Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, atsakovams A. Š., S. Š., A. G., K. L., atsakovų A. G., D. V., K. L., K. L. atstovei advokatei Vidai Šeikienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., S. Š., A. G., K. L., D. V., K. L., K. L., I. B., dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- S. S., žemės sklypu pažymėtu plane indeksu C (340m²). Bendrai su kitais bendrasavininkais nurodytu plane indeksu: A (50/300), B (28/226);

- I. B. (S) žemės sklypu pažymėtu plane indeksu E1 (1106m²) E2 (142m²). Bendrai su kitais bendrasavininkais nurodytu plane indeksu: A (50/300) ir B (53/226);

- D. V. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu: D (846/1693) ir D1 (47/93). Bendrai su kitais bendrasavininkais, naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu: A (50/300) ir B (44/226);

- A. G. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu: D (846/1693), D1 (46/93). Bendrai su kitais bendrasavininkais, naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu: A (50/300) ir B (44/226);

- S. Š. ir A. Š. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu F (2157/6125);

- S. Š. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu F (2422/6125);

- K. L. ir K. L. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu: G (36/1176). Bendrai su kitais bendrasavininkais, naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu: A (50/300) ir B (31/226);

- K. L. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu: G (1140/1176). Bendrai su kitais bendrasavininkais, naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu: A (50/300) ir B (26/226);

- A. Š. žemės sklypo dalimi pažymėtu plane indeksu F (1546/6125).

- Nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie pastato pažymėto indeksu „B“ - 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, tai pat nekliudomai naudotis visiems žemės sklypo bendrasavininkams, šuliniu, pažymėtu indeksu ,,Š“

Ieškinio pagrindu nurodė, kad siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane indeksu A (300 m²) žymimas kelias, leidžiantis visiems bendraturčiams nekliudomai juo naudotis, pasiekti jų valdomas žemės sklypo dalis. Atsakovams, išskyrus S. Š. ir A. Š. (kurie į savo žemės sklypo dalį patenka kitu keliu), išskirta vienoda šio bendro naudojimo objekto dalis. Plane indeksu B (226 m²) pažymėtas bendrasavininkų valdomas gyvenamasis namas, kurio dalys išdalintos proporcingai jų valdomam plotui. Atsižvelgiant į atsakovų nesutikimus, išreikštus atsiliepime, dėl negalėjimo apeiti aplink namą, taip pat galimybę naudotis šuliniu, pažymėtu indeksu „Š“, ieškovė siūlo naudojimosi tvarkoje nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems pastato pažymėto indeksu „B“ - vieno metro atstumu nuo pastatų sienų, tai pat nekliudomai naudotis visiems žemės sklype esantiems bendrasavininkams šuliniu, pažymėtu indeksu „Š“. Ieškovės nuomone, kitų apribojimų ar suvaržymų, kiekvienam atsakovui naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, naudojimosi tvarkoje nėra.

