- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- eI3-1343-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03765-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ramūnas Klimašauskas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą prašydama:
1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. A51-44330/23(3.3.15.4E-AD24) „Dėl papildomo grąžintino natūra žemės sklypo suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės“ (toliau – Sprendimas).
1.2. Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą ir įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-15-556/2023 (toliau – LVAT sprendimas), t. y. parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
1.3. Priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi ir proceso išlaidas.
2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėja yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad iš www.regia.lt esančios informacijos, matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje (teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g.) yra laisvos ir neužstatytos žemės plotas (toliau tekste – Ginčo teritorija), kuriame gali būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl prašė parengti visus būtinus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
2.2. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. A51-139283/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau 2020 m. Sprendimas), buvo nurodyta, kad visa laisva (neužstatyta) ir išperkamai valstybės išperkamai nepriskirta žemė buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose jau yra grąžinta piliečiams natūra bendrosios nuosavybės teise. Be to, nors Ginčo teritorija ir patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas, nes Ginčo teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei.
2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2020 m. Sprendimo, 2021 m. birželio 29 d. sprendimu (toliau – VAAT sprendimas), pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, LVAT sprendimu panaikino VAAT sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą.
2.4. Sprendimu atsakovė atsisakė vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, nurodydama, kad Ginčo teritorija pripažįstama valstybės išperkama žeme, t. y. užimta inžineriniais tinklais; naudojamos pėsčiųjų jungtys patekimui į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias viešojo transporto stoteles; (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės) nėra įrengtų šaligatvių ir galbūt šią teritoriją numatoma naudoti viešiesiems poreikiams; UAB „Vilniaus planas“ pateikė nuomonę, kad atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą, teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių specifiką, formuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus netikslinga; planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra – numatoma suprojektuoti dviračių ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius.
2.5. Kiekvienas iš Sprendime nurodytų motyvų yra nepagrįstas ir nei vienas iš jų nėra tinkamas pagrindas atsisakyti pradėti Ginčo teritorijoje vykdyti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi:
2.5.1. Ginčo teritorijoje jokių inžinerinių tinklų ar kitos inžinerinės infrastruktūros nėra, o visi inžineriniai tinklai (elektros, dujų linijos) yra įrengti ant Ginčo teritorijos ribos arba su ja ribojasi, be to, inžinerinių tinklų buvimas (net jei tokie būtų) nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises.
2.5.2. Ginčo teritorija yra tuščia, plyna teritorija, nenaudojama jokiai paskirčiai ir neatlieka jokios visuomenei reikšmingos funkcijos, o tai, kad pavieniai gretimo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai galbūt „nukerta kampą“ eidami pėsčiomis, negali būti pagrindas konstatuoti šios teritorijos naudojimą gyventojų poreikiams ir (ar) pagrindas atsisakyti atkurti nuosavybės teises natūra. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų gyventojai patekimui į viešojo transporto stoteles naudoja kitas – specialiai tam pritaikytas – pėsčiųjų eismo jungtis.
2.5.3. Atsakovės dėstomi samprotavimai apie galimus ateities teritorijos panaudojimo poreikius nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą Ginčo teritorijoje, kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenustato galimo, tikėtino ar preliminaraus neapibrėžtoje ateityje numatomo teritorijos panaudojimo visuomenės poreikiams kaip teisėto atsisakymo atkurti nuosavybės teises natūra pagrindo. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvėje jau yra įrengti šaligatviai, nėra poreikio įrenginėti papildomus.
2.5.4. UAB „Vilniaus planas“ nėra įgaliotas dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir neturi kompetencijos spręsti dėl nuosavybės teisės atkūrimui formuotinų žemės sklypų. UAB „Vilniaus planas“ yra atsakovės įkurta įmonė, kuri Vilniaus miesto savivaldybei teikia planavimo, miesto žemėlapio skaitmenizavimo, analizės ir modeliavimo bei duomenų kaupimo paslaugas.
