- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-226-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00614-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. Š., S. Š., A. G., D. V., K. L., I. B.
- Advokatai
- Vida Šeikienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., S. Š., A. G., D. V., K. L., K. L., I. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. patikslintu ieškiniu prašė pagal 2019 m. gruodžio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą (priedas Nr. 1A) skirti naudotis šiomis dalimis:
- S. S. – žemės sklypu, pažymėtu plane indeksu C (340 m²). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (28/226);
- I. B. (S.) – žemės sklypais, pažymėtais plane indeksais E1 (1106 m²), E2 (142 m²). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (53/226);
- D. V. – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane indeksais D (846/1693), D1 (47/93). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (44/226);
- A. G. – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis plane indeksais D (846/1693), D1 (46/93). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (44/226);
- S. Š. ir A. Š. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu F (2157/6125);
- S. Š. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu F (2422/6125);
- K. L. ir K. L. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu G (36/1176). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (31/226);
- K. L. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu G (1140/1176). Bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A (50/300) ir B (26/226);
- A. Š. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu F (1546/6125);
- Nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato, pažymėto indeksu B 1 m atstumu nuo pastato sienų, tai pat nekliudomai naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams šuliniu, pažymėtu indeksu Š.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, jog siekiant, kad nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane indeksu A (300 m²) žymimas kelias, kuriuo visi bendraturčiai galės nekliudomai naudotis, pasiekti jų valdomas žemės sklypo dalis. Atsakovams, išskyrus S. Š. ir A. Š., kurie į savo žemės sklypo dalį patenka kitu keliu, skirta vienoda šio bendro naudojimo objekto dalis. Plane indeksu B (226 m²) pažymėtas bendraturčių valdomas gyvenamasis namas. Atsižvelgdama į atsakovų nesutikimus, išreikštus atsiliepime, dėl negalėjimo apeiti aplink namą, taip pat dėl galimybės naudotis šuliniu, pažymėtu indeksu Š, ieškovė siūlo nustatyti visiems bendraturčiams teisę patekti prie pastato, pažymėto indeksu B, 1 m atstumu nuo pastato sienų, taip pat visiems nekliudomai naudotis šuliniu, pažymėtu indeksu Š. Ieškovės nuomone, kitų apribojimų ar suvaržymų jos pasiūlytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai A. G., D. V., K. L. ir K. L. prašė ieškinį atmesti. Jie atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės pateiktas planas neatitinka jos suformuluoto patikslinto ieškinio reikalavimo dėl teisės patekti prie pastato 1 m atstumu. Nurodė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato 1 m atstumu nuo pastato sienų, tačiau apėjimas aplink namą turėtų būti pavaizduotas ir plane kaip bendrai naudojama žemės sklypo dalis. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra grafiškai pažymėta bendro naudojimosi sklypo dalis, skirta apeiti aplink gyvenamąjį namą. Nesant šios bendro naudojimosi žemės sklypo dalies aplink namą pavaizdavimo plane, ateityje tai sudarys pagrindą kilti bendraturčių ginčams bei konfliktams. Be to, pagal ieškovės pateiktą planą žemės sklype esantis šulinys, plane žymimas indeksu Š, yra atsakovams Š. naudotis tenkančiame žemės sklype. Tokia naudojimosi tvarka sudarys kitiems atsakovams kliūtis naudotis šuliniu, ypač tuo atveju, jei atsakovai Š. savo sklypo dalį aptvers tvora. Šulinys turėtų būti bendro naudojimo sklype, kad prie jo netrukdomai galėtų prieiti atsakovai. Plane taip pat numatyta, kad žemės sklypo dalies, žymimos indeksu F ir skiriamos naudotis Š., riba užeina ant sklypo pietinėje dalyje, žymimo indeksu G, ir ten esančių pamatų (griuvėsių), kurie priklauso atsakovui K. L.. Atsakovas K. L. pamatus planuoja naudoti atstatydamas ūkinį pastatą, todėl jam yra svarbu, kad atsakovams Š. skiriamo naudotis sklypo riba būtų už pamatų. Be to, ieškovės pateiktame plane atsakovams D. V. ir A. G. naudotis skiriamoje dalyje, žymimoje indeksu D, punktyrine linija yra pažymėti griuvėsiai. Tai yra atsakovams Š. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pamatų griuvėsiai. Kita griuvėsių dalis patenka į atsakovams Š. naudotis skiriamą žemės sklypo dalį, žymimą indeksu F. Plane taip pat numatyta, kad visi bendraturčiai, išskyrus atsakovus Š., bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane žymima indeksu A. Šioje vietoje numatytas kelias. Tačiau bendro naudojimo kelio šioje vietoje nėra. Jį bendraturčiai turėtų įrengti patys savo lėšomis. Ieškovė pranešė atsakovams, kad ji prie šio kelio įrengimo neprisidės, nes ir taip turėjo daug išlaidų rengdama ieškinį bei kelis planus. Kelio įrengimas yra pakankamai brangus, todėl nesant bendraturčių susitarimo, kas ir kokiomis dalimis finansuos naujo kelio įrengimą, negalima numatyti naudojimosi objektu – keliu, kurio natūra nėra. Šiuo metu į žemės sklypą yra įvažiuojama keliu, kuris egzistuoja daugelį metų. Natūra egzistuojantis kelias bei bendro naudojimo kiemas yra pavaizduoti namų valdos žemės sklypo plane, parengtame UAB „Korporacija Matininkai“, kurį 1996 m. gruodžio 18 d. patvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas. Planas pagal tuo metu nustatytą tvarką 1996 m. gruodžio 27 d. buvo įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre. Planu buvo nustatytos bendraturčių atskirai naudojamos žemės sklypo dalys. Bendraturčiams tarpusavyje sudarant mainų sutartis, žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, buvo vadovaujamasi minėtu planu. Mano, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama.