Pateiktu naudojimosi tvarkos planu, parengtu UAB „Kartografiniai projektai“, yra numatyta, kad visi bendraturčiai, išskyrus atsakovus A. Š. ir S. Š., bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane žymima indeksu ,,A“, šioje vietoje numatytas kelias. Bendro naudojimosi kelio šioje vietoje nėra. Jį bendraturčiai turėtų įrengti patys savo lėšomis. Ieškovė pranešė atsakovams, kad ji prie šio kelio įrengimo neprisidės, nes ir taip turėjo daug išlaidų rengdama ieškinį bei kelis naudojimosi tvarkos planus. Kelio įrengimas žemės sklype yra pakankamai brangus, todėl nesant bendraturčių susitarimo dėl to, kas ir kokiomis dalimis finansuos naujo kelio įrengimą, negalima numatyti naudojimosi tvarką objektu - keliu, kurio natūroje nėra. Šiuo metu į žemės sklypą yra įvažiuojama kitu keliu, kuris egzistuoja daugelį metų. Natūroje egzistuojantis įvažiavimo į žemės sklypą kelias, o taip pat bendro naudojimosi kiemas yra atvaizduotas šios namų valdos sklypo plane, parengtame UAB „Korporacija Matininkai“, kurį 1996-12-18 patvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas. Minimas planas pagal tuo metu nustatytą tvarką 1996-12-27 buvo įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre. Juo taip pat buvo nustatytos bendraturčių atskirai naudojamos žemės sklypo dalys. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiams tarpusavyje sudarant mainų sutartis, o taip pat atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis, buvo vadovaujamasi minėtu 1996 m. planu. Atsiliepime teigiama, jog ieškovės patikslintuose ieškiniuose pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama, todėl prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Raimondas Simonavičius prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai 2020-09-23, 2:49:57 val. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog kategoriškai nesutinka daugiau tikslinti žemės sklypo naudojimosi plano atsižvelgiant į atsakovų prieštaravimus nurodytus atsiliepimuose į ieškinį bei išsakytus teismo posėdžio metu. Nurodė, kad byloje nesprendžiamas kelio suformavimo klausimas. Ieškovė atsisako įrengti naują kelią. Nežino, kokios būtų kelio įrengimo išlaidos.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. L. prašė ieškinį atmesti. Teismui paaiškino, jog ginčo vietoje gyvena nuo 1949 m. Ginčo žemės sklype yra išlikusių buvusių statinių (arklidžių, karvidžių, daržinių) pamatai. Tarybiniais metais šie statiniai buvo nuardyti, pasisavintos plytos, liko tik statinių pamatiniai akmenys, kurių aukštis yra iki 1 metro. Akmenys sutvirtinti kalkiniu skiediniu. Patvirtino, jog bendrasavininkiai į žemės sklypą patenka šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje esančiu keliuku, kuris driekiasi iki K. L. naudojamos žemės sklypo dalies, esančios pietinėje žemės sklypo dalyje. Keliukas suformuotas nuo gyvenamojo namo pastatymo, tai yra nuo 1900 m. Tarybiniais metais šį keliuką prižiūrėjo ir remontavo buvęs kolūkio ūkis, nes keliuku einančiu per ginčo žemės sklypą, į toliau esančius laukus važiuodavo traktoriai ir kombainai. Iki šiol šiuo keliuku rūpinasi K. L.. Atsakovas K. L. apibūdino, jog kelias yra apie 3-4 m., pločio, žvyruotas. Keliukas nuo ieškovės buto sienų yra už 3-4 metrų. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai žemės sklypą naudojasi pagal patvirtintą – žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovas K. L. nurodė, kad ginčo žemės sklype turi sodą, daržą. Prie savo buto privažiuoja dabar esančiu keliuku. Pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės ieškinį, pastarasis automobiliu negalėtų patekti prie savo buto įėjimo bei nepatektų į jo naudojamą žemės sklypo dalį, nes naujai suformuoto keliuko pabaiga numatyta prie daubos bei buvusio statinio pamatų. Pastarajam lieka apie 2 metrus pravažiavimui nuo nurodytų pamatų ir I. B. naudojamo žemės sklypo dalies. Dviejų metrų pločio nepakanka įvažiuoti transporto priemone į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovas K. L. patvirtino, jog ginčo žemės sklype yra vienas šulinys ir vienas tualetas. Ieškovės pateiktame plane šulinys pažymėtas Š naudojimui priskirtame žemės sklypo dalyje, tualetas – I. B. naudojimui priskirtame žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, jog namo bendraturčių elektros skydinė, kuriame sumontuoti elektros skaitikliai, yra netoli šulinio, tačiau ieškovės plane elektros skydinė nėra pažymėta, todėl atsakovas nesupranta ar ši skydinė patenka į ieškovės žemės sklypo dalį pažymėta indeksu ,,C“ ar ant naujai formuojamo kelio. Atsakovas K. L. pažymėjo, jog jam geriau yra naudotis dabartiniu keliu, neturi jokio suinteresuotumo investuoti į naują kelią, kurio naudojimas jam sukels nepatogumų ir pareikalaus papildomų išlaidų. Mano, jog nurodyto kelio įrengimas, tai yra buvusio statinio pamatų išardymas, statybinių atliekų išvežimas, juodžemio nukasimas, grunto (žvyro, skaldos) įsigijimas kainuos mažiausiai apie 5000 Eur. Pažymėjo, jog pokalbio metu, ieškovė pareiškė, jog prie kelio įrengimo neprisidės, nes pastaroji turėjusi išlaidų šioje byloje rengiant planus ir samdant advokatą teisinei pagalbai.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. prašė ieškinį atmesti. Teismui paaiškino, jog ginčo vietoje gyvena apie 50 metų. Visą šį laikotarpį naudojasi keliuku, kuriuo privažiuoja prie savo buto ir jo naudojamo žemės sklypo dalies pažymėtu indeksu ,,D 1“. Naujas kelias jam visiškai nereikalinga, neprisidės prie jo įrengimo, naudosis senuoju keliu, nes šis kelias eina per jo naudojamą žemės sklypo dalį ,,D“. Pažymėjo, jog atsakovė I. B. gyvena Šveicarijoje, ji taip pat nesuinteresuota įrenginėti naują kelią, šiuo metu prie savo buto įėjimo I. B. patenka pagal šiuo metu galiojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tai yra teritorija esančia šalia vakarinės gyvenamojo namo sienos. Atsakovas A. G. patvirtino, jog ginčo žemės sklype yra vienas šulinys ir vienas tualetas. Ieškovės pateiktame plane šulinys pažymėtas Š naudojimui priskirtame žemės sklypo dalyje, tualetas – I. B. naudojimui priskirtame žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, jog namo bendraturčių elektros skydinė, kuriame sumontuoti elektros skaitikliai, yra netoli šulinio, tačiau ieškovės plane elektros skydinė nėra pažymėta, todėl atsakovas nesupranta ar ši skydinė patenka į ieškovės žemės sklypo dalį pažymėta indeksu ,,C“ ar ant naujai formuojamo kelio. Pažymėjo, jog ieškovė planuoja nauja kelią įrengti ant jo naudojamoje žemės sklype esančių pamatų, kurie nuosavybės teise priklauso Š. Atsakovas A. G. pažymėjo, jog nesutarimų tarp jo ir A. Š. yra, dėl to jog jo naudojamame žemės sklype yra kitam asmeniui priklausantys pamatai, mano, jog ateityje šią problema teks išspręsti. Pažymėjo, jog jei pavyks jam įsiteisinti jo naudojamame žemės sklype esančius pamatus ir tapti jų savininkų, tai, ant šių pamatų galimai statys statinį.