2.5.5. Sprendime deklaratyviai nurodyta, kad neva Ginčo teritorijoje, palei (duomenys neskelbtini) gatvę, yra planuojama įrengti dviračių taką, tačiau viešai prieinama informaciją tokį teiginį akivaizdžiai paneigia, kadangi www.vilnius.lt viešai skelbiamame vykdomų dviračių takų įrengimų projektų sąraše nėra nurodyta apie palei (duomenys neskelbtini) gatvę planuojamas įrengti dviračių takas. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė būtų pradėjusi viešojo pirkimo procedūras dviračių ir pėsčiųjų tako projektavimo darbų paslaugų pirkimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjos skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:
3.1. Pareiškėjai buvo pateikta ištrauka iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio, kuriame yra fiksuoti inžineriniai tinklai, o pareiškėjos teikiamos ištraukos iš www.regia.lt neturi jokios reikšmės ir įtakos, kadangi atsakovė vadovaujasi duomenimis, kurie yra jos žinioje, t. y. Geografinės informacinės sistemos duomenimis, kur yra pavaizduoti inžineriniai tinklai. Tinklalapį www.regia.lt administruoja valstybės įmonė Registrų centras ir už jų duomenų tikslumą ir konkretumą atsakovė neatsako. Be to, Ginčo teritorijos šiaurinėje dalyje yra įrengti ESO elektros ir dujų tinklai, kurie tenkina viešąjį interesą – dujų ir elektros tiltas (duomenys neskelbtini) ir kitiems mikrorajonų gyventojams, o Ginčo teritorija iš esmės ribojasi su (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės teritorija, todėl tenkinus pareiškėjos skundą, manytina, kad būtų pažeistas viešasis interesas. Akcentuoja, kad 2023 m. kovo 21 d. paskelbė pranešimą „Dėl nacionalinio saugumo laikinai sumažintas atvirai prieinamų Vilniaus savivaldybės erdvinių duomenų kiekis“, kuriame nurodyta, jog, įvertinus vasario pabaigoje paskelbtas Nacionalinio krizių valdymo centro rekomendacijas, pradėta riboti karinių ir kitų strategiškai svarbių teritorijų bei objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“, atvaizdų pasiekiamumą visuomenei.
3.2. Pareiškėjos ir jos atstovų nupieštos vizualizacijos dėl patekimo į viešąsias stoteles, yra pagrįstos subjektyviais samprotavimais, tačiau pareiškėja ir jos atstovai neturi kompetencijos spęsti dėl praėjimo Ginčo teritorijoje, kadangi neturi teisės nurodyti kaip ir kokiu būdu gyventojai bei pėstieji turi keliauti iki stotelių. Dviračių bei pėsčiųjų takų įrengimo būtinybę ir projektavimą įvertina bei atlieka atitinkami ekspertai ir projektuotojai, todėl pareiškėja neturi kompetencijos spręsti kaip ir kiek pėsčiųjų takų turi būti suplanuota ir įrengta Vilniaus mieste.
3.3. Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygas Nr. 23/61 (reg. Nr. A51-22655/23(2.9.4.9E-INF)) (toliau – Sąlygos Nr. 23/61), t. y. priimtas sprendimas dėl teritorijos panaudojimo ir dviračių tako, pėsčiųjų tako, apšvietimo bei želdinių suprojektavimo. Pareiškėjai buvo pateiktos Sąlygos Nr. 23/61, specialiojo plano žemėlapio ištrauka, t. y. dokumentai, pagrindžiantys faktą, kad ginčo teritorijoje planuojamas pėsčiųjų takas, dviračių takas, apšvietimo įrengimas bei želdiniai. Pažymi, kad nors takai ir įrengiami raudonųjų linijų ribose, tačiau įrengiant takus ne visada sprendiniai telpa į raudonąsias linijas. Planuojamas ne tik dviračio ir pėsčiųjų tako įrengimas, tačiau ir naujas gatvės apšvietimas bei apželdinimas, o tam neabejotinai būtina ir Ginčo teritorija.
