- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-75-519-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00291-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Irmantas Motužis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 201 straipsnio 2 dalį 46 MGL dydžio - penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimties – litų bauda su R. L. priklausančio automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskvimu.
Nuosprendžiu taip pat nuspręsta 31 talpą su 49,50 litro namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais sunaikini.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. pagal LR BK 201 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 05d. rytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės kelyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens nupirkęs namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus - 57,250 litro 31,6-45,3 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminės degtinės, ją, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už galinės sėdynės įrengtoje slėptuvėje, iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės į (duomenys neskelbtini) rajoną, kol apie 8³⁰ val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo kelyje, automobilį sustabdę naminę degtinę surado ir paėmė Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties ir skirti švelnesnę bausmę – 10 MGL baudą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas be pagrindo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nes nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. L. prisipažino padaręs veiką, davė parodymus, nurodydamas, kad naminę degtinę gabeno, turėdamas tikslą ją parduoti, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog jis pripažįsta tik tas aplinkybes, kurios yra įrodytos kitais įrodymais. Be pagrindo buvo sureikšminta ta aplinkybė, jog naminė degtinė buvo gabenama specialiai įrengtoje slėptuvėje, nes R. L. nuosekliai teigė, kad bagažinė buvo padalinta tam, kad jis galėtų atskirtoje dalyje gabenti įrankius, o naminę degtinę į šį skyrių įdėjo tik nusikaltimo dieną. Be to nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad metalinę pertvarą dalijusią bagažinę buvo galima lengvai išimti, todėl į šią dalį buvo galima patekti ne tik iš automobilio vidaus, tačiau ir iš bagažinės. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, jog R. L. geranoriškai nurodė asmenį iš kurio įsigijo naminę degtinę, o tai taip pat rodo, kad jis pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog R. L. sistemiškai dalyvavo naminės degtinės platinimo versle, nes tokia prielaida buvo paremta tik policijos pareigūno R. B. aiškinimu, jog jis turi tokius operatyvinius duomenis bei anksčiau jau yra baustas administracine tvarka, nes jis baustas seniai, baustumai išnykę. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta, dėl sunkios nuteistojo ir jo šeimos turtinės padėties, nes nors formaliai ir pripažino šį faktą, tačiau neanalizavo jo turtinės padėties įtakos nusikalstamų motyvų susiformavimui. Apeliacinį skundą padavusio asmens nuomone buvo pagrindas vertinti ir atsižvelgti į tai, kad tiek R. L., tiek jo žmona nusikaltimo padarymo metu buvo bedarbiais, pragyvenantys ir šeimą, kurioje yra du vaikai, išlaikantys iš atsitiktinių uždarbių, o tai, kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, ir sąlygojo motyvą papildomai užsidirbti brangiau perparduodant naminę degtinę. Mano, kad dėl šių aplinkybių, teismas taikydamas R. L. priklausančio lengvojo automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimą, turėjo įvertinti, jog šis automobilis, nors ir nenaujas, tačiau vertinant bendrą nuteistojo materialinę padėtį, pripažintinas ypač vertingu turtu jam ir šeimai, todėl atsižvelgiant į nuobaudos proporcingumo principus bei išdėstytas aplinkybes, buvo pagrindas skirti ženkliai mažesnio dydžio baudą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Irmantas Motužis palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Paulius Andruškevičius prašė apeliacinį skundą atmesti bei nurodė, kad padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, bausmės rūšis - bauda, atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę parikta tinkamai, o jos dydis taip pat parinktas teisingai, nes yra ženkliai mažesnis už galimos baudos vidurkį, taip pat nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas, tačiau išsamiai neįvertino nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir tuo pagrindu tinkamai neindividualizavo skiriamos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nuteistojo gynėjas advokatas teismui pateiktame apeliaciniame skunde motyvuotai nurodė, jog jis mano, kad buvo pagrindas nustatyti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nes vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2011). Be to, LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti minėtą aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu R. L. savo kaltę pripažino tik surinkus įrodymus patvirtinančius jo kaltę ar jam pagrįstai manant, kad tokie įrodymai bus surinkti, nes pagal liudytojo R. B. parodymus (32 b. l.) matyti, kad kaltininkas pripažino gabenąs naminę degtinę tik važiuojant tarnybiniu automobiliu į Kelmės rajono PK, nusprendus nuodugniai patikrinti sustabdytą automobilį, t.y. tik tada, kai atsirado realios prielaidos manyti, jog nuodugnios automobilio apžiūros metu gabenta naminė degtinė vis tiek bus surasta. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu R. L. jį apklausiant įtariamuoju (37 b. l.) nurodė, kad slėptuvę, kurioje sulaikymo metu buvo rasta naminė degtinė, jis buvo pasidaręs anksčiau, nes planavo kada nors pabandyti gabenti naminę degtinę, tuo tarpu bylos teisminio nagrinėjimo metu ( 102 b. l.) jis nurodė, kad anksčiau minėtą slėptuvę automobilyje buvo įrengęs susidėti darbui reikalingiems įrankiams ir raktams, o ne naminei degtinei gabenti. Tokį parodymų keitimą apylinkės teismas pagrįstai kvalifikavo, kaip siekimą palengvinti savo padėtį bei pagrįstai tokio prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kolegijos nuomone, nepagrįstai kaip galimai nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė apeliaciniame skunde yra nurodyta ir tai, kad jis geranoriškai nurodė asmenį iš kurio įsigijo naminę degtinę, o tai taip pat rodo, jog jis pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Pagal bylos medžiagą matyti, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme tiek nuteistasis (102 b. l.), tiek liudytojas R. B. (105 b. l.) nurodė, kad asmenį iš kurio pirko naminę degtinę nurodė ne nuteistasis, o jo žmona V. L., todėl ši aplinkybė taip pat pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat prašoma pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.). Kolegijos nuomone, patikrinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti esant šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad nuteistasis ir jo žmona laikinai yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje (78–79 b. l.), turi vieną nepilnametį vaiką (96 b. l.), taip pat išlaiko pilnametę, besimokančią dukrą (95, 97–98 b. l.), tačiau nurodytų faktų nepakanka tam, kad būtų galima pripažinti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo turtinė padėtis buvo itin sunki ir būtent tai sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek paduodant apeliacinį skundą nepateikta jokių įrodymų apie nuteistojo ir jo šeimos vardu valdomą kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nuteistojo gaunamas pajamas, nes jis nurodė pastoviai besiverčiantis atsitiktiniais darbais (103 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas šias su nuteistojo turtine ir šeimynine padėtimi susijusias aplinkybes jau aptarė priimtame nuosprendyje ir pagrįstai jų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis dalyvauja naminės degtinės realizavimo versle, nes toks teiginys yra paremtas vien tik liudytojo R. B. parodymais, jog jis apie šį faktą turėjo operatyvinės informacijos (32, 103–104 b. l.). Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos – kratos protokolų, liudytojų A. B., E. K. apklausos protokolų, specialistų išvadų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (15–28 b. l.) – tikrinant šią operatyvinę informaciją procesinėmis priemonėmis ji nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis dalyvavo naminės degtinės realizavimo versle ir ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.
Kolegijos nuomone, parenkant skiriamos bausmės dydį taip pat nėra pagrindo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, nes pagal pateiktą pažymą apie asmens baustumą (47 b. l.) matyti, kad jis administracine tvarka yra baustas du kartus – paskutinį kartą 2007-08-03, baudą sumokėjęs nutarimo priėmimo dieną, todėl per metus laiko nepadarius naujo administracinio teisės pažeidimo, laikytina, kad asmeniui nebuvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.).
Dėl bausmės dydžio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neindividualizavo skiriamos bausmės.
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose.
LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
LR BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2011).
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus visas nustatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – nusikalstamos veikos pasekmes, veikos padarymo būdą, gabentos naminės degtinės kiekį šioje dalyje nuosprendis keistinas, per sumažinant paskirtos baudos dydį (LR BPK 328 str. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir parinkdamas bausmės dydį atsižvelgė į tai, kad neteisėtai gabentos naminės degtinės kiekį itin nežymiai viršija minimalią LR BK 201 str. 2 d. ribą, į nuteistojo šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu LR BK 47 str. 3 d. 3 p. numatė už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos dydį iki 1000 MGL, taip pat į tai, kad 2011-09-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydis nesiekia net už baudžiamąjį nusižengimą galimos skirti baudos maksimumo, todėl R. L. skyrė analogiško dydžio, kaip ir anksčiau priimtame baudžiamajame įsakyme paskirtą - 46 MGL (5980 litų) baudą.
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo skiriamos baudos dydį sumažinti iki 10 MGL ir be aukščiau nurodytų motyvų, šį prašymą grindžia ta aplinkybe, jog nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas turto konfiskavimas ir buvo konfiskuotas nuteistajam priklausantis automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos turtinę padėtį, yra itin vertingas turtas.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su šiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais konstatuoja, jog yra pagrindas paskirtos baudos dydį mažinti, nes, kaip jau minėta aukščiau, iš nuosprendžio pašalintinos aplinkybės, kad nuteistasis dalyvavo naminės degtinės realizavimo versle ir jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo anksčiau baustas administracine tvarka. Taip pat kolegijos nuomone, būtina įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad 2010-02-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai“ yra pabrėžta, kad kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti: tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto konfiskavimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustačius, kad gabentos naminės degtinės kiekis tik nežymiai viršija minimalią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, taip pat įvertinus, jog pagal nuteistojo turtinę padėtį iš jo konfiskuotas automobilis pripažintinas jam vertingu turtu, naudotu ne vien nusikalstamai veikai, tačiau ir šeimos reikmėms bei atliekant atsitiktinius darbus apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga paskirtą baudą mažinti. Įvertinant aukščiau nurodytas bausmės dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisminę praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, nuteistajam paskirtos baudos dydis mažintinas iki 30 MGL (3900 litų) dydžio. Tokio dydžio bauda kolegijos nuomone, būtų adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitiktų nuteistojo asmenybę bei turėtų pakankamą prevencinį poveikį užkardyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 2 p., 332 straipsniu,
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti ir R. L. pagal LR BK 201 str. 2 d. paskirti 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.