Teismo posėdžio metu atsakovų A. G., D. V., K. L., K. L. atstovė advokatė Vida Šeikienė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog buvusiems ir esantiems bendrasavininkiams privatizuojant valstybinę žemę buvo privaloma sutarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. UAB „Korporacija Matininkai“ parengė, bendrasavininkiai sutiko su parengta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią 1996-12-18 patvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas. Minimas planas 1996-12-27 buvo įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre. Pažymėjo, jog nuo to laiko mainų sutartimi Š dalį savo žemės sklypo susikeitė su K. L. žemės sklypu, tokiu būdu Š žemės sklypo dalis buvo suformuota vienoje vietoje. Pažymėjo, jog atsakovai A. G., D. V., K. L., K. L. nenori nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl į bylą neteikė priešiešknio ir jo neketina teikti. Pažymėjo, jog tarp šalių yra dideli nesutarimai, sudėtinga rasti bendrą kompromisą. Atsakovai nesutinka žemės sklype įrenginėti naują įvažiavimą (keliuką), pageidauja naudotis senuoju keliu. Patvirtinus ieškovės planą, ir nustačius ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi pažymėtu indeksu ,,C“, bendraturčiai negalėtų patekti prie buto įėjimų. Sutarimo įrengti naują kelią nėra, ieškovė neketiną šį kelią įrenginėti savo sąskaita.