3.4. UAB „Vilniaus planas“ pateikė išvadą savo kompetencijos ribose, t. y. įvertino žemės sklypo padėtį, atstumus, esamo užstatymą bei didelį inžinerinių tinklų kiekį, pateikė nuomonę, kad teritorijoje formuoti sklypus nuosavybės grąžinimui nėra tikslinga. Be to, tai nereiškia, kad UAB „Vilniaus planas“ priima sprendimus nagrinėjamu klausimu.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad iš kartu su Sprendimu pateiktų dokumentų nėra galimybės suprasti apie Ginčo teritorijoje esančius inžinerinius tinklus, todėl vertina, kad inžinerinių tinklų nėra. Nurodo, kad administracinis sprendimas netūrėtų būti grindžiamas abstrakčiais teiginiais apie pėstiesiems reikalingas jungtis Ginčo teritorijoje, nors nėra įrengta šaligatvių. Pažymi, kad pareiškėja nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į teritoriją, apibrėžtą raudonosiomis linijomis, kurioje įrengiami šaligatviai. Mano, kad Ginčo teritorijoje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad ši teritorija yra reikalinga viešiesiems poreikiams.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 29 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, jeigu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., priimamas mero sprendimas pripažinti, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje gali būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir projektavimo procesas yra baigtas. Todėl nuosavybės teisių atkūrimas Ginčo teritorijoje tapo teisiškai neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą atsakovei, nurodydama, kad iš www.regia.lt esančios informacijos, matyti, jog Ginčo teritorijoje yra laisvos ir neužstatytos žemės plotas, kuriame pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl prašo parengti visus būtinus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.
8. 2020 m. Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio ir 13 straipsnio nuostatomis, t. y. Ginčo teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes patenka tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ir yra užimta inžineriniais tinklais, viešiesiems poreikiams naudojama ir numatoma naudoti infrastruktūra – šaligatviais, pėsčiųjų takais, bei būsimojo dviračių tako teritoriją. Ginčo teritorija taip pat tarnauja, kaip bendro (viešo) naudojimo želdynų plotas, kuriuo atskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo teritorija nuo gatvės triukšmo ir taršos, be to, visa laisva (neužstatyta), bei nepriskirta valstybės išperkamai, žemė iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, suformavus atskirus žemės sklypus jau grąžinta piliečiams natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise.
9. VAAT sprendimu pareiškėjos skundas dėl 2020 m. Sprendimo, atmestas nurodant, kad 2020 m. Sprendime pareiškėjai buvo teisėtai ir pagrįstai atsakyta, jog Ginčo teritorija negali būti grąžinta natūra. LVAT sprendimu VAAT sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas panaikinti 2020 m. Sprendimą bei įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. LVAT sprendime, be kita ko, konstatuota, kad jeigu ginčo teritorija pateko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ir yra (buvo) užimta inžineriniais tinklais, prie 2020 m. Sprendimo turėjo būti pridėta ir atitinkama dokumentinė medžiaga, iš kurios būtų aišku, kokias teisiniais dokumentais yra remiamasi bei būtų galima juos patikrinti. Jei ginčo teritorija naudojama šaligatviams, pėsčiųjų takams, taip pat tarnauja kaip bendro naudojimo želdynų plotas, irgi buvo reikalingas dokumentinis patvirtinimas, kuris galėtų būti patikrintas, jei ginčas persikeltų į teismą.
10. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu Ginčo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, kartu nurodant, kad:
10.1. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-1856 „Dėl Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano tvirtinimo“ Ginčo teritorija užimta inžineriniais tinklais, joje yra (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys patekimui į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esančias viešojo transporto stoteles, (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei) nėra įrengtų šaligatvių ir galbūt šią teritoriją numatoma naudoti viešiesiems poreikiams.
10.2. Klausimas dėl galimybės suprojektuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą Ginčo teritorijoje buvo svarstomas Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 6 d. pasitarime (toliau – Pasitarimas) restitucijos klausimais ir buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Vilniaus planas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie rengiamus (parengtus) projektus, kuriuose būtų numatyta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros ar bendrojo (viešo) naudojimo infrastruktūros plėtra (dviračių ir pėsčiųjų takai, šaligatviai, želdynai, apšvietimas ir pan.) šioje teritorijoje.
10.3. UAB „Vilniaus planas“ informavo, kad netikslinga Ginčo teritorijoje formuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus. Administracijos Infrastruktūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius pateikė informaciją, kad teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra – numatoma suprojektuoti dviračių ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius. Planuojamas dviračių takas susijungs su suprojektuotu (duomenys neskelbtini) gatvių dviračių taku bei esamais dviračių takais į vientisą dviračių takų sistemą. Be to, yra pradėtos dviračių ir pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimo darbų paslaugų viešojo pirkimo procedūros.