4. Atsakovė S. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, tačiau nenurodė jokių šio prašymo argumentų.
5. Atsakovas A. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti atsižvelgiant į teisės aktus.
6. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
7. Atsakovė I. B. atsiliepimo į ieškinį neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. S. 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V., 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. L. bei valstybei 48,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
8.1 1995 m. rugpjūčio mėn. UAB „Korporacija Matininkai“ parengė P. P., O. T., A. Š., J. Ž., K. L., S. G. namų valdos žemės sklypo planą. Šį planą 1996 m. gruodžio 18 d. patvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas, planas 1996 m. gruodžio 27 d. įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre.
8.2 Minėtame plane nurodoma, jog O. T. naudojasi 421 m² žemės sklypo dalimi, esančia šiaurinėje žemės sklypo dalyje, 384 m² žemės sklypo dalimi, esančia pietinėje žemės sklypo dalyje, ir 50 m² žemės sklypo dalimi, esančia prie šiaurinės gyvenamojo namo dalies. O. T. nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 417/11197 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo būdu 2005 m. gruodžio 13 d. įgijo J. A.. 2013 m. birželio 26 d. ieškovė S. S. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš J. A. įgijo nurodytą butą ir 417/11197 žemės sklypo dalių.
8.3 Teismas pažymėjo, jog ieškovei įgyjant nurodytą žemės sklypo dalį turėjo būti žinoma, kad buvę bendraturčiai nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją išviešino Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, turėjo visas galimybes susipažinti su įsigytos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka. Nustatyta ir šiuo metu galiojanti ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka yra privaloma ieškovei, kol ji nebus pakeista. Šioje byloje ieškovė neprašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o prašo ją pakeisti. Byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
8.4 Galiojančioje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje numatyta, jog ieškovė turi teisę naudotis 50 m² žemės sklypo dalimi šalia įėjimo į butą. Toliau esančioje teritorijoje, nutolusioje nuo ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies, į šiaurę ir rytus yra suformuotas bendro naudojimo kiemas, kuriuo bendraturčiai transporto priemonėmis patenka prie savo buto įėjimų. Šiuo bendro naudojimo keliu prie savo butų patenka atsakovai A. G., D. V. ir K. L.. Ieškovė prašo jai skirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, esančia šalia jos įėjimo į butą, šalia jos langų, kuri šiuo metu yra skirta bendro naudojimo kiemui.
8.5 Teismas sutiko, jog ieškovės prašoma pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal pateiktą planą yra ieškovei patogesnė ir racionalesnė. Tačiau, įgyvendinus ieškovės lūkesčius ir ieškovei paskyrus naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, atsakovai K. L., A. G. ir D. V. prarastų galimybę naudotis daugiau kaip šimtą metų egzistuojančiu keliuku, kuris užtikrina šių atsakovų galimybę patekti prie jų naudojamų žemės sklypo dalių bei įėjimų į butus.
8.6 Teismas pažymėjo, jog atsakovai A. G. ir K. L. nurodė, jog jie nesuinteresuoti investuoti į naujo keliuko įrengimą, kuris tik pablogintų naudojimąsi žemės sklypu. Taip pat pažymėjo, jog patenkinus ieškinį atsakovas K. L. praras galimybę transporto priemone patekti į jo naudojamą žemės sklypą, pažymėtą indeksu G, nes naujai formuojamas keliukas, pažymėtas indeksu A, atsiremia į gilią daubą, kurioje visiškai neįmanoma manevruoti transporto priemone. Pasukti į dešinę ir įvažiuoti į atsakovui priskirtą naudotis žemės sklypą, žymimą indeksu G, nebus įmanoma, nes tarp išlikusių daržinės pamatų, kurie ieškovės pateiktame plane pažymėti punktyrais, ir atsakovei I. B. priskirto naudotis žemės sklypo, pažymėto indeksu E1, yra tik 2 m. Atsakovas K. L. pažymėjo, jog, jo supratimu, naujo kelio įrengimas pareikalautų mažiausiai 5 000,00 Eur, jis naujo kelio įrengimui papildomų santaupų neturi ir neketina išlaidauti. Atsakovas A. G. nurodė, kad taip pat neturi papildomų santaupų naujo kelio įrengimui, jis prie naujo kelio įrengimo neprisidės ir neišlaidaus, toliau naudosis senuoju keliu. Atsakovas A. G. taip pat teismui paaiškino, jog atsakovei I. B., kuri gyvena ir dirba Šveicarijoje, nereikalingas naujo kelio įrengimas, pastaroji į savo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu E, patektų dabartiniu keliu, einančiu iki gyvenamojo namo. Mano, jog ji taip pat neprisidės prie naujo kelio įrengimo. Atsakovai Š. teismui patvirtino, jog jiems naujas kelias nereikalingas, nes jie į savo naudojamą žemės sklypą patenka tiesiai iš (duomenys neskelbtini) ir ieškovė neketina prisidėti prie kelio įrengimo, ieškovės atstovas 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ieškovė atsisako įrengti naują kelią.