Atsakovai I. B. D. V., K. L. ir institucija teikianti išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 1995 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Korporacija Matininkai“ parengė P. P., O. T., A. Š., J. Ž., K. L., S. G. namų valdos žemės sklypo planą. Šį planą 1996-12-18 patvirtino Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas ir planas 1996-12-27 buvo įregistruotas Valstybinio žemės tvarkymo instituto Klaipėdos regioniniame kadastro ir geodezijos centre.

Aukščiau nurodytame plane nurodoma, jog O. T. naudojasi 421 m² žemės sklypo dalimi, esančia šiaurinėje žemės sklypo dalyje, 384 m² žemės sklypo dalimi esančia pietinėje žemės sklypo dalyje bei 50 m² žemės sklypo dalimi esančia prie šiaurinės gyvenamojo namo dalies.

O. T. nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį 417/11197, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo būdu 2005-12-13 įgijo J. A..

2013-06-26 ieškovė S. S. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš J. A. įgijo aukščiau nurodytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį 417/11197, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2019-09-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo įregistruoti patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, nes žemės sklypo ribos nesutapo su gretimo žemės sklypo ribomis bei neteisingai buvo paskaičiuota rinkos vertė. Ginčo žemės sklypo ribų persidengimas buvo nustatytas vakarinėje ginčo žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su Š nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypą, kurio paskirtis - gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), D. V. nuosavybės teise valdo 1973/22394 žemės sklypo, A. G. nuosavybės teise valdo 1973/22394 žemės sklypo, S. Š. ir A. Š. nuosavybės teise valdo 2156/11197 žemės sklypo, S. S. nuosavybės teise valdo 417/11197 žemės sklypo, I. B. nuosavybės teise valdo 1350/11197 žemės sklypo, S. Š. nuosavybės teise valdo 2422/11197 žemės sklypo, K. L. ir K. L. nuosavybės teise valdo 117/11197 žemės sklypo, K. L. nuosavybės teise valdo 1216/11197 žemės sklypo, A. Š. nuosavybės teise valdo 1546/11197 žemės sklypo. Šis Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1998 m. sausio 23 d.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog ieškovei S. S. įgyjant aukščiau nurodytą žemės sklypo dalį, turėjo būti žinoma, jog buvę bendraturčiai sudaryta rašytine sutartimi, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją išviešino Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Ieškovė įsigydama nekilnojamąjį turtą turėjo visas galimybes susipažinti su įsigytos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka.

Pažymėtina, jog nustatyta ir šiuo metu galiojanti ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka yra privaloma ieškovei, kol ji nebus pakeista, todėl šioje byloje ieškovė neprašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, o prašo ją pakeisti.

Byloje tarp bendrasavininkių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ matininko Arūno Mažono 2019-12-17 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą.

Byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas yra vieno aukšto su mansarda. Mansarda negyvenama. Gyvenamajame name yra suformuoti keturi butai, kurie turi atskirus įėjimus iš lauko. Ieškovė į savo butą patenka iš žemės sklypo dalies pažymėtu (ieškovės pateikto plano) indeksu ,,C“; A. G. su D. V. iš žemės sklypo dalies pažymėtu indeksu ,,D1“; K. L. iš žemės sklypo dalies pažymėtu indeksu ,,G“; I. B. iš žemės sklypo dalies pažymėtu indeksu ,,E“.

Galiojančioje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje numatyta, jog ieškovė turi teisę naudotis 50 m² žemės sklypo dalimi šalia įėjimo į butą, tai yra šalia šiaurinės ir šiaurės rytinės gyvenamojo namo dalies. Numatytas atstumas nuo ieškovės laukinės buto sienos yra 3 metrai ties šiaurine namo siena ir 4,6 m. ties rytine namo siena. Toliau esančioje teritorijoje nutolusioje nuo ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies į šiaurę ir rytus yra suformuotas bendro naudojimo kiemas, kuriuo bendraturčiai transporto priemonėmis patenka prie savo buto įėjimų. Šiuo bendro naudojimo keliu prie savo butų patenka atsakovai A. G., D. V. ir K. L..

