįstais. Techninis prižiūrėtojas privalo ne tik prižiūrėti darbų atlikimą vietoje, tačiau ir reikalauti, kad darbus vykdantys asmenys užpildytų reikalingus dokumentus.
3.6. Kritiškai vertintini liudytojo V. P. teiginiai, kad ieškovė netinkamai darbų aktuose fiksavo darbus, kurių neatspindi statybos žurnalų įrašai.
3.7. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti egzistavus susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei patį darbų atlikimą tenka ieškovei.
3.8. Susiklosčius tokiai situacijai, kai abi ginčo šalys savo teises įgyvendino ir pareigas vykdė nesilaikydamos atsakingų, apdairių, rūpestingų verslo subjektų elgesio kriterijų, teismas šalių ginčą dėl atlyginimo už atliktus statybos rangos darbus sprendė pagal byloje pateiktus duomenis, analizuodamas, kuriai iš šalių tenka neigiami įrodymų stokos padariniai.
3.9. Kadangi šie darbai iš esmės buvo numatyti sutartyje, ieškovė pastabų dėl darbų apimties nereiškė, todėl tokių darbų teismas nelaiko papildomais.
3.10. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti kokius konkrečius darbus atliko ir, kad už juos nebuvo apmokėta.
3.11. Kadangi atsakovės atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, jog nurodyti mokėjimai buvo atlikti už objektą (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo išaiškinta galimybė kreiptis į teismą dėl atsakovės įsiskolinimų, susidariusių dėl atliktų darbų (duomenys neskelbtini).
3.12. Atsakovė įrodė, jog pagal šalių sudarytą 2018 m. sausio 8 d. rangos sutartį atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove.
3.13. Ieškovė vykdė atsakovės užsakymu ir papildomus darbus, tačiau leistinais įrodymais nepagrindė, kokius konkrečius darbus ji faktiškai atliko.
3.14. Nepateikta įrodymų, kokia sutartų papildomų darbų apimtis, dėl kokios papildomų darbų kainos šalys buvo susitarusios, kokiais įkainiais remiantis ji buvo apskaičiuota.
3.15. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog atsakovės papildomai sumokėta 3 420 Eur suma padengė tik dalį atlygio už papildomus darbus, ir kurie darbai liko neapmokėti.
Motyvuojamoji dalis
3.16. Atmetus ieškinio reikalavimą, taip pat atmestini reikalavimai dėl 39 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. kovo 15 d. ir 8,05 procentų metinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-215-639/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Bylos duomenys patvirtina, kad visos atsakovės priimtos PVM sąskaitos - faktūros yra apmokėtos atsakovės bankiniais pavedimais, išskyrus paskutines tris sąskaitas. Tai reiškia, kad liko nepadengtas atsakovės įsipareigojimas 150 Eur sumai pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TAR000387, 1 340 Eur sumai pagal 2018-12-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TAR000371 ir 867,91 Eur sumai (iš dalies nuo bendros 10 130 Eur sumos) pagal 2018-12-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAR000367.
4.2. Pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės pateiktą galutinį darbų aktą, tačiau liko išsamiai neištirti visi kiti aukščiau paminėti tarpiniai ieškovės atliktų darbų aktai, teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
4.3. Byloje pakanka įrodymų, jog tarp šalių buvo sudaryta ne tik pagrindinė sutartis, bet vykdomi ir papildomi susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo statybos objekte.
4.4. Atsakovė jokių duomenų neteikė, kad paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus apie atliktų darbų faktą, jų kiekius bei kainą.
4.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino priėmimo - perdavimo aktų turinio, dėl to neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos visapusiškai išnagrinėti bylą.
4.6. Sprendimas neatitinka CPK 270 ir CPK 331 straipsnių reikalavimų: jame nėra pateikta visų įrodymų ir ginčo šalis siejusių sutartinių teisinių santykių analizė, kvalifikacija, esminė reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, susijusių su atliktais/neatliktais darbais, vertinimas ir išvados.
4.7. Ieškovė pagal susiklosčiusį šalių ilgametę praktiką ir elgesį, turėjo aiškų pagrindą tikėtis, jog atsakovė savo įsipareigojimus vykdys, nes nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, priėmė siunčiamas sąskaitas ir atliko mokėjimus.