8.7 Teismas konstatavo, jog patenkinus ieškinį ir ieškovei nustačius naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės pateiktame plane pažymėta indeksu C, būtų užtvertas daugiau kaip šimtą metų egzistuojantis kelias (ieškovei įrengus tvorą, įveisus sodą, daržą, įrengus poilsio zoną, terasą ir kt.), dėl to atsakovai A. G., D. V. ir K. L. prarastų galimybę patekti į jų naudojamas žemės sklypo dalis. Pastarieji patvirtino, jog naujo kelio įrengimui neturi papildomų santaupų ir neketina išlaidauti. Kiti žemės sklypo bendraturčiai (atsakovai I. B., Š.) bei ieškovė suinteresuotumo įrengti naują kelią ir patirti su tuo susijusių finansinių išlaidų neturi ir nenori. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai neturi suinteresuotumo realiai bei neatidėliotinai įrengti naują ieškovės siūlomą kelią, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio.
8.8 Teismas pažymėjo, jog ieškinys atmestas ir dėl to, kad naujai formuojamas kelias sudaro kliūtis atsakovui K. L. įvažiuoti į jo naudojamą žemės sklypą, pažymėtą indeksu G, dėl siauro (2 m pločio) įvažiavimo, susidarančio tarp buvusios daržinės pamatų ir I. B. žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu E1.
8.9 Ieškinys atmestas ir dėl to, kad naujas kelias formuojamas ant atsakovams Š. priklausančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų. Atsakovas A. Š. nepaneigė teismui galimybės ateityje ant šių pamatų statyti naują statinį ar atkurti buvusį statinį.
8.10 Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė prašo nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie gyvenamojo namo 1 m atstumu nuo pastato sienų, tačiau ieškovės parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra grafiškai pažymėta bendro naudojimo sklypo dalis, skirta apeiti aplink gyvenamąjį namą. Nesant šios bendro naudojimo žemės sklypo dalies aplink namą pavaizdavimo plane, ateityje tai gali sudaryti pagrindą kilti bendraturčių ginčams bei konfliktams. Be to, teismas pažymėjo, kad posėdžio metu ieškovė nurodė priešingas aplinkybes, jog visiškai nereikalingas apėjimas aplink namą, todėl ieškinio reikalavimai prieštarauja ieškovės teisiniams lūkesčiams.
8.11 Teismas nustatė, jog egzistuoja ir šulinys, kuriuo naudojasi visi gyvenamojo namo gyventojai, kadangi gyvenamajame name (butuose) nėra centralizuotai tiekiamo vandens bei nuotekų tinklų. Ieškovės pateiktame plane šulinys, žymimas raide Š, nurodytas atsakovams Š. naudotis skirtame žemės sklype, pažymėtame indeksu F. Ši naudojimosi tvarka ateityje gali sudaryti kliūtis bendraturčiams naudotis šuliniu, jei atsakovai Š. savo sklypo dalį aptvers tvora ar nuspręs neįregistruotą šulinį panaikinti. Esant tokiai situacijai atsakovai nebegalės prieiti prie geriamojo vandens šulinio bei juo naudotis. Teismas konstatavo, kad šulinys turėtų būti bendro naudojimo sklype, kad prie jo netrukdomai galėtų prieiti visi bendraturčiai.
8.12 Teismas atkreipė dėmesį, jog plane nėra pažymėta elektros skydinė, kurioje yra gyvenamojo namo savininkams priklausantys elektros skaitikliai, dėl to nėra aišku, ar ši elektros spinta patenka į bendro naudojimo žemę, o gal patenka į kažkam skirtą sklypo dalį. Dėl šios aplinkybės gali keistis bendro naudojimo sklypo konfigūracija ir plotas.
8.13 Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovės pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra numatyta galimybė atsakovei I. B. patekti į jai skiriamą naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu E. O šiuo metu galiojančioje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje tokia galimybė numatyta.
8.14 Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio, savo projekto dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo neteikė, prašė palikti galioti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1 Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o prašė ją pakeisti. Pažymi, jog į teismą kreipėsi su prašymu nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
9.2 Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nepažeidžia šių nuostatų.