Ieškovė ieškiniu prašo jai priskirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėtu indeksu ,,C“, esančia šalia jos įėjimo į butą, šalia jos langų, tačiau kuri šiuo metu yra priskirta bendro naudojimo kiemui.

Teismas sutinka, jog ieškovės teisinis interesas, pakeisti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą yra ieškovei patogesnis ir racionalesnis.

Pažymėtina, jog įgyvendinus ieškovės ieškinyje nurodytus lūkesčius ir ieškovei paskyrus naudotis žemės sklypo dalimi (340 m²) pažymėtu indeksu ,,C“, atsakovai K. L., A. G. ir D. V. prarastų galimybę naudotis daugiau kaip šimtą metų egzistuojančiu keliuku, kuris užtikrina nurodytų atsakovų patekimą prie jų naudojamų žemės sklypo dalių bei įėjimų į butus.

Atsakovai A. G. ir K. L. nurodė, jog jie nesuinteresuoti investuoti į naujo keliuko įrengimą, kuris tik pablogintų naudojimąsi žemės sklypu. Taip pat pažymėjo, jog patenkinus ieškinį atsakovas K. L. praras galimybę transporto priemone patekti į jo naudojamą žemės sklypą pažymėtu indeksu ,,G“, nes naujai formuojamas keliukas pažymėtas indeksu ,,A“ atsiremia į gilią daubą, kurioje visiškai neįmanoma manevruoti transporto priemone. Pasukti į dešinę ir įvažiuoti į atsakovui priskirtą naudotis žemės sklypą ,,G“ nebus įmanoma, nes tarp išlikusių daržinės pamatų, kurie ieškovės pateiktame plane pažymėti punktyrais nurodant ,,griuvėsiai“ ir atsakovės I. B. priskirto naudotis žemės sklypo pažymėto indeksu ,,E1“ yra tik du metrai. Atsakovas K. L. pažymėjo, jog jo supratimu naujo kelio įrengimas pareikalautų mažiausiai 5000 Eur išlaidų, atsakovas nurodė, kad naujo kelio įrengimui papildomų santaupų neturi ir neketina išlaidauti.

Atsakovas A. G. nurodė, kad taip pat neturi papildomų santaupų naujo kelio įrengimui, pažymėjo, jog teismui patenkinus ieškinį, jis prie naujo kelio įrengimo neprisidės ir neišlaidaus, o toliau naudosis senuoju keliu, kuris randasi jo naudojamoje žemės sklypo dalyje.

Atsakovas A. G. taip pat teismui paaiškino, jog jis I. B. leidimu, šiuo metu, prižiūri atsakovės I. B. žemės sklypą (pjauna žolę, naudojasi jos daržu). Paaiškino, jog I. B. gyvena ir dirba Šveicarijoje, pastaroji į savo žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu ,,E“ patenka dabartiniu keliu iki gyvenamojo namo, po to eina šalia vakarine gyvenamojo namo sienos esančia teritorija, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Atsakovas A. G. pažymėjo, jog atsakovei I. B. nereikalingas naujo kelio įrengimas, todėl mano, jog ji taip pat neprisidės prie naujo kelio įrengimo.

Atsakovai A. Š. ir S. Š. (sutuoktiniai) taip pat teismui patvirtino, jog jiems naujojo kelio įrengimas yra visiškai nereikalingas, nes jie naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu ,,F“. Pastarieji į savo naudojamą žemės sklypą patenka tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovas A. Š. finansiškai neprisidės prie naujo kelio įrengimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatyta, jog visi atsakovai atsisako finansiškai padengti naujo kelio įrengimo išlaidas ar neišreiškė žodinio sutikimo šias išlaidas padengti (posėdyje nedalyvavę asmenys), tačiau pažymėtina ir tai, jog ir ieškovė neketina prisidėti prie šio kelio įrengimo. Ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai 2020-09-23 teismo posėdžio metu pareiškė, kad byloje nesprendžiamas kelio suformavimo klausimas. Pažymėjo, jog ieškovė atsisako įrengti naują kelią. Taip pat teismui negalėjo atsakyti, kokios būtų kelio įrengimo išlaidos (2:50:00 val.).