11.1. Administracijos 2023 m. vasario 7 d. rašto Nr. A51-24378/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie rengiamus (parengtus) infrastruktūros projektus teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių“ kopija.
11.2. UAB „Vilniaus planas“ 2023 m. vasario 27 d. rašto Nr. SR-2023-61 „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo apie rengiamus (parengtus) infrastruktūros projektus teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių“ kopija.
11.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 1 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 23/61 kopija.
11.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-1856 „Dėl Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano ištrauka.
11.5. Vilniaus miesto skaitmeninio žemėlapio schema su inžineriniais tinklais.
11.6. Vilniaus miesto skaitmeninio žemėlapio ortofotografinė schema.
12. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Sprendime pateikiamos atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą priežastys yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo nedelsiant imtis Įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nurodytų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimui natūra Ginčo teritorijoje.
13. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
14. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš Įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
15. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-1856 „Dėl Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano tvirtinimo“ Ginčo teritorijoje numatyta suprojektuoti dviračių takus; projektavimui išduotos Sąlygos Nr. 23/61 dėl dviračių ir pėsčiųjų takų suprojektavimo, taip pat ir apšvietimo bei želdinių (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki (duomenys neskelbtini) gatvės; Ginčo teritorija užimta inžineriniais tinklais ir joje yra (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys. Iš viešai skelbiamų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, matyti, kad Ginčo teritorija patenka intensyvaus užstatymo funkcinę zona, t. y. visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.
16. LVAT praktikoje (žr. LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartį Nr. eA-4-463/2024) laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A11-263-03). Įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje A7-276-04, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėja informaciją apie Ginčo teritoriją rinko iš www.regia.lt bei www.vilnius.lt ir mano, kad nėra kliūčių ruošti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, (Ginčo teritorijoje numatoma projektuoti dviračių ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius, Ginčo teritorija patenka intensyvaus užstatymo funkcinę zona, yra įrengi inžineriniai tinklai, naudojamos pėsčiųjų takų jungtys) patvirtina, kad Ginčo teritorija yra ir bus naudojama visuomenės poreikių tenkinimui. Pareiškėjos pateiktos schemos ir fotonuotraukos iš viešai prieinamų interneto svetainių, nepaneigia, kad Ginčo teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei ir joje nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra. Be to, atmestini pareiškėjos argumentai dėl UAB „Vilniaus planas“ kompetencijos priimant sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, kadangi Pasitarimo metu buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Vilniaus planas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių dėl informacijos ir duomenų pateikimo tam, kad pareiškėjos prašymas būtų išspręstas išsamiai. UAB „Vilniaus planas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, kurios vienas iš tikslų yra padėti konkrečiose situacijose išanalizuoti galimas perspektyvas žemės sklypų projektavimui. Administracija pagrįstai kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“ prašydama pateikti informaciją, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Vilniaus planas“ priėmė sprendimą nagrinėjamu klausimu, t. y. Administracija pagal jai priskirtą kompetenciją savarankiškai priėmė sprendimą ar laikyti Ginčo teritoriją laisva žemės sklypų formavimui (grąžinimui natūra) ar tokį prašymą atmesti. Pažymėtina ir tai, kad sumažinus prieinamų Vilniaus miesto erdvinių duomenų kiekį, kartu su Sprendimu pareiškėjai buvo pateiktos Vilniaus miesto skaitmeninių žemėlapių ištraukos, t. y. pateikti dokumentai, pagrindžiantys Sprendime nurodytas aplinkybes.
18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad įrodymų, paneigiančių Administracijos nustatytas aplinkybes, pareiškėja nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Ginčo teritoriją numatoma naudoti visuomenės poreikiams ir vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu priskiriama valstybės išperkamai žemei.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
20. LVAT aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020 ir kt.).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo turinys atitinka VAĮ nuostatas, t. y. atsakovė nurodė aplinkybes, kurių pagrindu Ginčo teritorija pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, be to, kartu su Sprendimu pareiškėjai pateikė Sprendime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Nors pareiškėja kitaip vertina situaciją, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai taikė Įstatymo nuostatas ir nepagrįstai atsisakė pradėti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra Ginčo teritorijoje.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui VAI 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą, t. y. įpareigoti Savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pareiškėjos skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.