9.3 Siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane indeksu A žymimas kelias, kuriuo visi bendraturčiai galėtų nekliudomai naudotis, pasiekti jų valdomas žemės sklypo dalis.
Atsiliepimas
9.4 Atsižvelgusi į atsakovų nesutikimus, išreikštus atsiliepimuose, ieškovė tikslino planą ir ieškinį, pasiūlė nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato, pažymėto indeksu B, 1 m atstumu nuo pastato sienų, tai pat nekliudomai naudotis visiems šuliniu, pažymėtu indeksu Š. Ieškovės nuomone, kitų apribojimų ar suvaržymų naudojimosi tvarkoje nebuvo.
9.5 Pažymi, jog atsakovai neteikė jokio savo pasiūlymo, o pateikė tik prieštaravimus. Teismas privalėjo įvertinti tokią atsakovų poziciją, vertinti tai kaip piktnaudžiavimą savo teise ir parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.
9.6 Pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas K. L. nurodė, jog prieštarauja tik dėl privažiavimo. Tačiau papildomai paaiškino, kad keliu A privažiuotų tiek pat, kiek ir dabar, t. y. iš esmės naujo kelio numatymas jam nieko nekeičia, jo interesų nepažeidžia.
9.7 Atsakovas A. G. paaiškino, kad su ieškovės planu praktiškai sutinka, tik mano, kad per platus kelias ir per arti pamatų. Ir nesutiko, kad reikėtų bendrai įrengti kelią. Bet jeigu darytų naują kelią, mano, kad visi turi bendrai prisidėti. Jeigu ieškovė prisidėtų pinigais, jis su ieškiniu sutinka.
9.8 Atsakovai Š. tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
9.9 Ieškovės atstovui teismo posėdžio metu uždavus atsakovams K. L. bei A. G. klausimus, ar būtų reikalingas atskiras takas apeiti aplink namą, atsakovai atsakė, kad į svetimas puses, kur yra kitų kaimynų langai, jie nevaikšto ir jiems ten eiti nėra jokio reikalo. Visi atsakovai sutiko, jog jeigu būtų reikalingas bendras viso namo stogo ar kitų konstrukcijų remontas, tartųsi atskirai, todėl paneigta aplinkybė, kad dėl apėjimo aplink namą būtina suformuoti atskirą apėjimo koridorių.
9.10 Kadangi šulinys yra ant bendro naudojimo kelio, pažymėto indeksu A, ribos, niekam iš bendraturčių nekiltų sunkumų juo naudotis. Nors dalis šulinio patenka į atsakovų Š. žemės sklypo plotą, atsakovas A. Š. nurodė, kad šuliniu naudotis gali visi bendru sutarimu.
9.11 Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad kelią, pažymėtą indeksu A, bendrai naudotis įrengti galima, nes sklypo dalyje, kur turėtų būti bendras kelias, yra griuvėsiai. Atsakovas A. G. teismui paaiškino, kad ten, kur būtų projektuojamas bendro naudojimo kelias, yra griuvėsių likučiai, kurie yra bendrame sklype, jie neturi jokios materialinės vertės. Visi atsakovai, dalyvavę teisme, pritarė, kad kelias, plane pažymėtas indeksu A, galėtų būti projektuojamas ir įrengiamas bendromis bendraturčių lėšomis.
9.12 Pažymi ir tai, kad teismo sprendime nurodytu 1995 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Korporacija Matininkai“ parengtu P. P., O. T., A. S., J. Ž., K. L., S. G. namų valdos žemės sklypo planu bendraturčiai vadovautis nebegali, nes šio žemės sklypo plotai neatitinka dabartinių įregistruotų žemės ploto ribų. Plane nurodyta, kad bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 11197 m², tačiau šiuo metu šio žemės sklypo plotas yra 11201 m².
9.13 Atkreipia dėmesį, jog ieškovei žemės sklypo priklauso 418 m², tačiau pagal senąjį planą ankstesnei savininkei O. T. priklausė 855 m² (421 m², 384 m² ir 50 m²). O. T. nuosavybės teise priklausiusį butą ir 417/11197 žemės sklypo dalių paveldėjimo būdu įgijo J. A., o 2013 m. birželio 26 d. ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš J. A. įgijo butą ir 417/11197 žemės sklypo dalių. Ieškovė pagal 1995 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Korporacija Matininkai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą nežino savo dalies, kuria galėtų naudotis, nes plane indeksu 2 pažymėtos net trys dalys, t. y. 2/421 m², 2/50 m², 2/384m².
9.14 Pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino kasacinio teismo suformuotų nuostatų, kad teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ir nevisiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
9.15 Be to, teismas, esant išdėstytiems motyvams dėl tam tikrų juridinių faktų pasikeitimo (padidėjo sklypo plotas, pakito ieškovės valdomos dalies plotas), privalėjo įvertinti kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurioje numatyta, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-571/2009). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. G., D. V., K. L. ir K. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 150,00 Eur atsakovams K. L. ir K. L., 75,00 Eur atsakovui A. G. ir 75,00 Eur atsakovei D. V.. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
10.1 Nesutinka, kad, atsakovams nepateikus savo pasiūlymo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tik prieštaraujant ieškiniui, tai teismas turėjo įvertinti kaip piktnaudžiavimą teise. Atsakovai savo teises bei interesus gali ginti tiek pareikšdami priešieškinį, tiek teikdami atsiliepimus. Atsakovai patys pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu teise.