Teismo posėdžio metu atsakovai A. G. ir K. L. patvirtino ieškovės atstovo aukščiau nurodytus paaiškinimus, patvirtindami, jog ieškovė jiems žodžiu pasakiusi, kad prie naujo kelio įrengimo ji neprisidės, nes pastaroji turėjusi ir taip daug finansinių išlaidų ginčo žemės sklypo projektų rengimui bei patyrė teisinių atstovavimo išlaidų.

Vertinant visas aukščiau nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog patenkinus ieškinį ir ieškovei nustačius naudotis žemės sklypo dalimi (ieškovės pateiktame plane) pažymėtu indeksu ,,C“, būtų užtvertas daugiau kaip šimtą metų egzistuojantis kelias (ieškovei įrengus tvorą, įveisus sodą, daržą, įrengus poilsio zoną, terasą ir k. t.), dėl ko atsakovai A. G., D. V. ir K. L. prarastų galimybę patekti į jų naudojamas žemės sklypo dalis. Pastarieji teismui patvirtino, jog naujo kelio įrengimui neturi papildomų santaupų ir neketinantys išlaidauti. Kiti žemės sklypo bendraturčiai (atsakovai I. B., A. Š., S. Š.) bei pati ieškovė suinteresuotumo įrengti naują kelią ir patirti su tuo susijusių finansinių išlaidų, neturi ir nenori. Manytina, jog patenkinus ieškinį, ieškovė tikisi, kurį tai laiką, naudotis senuoju keliu, kuris eitų tik iki jos naudojamo žemės sklypo dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai neturi suinteresuotumo realiai bei neatidėliotinai įrengti naują ieškovės siūlomą kelią, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pateikto patikslinto ieškinio.

Ieškinys atmestinas ir dėl to, kaip buvo nurodyta aukščiau, jog naujai formuojamas kelias sudaro kliūtis atsakovui K. L. įvažiuoti į jo naudojamą žemės sklypą pažymėtu indeksu ,,G“ dėl siauro (2 metro pločio) įvažiavimo susidarančio tarp buvusios daržinės pamatų ir I. B. žemės sklypo dalies pažymėto indeksu ,,E1“.

Ieškinys atmestinas ir dėl to, jog ieškovė naują kelią formuoja ant atsakovui A. Š. ir S. Š. priklausančių ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų. Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenimis šio statinio nusidėvėjimas 75 procentai. Nors teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog šio statinio vietoje yra išlikę iki 1 m. aukščio akmeniniai pamatai sutvirtinti kalkiniu skiediniu, tačiau atsakovas A. Š. nepaneigė teismui galimybės ateityje ant šių pamatų statyti naują statinį ar atkurti buvusį statinį. Atsakovas A. Š. pažymėjo, jog šie pamatai yra prieš daugiau kaip šimtą metų buvusio dvaro arklidžių pamatų liekanos. Šie pamatai jo supratimu turi istorinę vertę bei pažymėjo, jog jie vertingi ir tuo, jog yra paprastesnės procedūros gauti statybos leidimą atstatant buvusį statinį.

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo nustatyti visiems žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie gyvenamojo namo vieno metro atstumu nuo pastato sienų. Ieškovės parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra grafiškai pažymėta bendro naudojimosi sklypo dalis, skirta apėjimui apie gyvenamąjį namą, nors ji yra numatyta. Nesant šios bendro naudojimosi žemės sklypo dalies aplink namą atvaizdavimo naudojimosi tvarkos plane, ateityje tai gali sudaryti pagrindą kilti bendraturčių ginčams bei konfliktams. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė S. S. nurodė priešingas aplinkybes, jog visiškai nereikalingas apėjimas apie namą, todėl šie ieškinio reikalavimai prieštarauja ieškovės teisiniams lūkesčiams.