4.8. Darbų rezultato nesavalaikis įforminimas neeliminuoja galimybės įrodyti atliktų darbų kiekio, kokybės bei terminų ir kitų sutarties vykdymo aplinkybių kitais įrodymais, o atliktų darbų nefiksavimas statybos darbų žurnale irgi neduoda pagrindo konstatuoti šių darbų neatlikimą ir aktų negaliojimą.
4.9. Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškovės perduodamą atliktų darbų rezultatą.
4.10. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai nėra pagrįstos, byla nėra sudėtinga, joje nekeliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, bylos apimtis nėra didelė. Be to, šalis, kelianti reikalavimą atlyginti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, privalo pateikti prašymą teismui su patirtų išlaidų pagrindimu ir detalizavimu.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovė, reikalaudama sumokėti už rangos darbus, per visą bylos nagrinėjimą ne tik neįrodė aplinkybės, už kokius faktiškai atliktus darbus reikalauja sumokėti ieškinio sumą, bet taip pat neįrodė aplinkybės, kad apskritai rangos darbus pagal šalių sudarytą sutartį ji atliko laiku, tinkamai, laikantis rangos darbams nustatytų reikalavimų ir turėjo teisėtą pagrindą jų neperdavusi pagal perdavimo - priėmimo aktą užsakovui (atsakovei), pateikti apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras.
5.2. Bylos nagrinėjimo metu būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti, už kokius faktiškai atliktus darbus jai nesumokėta.
5.3. Teismo nustatytu terminu ieškovė savo reikalavimų netikslino neteikė įrodymų, apeliaciniame skunde taip pat nėra jokių pagristų argumentų.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
5.5. Pirmosios instancijos teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, sudarė ieškovei visas galimybes įrodyti savo poziciją, tačiau ieškovei to neatlikus pagrįstai ieškinį atmetė.
5.6. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme lėmė nepagrįsto ieškinio jai pareiškimas ir iškilusi pareiga teikti procesinius dokumentus bei dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, tame tarpe atnaujintame, nepriklausomai nuo ieškinio sumos, priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 8 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal šią sutartį vykdytojas UAB „Taruta“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti statybos darbus t. y. įrengti automobilių stovėjimo aikštelę iš trinkelių, adresu (duomenys neskelbtini), trinkelių plotas 1853 m2, vejos bortai 267 m, gatvės bortai 231 m ir juos priduoti užsakovei UAB „Norinta“. Sutarties vykdymo metu Užsakovė (atsakovė) paprašė atlikti papildomus darbus tarp kurių ir darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė už šiuos darbus mokėjimus atliko ne pagal pateiktas sąskaitas - faktūras, o savo nuožiūra pagal faktiškai atliktus darbus. Ieškovės teigimu, pagal ieškovės vedamą mokėjimų balansą dalis darbų liko neapmokėta. Atsakovė neginčija nei pagal Sutartį atliktų darbų, nei fakto, kad buvo atliekami ir papildomi darbai, pateikė mokėjimus patvirtinančius duomenis, jog ieškovei buvo sumokėta visa Sutartyje numatyta suma, taip pat nurodė, kad atlikta permoka patvirtina, jog ir už papildomus darbus su ieškove buvo atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Dėl ginčo esmės.
11. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad visos atsakovės priimtos PVM sąskaitos - faktūros yra apmokėtos atsakovės bankiniais pavedimais, išskyrus paskutines tris sąskaitas, tai reiškia, kad liko nepadengtas atsakovės įsipareigojimas 150 Eur sumai pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TAR000387, 1 340 Eur sumai pagal 2018-12-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. TAR000371 ir 867,91 Eur sumai (iš dalies nuo bendros 10 130 Eur sumos) pagal 2018-12-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAR000367, teigia, kad atsakovė neteikė duomenų, jog paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus apie atliktų darbų faktą, jų kiekius bei kainą.
12. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, už kokius konkrečiai statybos darbus atsakovė nesumokėjo jai ieškiniu reikalaujamos sumos.