Šalies argumentai
10.2 Ieškovė teigia, kad plane indeksu A žymimas kelias leistų visiems bendraturčiams nekliudomai juo naudotis bei pasiekti jų valdomas žemės sklypo dalis. Tačiau taip būtų, jei kelias būtų įrengtas. Bendro naudojimo kelio šioje vietoje nėra, bendraturčiai turėtų įrengti jį savo lėšomis. Ieškovė nurodė, kad ji prie kelio įrengimo neprisidės. Kelio įrengimas žemės sklype yra pakankamai brangus, todėl, nesant bendraturčių susitarimo, kas ir kokiomis dalimis finansuos naujo kelio įrengimą, negalima numatyti naudojimosi tvarkos objektu – keliu, kurio natūra nėra.
10.3 Naujai formuojamas kelias sudarytų atsakovui K. L. kliūtis įvažiuoti į jo naudojamą žemės sklypą, pažymėtą indeksu G, dėl siauro įvažiavimo, susidarančio tarp buvusios daržinės pamatų ir atsakovės I. B. sklypo dalies, žymimos indeksu E1. Apeliaciniame skunde yra iškreipta atsakovo K. L. pasisakymo teisme prasmė dėl naujo kelio. Atsakovas K. L. nurodė, kad kelio numatymas brėžinyje, nesant jo natūra, nieko nekeičia. Be to, jis nurodė, kad neturi finansinių išteklių, reikalingų naujo kelio įrengimui.
Atsiliepimas
10.4 Su patikslintu ieškiniu atsakovas A. G. taip pat nesutiko, nesutikimo motyvai yra nurodyti jo ir atsakovės D. V. atsiliepimuose. Teisme atsakovas A. G. paaiškino manąs, kad suprojektuotas kelias yra per platus (5,10 m), be to, jis yra numatytas ant atsakovui A. Š. priklausančių pamatų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovams Š. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai. Atsakovas A. Š. teisme nurodė, kad turi teisę statyti ant šių pamatų. Nors atsakovas A. G. teigė, kad visi žemės sklypo naudotojai turėtų prisidėti prie kelio įrengimo, tačiau tokio susitarimo nėra.
10.5 Tai, kad visi atsakovai teisme pritarė, jog indeksu A plane pažymėtas kelias galėtų būti projektuojamas ir įrengiamas bendromis bendraturčių lėšomis, neturi šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės, nes tokio bendraturčių susitarimo nėra. Ieškovė ir atsakovai nesutiko finansuoti kelio įrengimo dėl lėšų trūkumo, nėra aišku, kiek tai kainuos, kas užsiims organizaciniais, techniniais naujo kelio tiesimo darbais.
10.6 Patikslintu ieškiniu ieškovė siūlė nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato, žymimo indeksu B, 1 m atstumu nuo pastato sienų, taip pat nekliudomai naudotis šuliniu, plane pažymėtu indeksu Š. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovai turi teisę 1 m atstumu, esant poreikiui, apeiti aplink gyvenamąjį namą, tačiau su patikslintu ieškiniu pateiktame UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane apeiti aplink gyvenamąjį namą skirta dalis nėra grafiškai pavaizduota ir neapskaičiuota kaip bendrai naudojamo žemės sklypo dalis. Nenustačius bendro naudojimo žemės sklypo dalies aplink namą dydžio ir jos grafiškai nepažymėjus naudojimosi tvarkos plane, ateityje tai sudarys pagrindą kilti bendraturčių ginčams. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad apėjimas aplink namą jai ir kitiems atsakovams nereikalingas, analogiškai nurodoma ir apeliaciniame skunde, todėl neaišku, kodėl ieškovė prašo numatyti atsakovams teisę apeiti aplink namą 1 m atstumu. Atsakovai atsiliepimuose nuosekliai teigė, kad apėjimą aplink gyvenamąjį namą būtina numatyti bei apskaičiuoti kaip bendro naudojimo žemės sklypą. Atsakovų K. L. ir A. G. paaiškinimai dėl apėjimo aplink namą apeliaciniame skunde yra ištraukti iš konteksto.
10.7 Ieškovės pateiktame plane šulinys, žymimas indeksu Š, pažymėtas atsakovams Š. naudotis skirtame žemės sklype, kuris žymimas indeksu F. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tai sudarys kitiems atsakovams kliūčių naudotis šuliniu, ypač tuo atveju, jei atsakovai Š. savo sklypo dalį aptvers tvora. Šulinys turėtų būti bendro naudojimo sklype, kad visi gyvenamojo namo butų savininkai galėtų prie jo netrukdomai prieiti. Nors atsakovas A. Š. teisme nurodė, kad visi galės bendru sutarimu naudotis šuliniu, teismas pagrįstai to nelaikė galimybe bendro naudojimo šulinį palikti vieno iš bendraturčių žemės sklype. Atsakovai nenori ir neturi būti priklausomi nuo vieno iš bendraturčių valios, su kuriuo jie nesutaria.