Nors žemės sklype esantis gyvenamojo vandens šulinys, kaip kiemo įrenginys, nėra įregistruotas viešajame registre, tačiau byloje nustatyta, jog šulinys egzistuoja ir juo naudojasi visi gyvenamojo namo gyventojai, kadangi gyvenamajame name (butuose) nėra centralizuotai tiekiamo vandens bei nuotekų tinklų. Pagal ieškovės pateiktą planą, žemės sklype esantis šulinys, plane žymimas raide „Š“ yra nurodytas atsakovams Algimantui ir S. Š. naudotis tenkančiame žemės sklype ,,F“. Ši ieškovams prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ateityje gali sudaryti kliūtis bendrasavininkiams naudotis šuliniu, jei atsakovai Algimantas ir S. Š. savo sklypo dalį aptvers tvora ar savo naudojamoje žemės sklypo dalyje nuspręs neįregistruotą šulinį panaikinti. Esant tokiai situacijai atsakovai nebegalės prieiti prie geriamo vandens šulinio bei juo naudotis. Teismas sutinka su atsakovų atstovės pozicija, jog šulinys turėtų būti bendro naudojimosi sklype, kad prie jo netrukdomai galėtų prieiti visi bendrasavininkiai.

Žemės sklypo plane, sutartiniais ženklais nėra pažymėta elektros skydinė, kurioje yra gyvenamojo namo savininkams priklausantys elektros skaitikliai, dėl to nėra aišku ar ši elektros spinta patenka į bendro naudojimo žemę, o gal į kažkam priskirtą sklypo dalį. Dėl šios aplinkybės gali keistis bendro naudojimo sklypo konfigūracija ir plotas.

Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ieškovės pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra numatyta galimybė atsakovei I. B. patekti į jai priskiriamą naudotis žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu ,,E“. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galiojančioje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra numatyta tokia galimybė.

Nuo šios civilinės bylos iškėlimo pradžios šalys aktyviai gynė savo teises. Ieškovė tris kartus tikslino ieškinio reikalavimus, keisdama žemės sklypo naudojimosi tvarką. Bendraturčiai tikslino ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovai A. G., D. V., K. L., K. L. per savo atstovę taip pat tris kartus teikė atsiliepimus į ieškinius, nurodydami ieškovės prašomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos esminius trūkumus. Atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodyti ieškovės parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos esminiai trūkumai nebuvo pašalinti iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas savo iniciatyva 2020-09-23 teismo posėdžio metu, išklausęs visų dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimų, nebaigė bylą nagrinėti iš esmės, sudarydamas galimybę ieškovei, pateikti tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuris labiau užtikrintų bendraturčių interesų pusiausvirą ir kompromisą, naudojantis žemės sklypu, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą ir galiojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovė ir jos atstovas teismo siūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tikslinimo ignoravo ir kategoriškai atsisakė koreguoti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į visų bendraturčių išsakytus lūkesčius. Atsakovai gindamiesi nuo ieškinio savo projekto dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo neteikė, prašė palikti galioti esamą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai A. G. rašytiniai dokumentai pagrindė 550 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų (2018-10-18 pinigų priėmimo kvitas 250 Eur sumai, serija LAT Nr.1019171 ir 2020-09-24 pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai, serija LAT Nr.1086756).

Atsakovė D. V. rašytiniai dokumentai pagrindė 250 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų (2018-10-18 pinigų priėmimo kvitas 250 Eur sumai, serija LAT Nr.1019172).

Atsakovas K. L. rašytiniai dokumentai pagrindė 450 Eur turėtų teisinių atstovavimo išlaidų (2018-10-18 pinigų priėmimo kvitas 250 Eur sumai, serija LAT Nr.1019173 ir 2020-11-05 pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai, serija LAT Nr.1086763).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d, numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo atmesta, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovas A. Š. teismui nepateikė rašytinių dokumentų, patvirtinančių apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Iš ieškovės taip pat priteistina 48,63 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. S., 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G..

Priteisti iš ieškovės S. S., 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V..

Priteisti iš ieškovės S. S., 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. L..

Priteisti iš ieškovės S. S., 48,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.