14. Pagal teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.
15. Kaip byloje nustatyta, ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nėra nei techninio prižiūrėtojo, nei atsakovės parašų, taigi kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sąskaitas ieškovė rašė atsakovės nepasirašytų perdavimo aktų pagrindu, o atliekami darbai nebuvo fiksuojami statybos dokumentuose, ieškovės vienašališkai pasirašyti darbų atlikimo aktai neturi žymos, kuri yra daroma tuo atveju, kai viena šalis atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
16. Kaip byloje nustatyta, nėra tarp šalių ginčo, kad pagal šalių sudarytą Sutartį už darbus buvo atsiskaityta tinkamai, taip pat, kad už papildomus darbus sumokėta 3 420 Eur suma. Nors iš ieškovės pateiktų nuotraukų ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad tam tikri papildomi darbai buvo atliekami, tačiau ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, už kokius papildomus darbus atsakovė nesumokėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino objekto techninę priežiūrą vykdęs techninis prižiūrėtojas V. P., rangos darbų atlikimas buvo chaotiškas, rangovas nebuvo pateikęs atliktų darbų aktų, papildomi darbai nebuvo derinti.
17. Pažymėtina, kad Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad papildomi, sąmatoje nenumatyti darbai, vykdomi tik suderinus su Užsakovu. Jie forminami šios sutarties priedais, pasirašius abiem šalims, tačiau jokio šalių pasirašyto sutarties priedo dėl papildomų, sąmatoje/sutartyje nenumatytų darbų, ieškovė byloje nepateikė. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti, už kokius faktiškai atliktus darbus jai nesumokėta (CPK 178 straipsnis), kadangi tokių įrodymų ieškovė nepateikė, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė viso teismo proceso metu negalėjo konkrečiai paaiškinti, už kokius konkrečius darbus nebuvo sumokėta, atlikti mokėjimai nebuvo konkretizuoti, ieškovė negali nurodyti, kurių papildomų ar pagal sutartį numatytų darbų atlikimas nebuvo apmokėtas.
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus visų reikšmingų aplinkybių tyrimo ir vertinimo, neištyrė atliktų darbų aktų, neatskleidė bylos esmės. Šie argumentai atmestini.
19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo suteikęs galimybę ieškovei pateikti įrodymus, už kokius konkrečiai darbus jai yra nesumokėta, tai yra, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovei pateikti duomenis, už kokius konkrečiai darbus yra nesumokėta, 2020 m. sausio 28 d. bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2020 m. vasario 13 d., tačiau 2020 m. vasario 13 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei įpareigojo ieškovę patikslinti savo reikalavimo prigimtį – pateikti paaiškinimus/dokumentus, už kokius konkrečius darbus yra nesumokėta, lokalines sąmatas, duomenis, kokiu būdu buvo susitarta dėl šių darbų atlikimo ir mokėjimo – ar pagal rangos sutartį, ar pagal papildomus žodinius susitarimus, taip pat įpareigojo abi šalis pateikti duomenis, pagrindžiančius, kokie mokėjimai tarp šalių buvo atlikti, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė, ieškovės teiginiai, į bylą pateiktos schemos, fotonuotraukos ir atsiskaitymų žiniaraščiai, patvirtinti tik ieškovės įmonės antspaudu, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad papildomų darbų buvo atlikta už 2 357,91 Eur.
21. Nors apeliantė teigia, kad sprendimas neatitinka CPK 270 ir CPK 331 straipsnių reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad vien tai, jog byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
22. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė nepagrįstai dideles teisinės pagalbos išlaidas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje įvyko teismo posėdžiai: 2019 m. lapkričio 12 d. 1:37 min. trukmės, 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis 1:32 min. trukmės, 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdis 2:18 min. trukmės, 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdis 1:56 min. trukmės. Maksimalūs įkainiai už atsiliepimo į ieškinį paruošimą 3 396,50 Eur, už tripliką 2 037,90 Eur, už 4 prašymus 2 173,76 Eur, už atstovavimą teisme 951,02 Eur. Taigi maksimali priteistina suma atsakovei sudarytų 8 559,18 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovei iš ieškovės priteistos 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, ir yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais.
25. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taruta“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.