10.8 Pažymi, jog atsakovai A. G., D. V. ir L. iki šiol faktiškai naudojasi UAB „Korporacija Matininkai“ parengtu naudojimosi tvarkos planu, kiek tai susiję su bendro naudojimo žemės sklypu ir jų atskirai naudojamomis žemės sklypo dalimis. Tai, kad plane nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka dabartinio žemės sklypo ploto, nėra pagrindas keisti naudojimosi tvarką, nes padidėjimas labai nedidelis, tik 4 m², tai sudaro 0,003 proc.
10.9 Pažymi ir tai, jog O. T. įpėdinė J. A. dalį O. T. valdyto žemės sklypo, t. y. 468/11197 dalis, pardavė atsakovams L., o ieškovė iš J. A. įgijo žemės sklypo dalį, sudarančią 417/11197.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo / pakeitimo
14. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pagal 2019 m. gruodžio 17 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą bendraturčiams (ieškovei ir atsakovams) skirti naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neprašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o prašo ją pakeisti. Teismas konstatavo, jog byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neprašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o prašė ją pakeisti. Pažymi, jog į teismą kreipėsi būtent su prašymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.
16. Pažymėtina, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nėra vienareikšmiški, kadangi dėstomi argumentai ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, t. y. 1995 m. rugpjūčio mėn. UAB „Korporacija Matininkai“ parengtą P. P., O. T., A. Š., J. Ž., K. L., S. G. namų valdos žemės sklypo planą, kuriame aiškiai nurodytos bendraturčių atskirai ir bendrai naudojamos žemės sklypo dalys, ant šio plano esančią 1996 m. gruodžio 18 d. tvirtinimo žymą (planą tvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas G. S.), pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad minėtas planas 1996 m. gruodžio 27 d. buvo įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre, taip pat įvertinusi šalių paaiškinimus, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiams tarpusavyje sudarant mainų sutartis, žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo vadovaujamasi minėtu planu, kad iki pat šiol atsakovai A. G., D. V. ir L. faktiškai naudojasi UAB „Korporacija Matininkai“ parengtu namų valdos žemės sklypo planu, daro išvadą, jog ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta jau 1995 m., išviešinta – 1996 m., o ieškovė siekia žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu (šiuo konkrečiu atveju – žemės sklypu) tvarką. Nustatytos tvarkos pakeitimas galimas esant ir vieno iš bendraturčių iniciatyvai. Tačiau nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).
19. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti.
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo (taip pat ir pakeitimo), bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pavyzdžiui, esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
21. Pažymėtina ir tai, jog teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, kadangi ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, parengtas UAB „Kartografiniai projektai“, yra su trūkumais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai motyvavo, kodėl ieškinys yra atmestas, kokie yra ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos trūkumai ir kodėl ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka atsakovų teisėtų interesų ir lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose šalių išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka bendraturčiams būtų patogesnė, racionalesnė ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
23. Išanalizavus UAB „Kartografiniai projektai“ 2019 m. gruodžio 17 d. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą nustatyta, jog jeigu būtų tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, būtų reikalinga įrengti naują kelią, plane žymimą indeksu A. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovai nėra suinteresuoti investuoti į naujo kelio įrengimą. Teismas aptarė ir aiškią ieškovės poziciją šiuo klausimu – ji prie naujo kelio įrengimo neprisidės, nes turėjo daug išlaidų žemės sklypo projektų rengimui bei teisinių atstovavimo išlaidų. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, aptariami atsakovų paaiškinimai nepatvirtina, kad atsakovai sutinka ir įsipareigoja įrengti naują kelią, plane žymimą indeksu A. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta atsakovų A. G., D. V. ir L. aiški pozicija, kad jie nesutinka investuoti į naujo kelio įrengimą, jokio susitarimo šiuo klausimu tarp bendraturčių nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra jokio bendraturčių susitarimo dėl naujo kelio įrengimo, esant jų prieštaravimams, konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai šia aplinkybe buvo remiamasi kaip vienu iš pagrindų atmesti patikslintą ieškinį.
24. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog naujo kelio įrengimas ieškovės siūlomoje vietoje nėra galimas dar ir dėl to, jog jis numatytas toje vietoje, kurioje šiuo metu yra atsakovams Š. priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai / griuvėsiai. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog ten, kur būtų projektuojamas bendro naudojimo kelias, yra griuvėsių likučiai, kurie yra bendrame sklype, jie neturi jokios materialinės vertės. Tačiau pažymėtina, jog atsakovai Š. nepaneigė galimybės ateityje ant šių griuvėsių statyti naują statinį ar atkurti buvusį statinį, todėl ieškovės interesas, kad būtų nutiestas naujas bendro naudojimo kelias, negali paneigti atsakovų Š. intereso realizuoti savo teises į savo nuosavybę. Be to, naujo kelio įrengimas ieškovės siūlomoje vietoje atsakovams Š. priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatus / griuvėsius padalytų į dvi dalis, ir dalis pamatų / griuvėsių pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką patektų į tą žemės sklypo dalį, kuri pagal ieškovės siūlymą turėtų atitekti naudotis atsakovams D. V. ir A. G.. Tokia situacija ateityje galėtų kelti konfliktų tarp atsakovų D. V. ir A. G. bei atsakovų Š., jeigu pastarieji vis dėlto suplanuotų atstatyti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo ir tai, jog ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ir atsakovų L. interesus, kadangi būtų sudaromos kliūtys jiems įvažiuoti į jiems numatytą naudotis žemės sklypą, pažymėtą indeksu G, dėl siauro (2 m pločio) įvažiavimo, susidarančio tarp buvusios daržinės pamatų griuvėsių ir atsakovei I. B. numatytos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu E1. Atsakovai L. taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal ieškovės siūlomą tvarką žemės sklypo dalies, plane žymimos indeksu F ir skirtos naudotis atsakovams Š., riba užeina ant pamatų / griuvėsių, kurie priklauso atsakovui K. L.. Atsakovas K. L. nurodė, jog pamatus / griuvėsius planuoja naudoti atsatydamas ūkinį pastatą. Ši situacija taip pat ateityje galėtų sukelti konfliktų tarp atsakovų Š. ir atsakovo K. L., jeigu pastarasis vis dėlto suplanuotų atstatyti ūkinį pastatą ant išlikusių pamatų / griuvėsių.
26. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį atmetė remdamasis ir tuo pagrindu, kad ieškovė prašo nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie gyvenamojo namo, plane žymimo indeksu B, 1 m atstumu nuo pastato sienų. Tačiau ieškovės parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra grafiškai pažymėta bendro naudojimo sklypo dalis, skirta apeiti aplink gyvenamąjį namą. Teismas konstatavo, jog nesant šios bendro naudojimo žemės sklypo dalies aplink namą pavaizdavimo plane, ateityje tai gali sudaryti pagrindą kilti bendraturčių ginčams bei konfliktams.
27. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovai K. L. bei A. G. teismo posėdyje atsakydami į klausimą, ar būtų reikalingas atskiras takas apeiti aplink namą, atsakė, kad į svetimas puses, kur yra kitų kaimynų langai, jie nevaikšto ir jiems ten eiti nėra jokio reikalo. Anot ieškovės, visi atsakovai sutiko, jog jeigu būtų reikalingas bendras viso namo stogo ar kitų konstrukcijų remontas, jie tartųsi atskirai, todėl paneigta aplinkybė, kad dėl apėjimo aplink namą būtina suformuoti atskirą apėjimo koridorių.
28. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie ieškovės argumentai (visiškai nereikalingas apėjimas aplink namą; paneigta aplinkybė, kad dėl apėjimo aplink namą būtina suformuoti atskirą apėjimo koridorių) prieštarauja ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimui – nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato, pažymėto indeksu B, 1 m atstumu nuo pastato sienų. Iš ieškovės teikiamų argumentų galima spręsti, jog ji šio reikalavimo nepalaiko, o ieškinį tikslino ir reikalavimą suformulavo tik dėl to, kad atsakovai atsiliepimuose atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra pavaizduotas bendro naudojimo takas, skirtas apeiti aplink gyvenamąjį namą. Nors ieškovė reikalavimą suformulavo, tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas keičiamas / tikslinamas nebuvo, plane nėra grafiškai pažymėta bendro naudojimo sklypo dalis, skirta apeiti aplink gyvenamąjį namą.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ydingas dar ir dėl to, jog bendro naudojimo šulinys patektų į atsakovams Š. naudotis skirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu F. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ateityje gali sudaryti kliūtis bendraturčiams naudotis šuliniu, jei atsakovai Š. savo sklypo dalį aptvers tvora ar nuspręs neįregistruotą šulinį panaikinti. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, jog atsakovas A. Š. nurodė, kad šuliniu naudotis gali visi bendru sutarimu. Tačiau pažymėtina, jog, nustatant / keičiant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, bendrai naudotis turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams, kad bendraturčiai galėtų laisvai patekti prie tokių objektų ir nebūtų priklausomi nuo niekieno valios. Nors atsakovas A. Š. ir nurodė, kad šuliniu naudotis galėtų visi bendru sutarimu, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai D. V., A. G. ir L. nurodė, jog jie nenori ir neturi būti priklausomi nuo vieno iš bendraturčių valios, su kuriuo jie nesutaria. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šulinys turi būti bendro naudojimo sklype, kad prie jo netrukdomai galėtų prieiti visi bendraturčiai.
30. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra sutartiniais ženklais pažymėta elektros skydinė, kurioje yra gyvenamojo namo savininkams priklausantys elektros skaitikliai, dėl to nėra aišku, ar ši elektros spinta patenka į bendro naudojimo žemę, o gal patenka į kažkam priskirtą sklypo dalį. Dėl šios aplinkybės gali keistis bendro naudojimo sklypo konfigūracija ir plotas. Ieškovė į šiuos teismo pastebėjimus jokių argumentų apeliaciniame skunde neišdėstė.
31. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovės pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra numatyta galimybė atsakovei I. B. patekti į jai priskiriamą naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu E. Ieškovė į šiuos teismo pastebėjimus jokių argumentų apeliaciniame skunde taip pat neišdėstė.
32. Kaip minėta, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį atmetė.
33. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovai savo projekto ir siūlymų neteikė, o tik reiškė prieštaravimus, prašo tokius atsakovų veiksmus įvertinti kaip piktnaudžiavimą teise. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, jog atsakovai savo teises bei interesus byloje gali ginti tiek pareikšdami priešieškinį, tiek teikdami atsiliepimus. Atsakovai patys pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu teise. Iš atsakovų pozicijos matyti, jog jiems yra patogi ir priimtina naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri buvo bendraturčių nustatyta 1995 m. Ieškovė, prieš įsigydama nekilnojamąjį turtą, galėjo ir turėjo žinoti apie bendraturčių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ji, įsigydama žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau teisių, nei turėjo pirminis savininkas. Jeigu ieškovė siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų pakeista, ji privalo pateikti tokį pasiūlymą / žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir interesų, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
34. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pažymėjo, jog ieškovė pagal 1995 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Korporacija Matininkai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą nežino savo dalies, kuria galėtų naudotis, nes plane indeksu 2 pažymėtos net trys dalys, t. y. 2/421 m², 2/50 m², 2/384m². Be to, mano, jog 1995 m. planu bendraturčiai vadovautis iš viso nebegali, nes plane nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka dabartinių įregistruotų žemės ploto ribų, minėtame plane nurodyta, kad bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 11197 m², tačiau šiuo metu žemės sklypo plotas yra 11201 m². Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, jog atsakovai A. G., D. V. ir L. iki šiol faktiškai naudojasi UAB „Korporacija Matininkai“ parengtu planu, žemės sklypo ploto padidėjimas yra labai nedidelis, tik 4 m² (nuo 11197 m² iki 11201 m², tai sudaro 0,003 proc.). Be to, O. T. įpėdinė J. A. dalį O. T. valdyto žemės sklypo, t. y. 468/11197 dalis, pardavė atsakovams L., o ieškovė iš J. A. įgijo žemės sklypo dalį, sudarančią 417/11197.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog žemės sklypo ploto pasikeitimas netrukdo bendraturčiams žemės sklypu ir toliau naudotis pagal 1995 m. rugpjūčio mėn. UAB „Korporacija Matininkai“ parengtą namų valdos žemės sklypo planą, kadangi žemės sklypo plotas padidėjo, o ne sumažėjo, ir padidėjimas nėra labai didelis. Taip pat nustatyta, jog pradinei bendraturtei O. T. buvo priskirta naudotis trimis skirtingose vietose esančiomis žemės sklypo dalimis (t. y. 2/421 m², 2/50 m², 2/384m²). Dalį šios nuosavybės iš O. T. įpėdinės J. A. yra įgiję atsakovai L., kitą dalį – ieškovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir atsakovai L. gali, jeigu šis klausimas nebuvo aptartas pirkimo–pardavimo metu, susitarti, kuria žemės sklypo dalimi kuri šalis naudojasi. Iš minėto plano akivaizdžiai matyti, kurios žemės sklypo dalys būtų arčiau ieškovės gyvenamojo buto dalies, o kuri dalis – arčiau atsakovų L. ir jiems nuosavybės teise priklausančių pamatų / griuvėsių.
36. Kaip minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių / bendraturčio pateiktus projektus galima nustatyti / pakeisti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės patikslinto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos.
39. Atsakovai A. G., D. V., K. L. ir K. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti atsakovams atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 150,00 Eur atsakovams K. L. ir K. L., 75,00 Eur atsakovui A. G. ir 75,00 Eur atsakovei D. V.. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai pateikė sutarties dėl teisinių paslaugų išrašą, pinigų priėmimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, jog advokatei Vidai Šeikienei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą K. L. už K. L. ir K. L. sumokėjo 150,00 Eur, A. G. už A. G. ir D. V. taip pat sumokėjo 150,00 Eur.
40. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, protingos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto 7, 8.11 punktuose. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina atsakovui A. G. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei D. V. iš ieškovės taip pat priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš ieškovės bendrą 150,00 Eur sumą atsakovams K. L. ir K. L., tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovų L. vardu advokatei sumokėjo būtent atsakovas K. L. ir atsakovai L. neprašo kiekvienam iš jų atskirai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, ši bendra 150,00 Eur suma iš ieškovės priteistina atsakovui K. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. S. atsakovui K. L. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės S. S. atsakovui A. G. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės S. S. atsakovei D. V. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme