Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. B. atstovo advokato G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei V. L., institucijai teikiančiai išvadą – Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-19 nutartimi J. B. ieškinį atsakovei V. L., institucijai teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo paliko nenagrinėtu.Šilutės rajono apylinkės teisme ieškovo J. B. atstovė advokato padėjėja S. Š. pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nurodant, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 str. 1 d. 3 p. ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (30,75 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi ieškovo J. B. atstovės advokato padėjėjos prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino bei nurodė, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 12 p., atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose ieškovas J. B. vaikų tėvu įrašytas remiantis įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-69-204/2013), todėl ieškinyje reiškiamą reikalavimą - nuginčyti tėvystę, draudžia imperatyvi CK 3.149 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri įtvirtina vaiko interesų apsaugą. Taip pat nurodė, kad CPK 87 str. 1 d. 3 p., kuria vadovaujasi ieškovo atstovė, taikoma, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo atstovas advokatas G. Ž. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti apeliantui 30,75 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad nesutinka su nutartyje išdėstytais motyvais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai riboja jo teisę įstatymų numatytais atvejais susigrąžinti žyminį mokestį.Pažymėjo, kad tais ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).Taip pat nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad negalima nuginčyti vaiko gimimo įrašo duomenų apie vaiko motiną ar tėvą, jei jie įrašyti įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu (CK 3.149 straipsnio 2 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šis pagrindas buvo aiškus nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos — aiškiai nurodytas pačiame ieškinyje. Vadinasi tokia civilinio proceso baigtis galėjo būti prognozuojama, teismo nutartis priimta iš karto, neatlikus byloje jokių papildomų pasiruošimo veiksmų. Apeliantas tvirtina, jog ieškinys nebuvo paliktas nenagrinėtu dėl jo kaip ieškovo kaltės. Apeliantas turėjo teisę rinktis savo teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Jis nurodytą civilinę bylą pradėjo dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės būti tinkamai išklausytam tėvystės nustatymo byloje, sprendimo gavimo metu sprendimas buvo įsiteisėjęs jau 6 mėnesius, o proceso atnaujinimo galimybės buvo apribotos įstatymų nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo atstovės advokato padėjėjos S. Š. prašymas grąžinti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo. Pažymėtina, kad, siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 straipsnio 1-2 dalys).Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant ieškinį, kuris teismo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose ieškovas J. B. vaikų tėvu įrašytas remiantis įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-69-204/2013), todėl ieškinyje reiškiamą reikalavimą - nuginčyti tėvystę, draudžia imperatyvi CK 3.149 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri įtvirtina vaiko interesų apsaugą. (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).Apeliantas nurodė, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, jog ieškinį palikus nenagrinėtu, žyminis mokestis gali būti grąžinamas CPK 87 str. 1 d. 5 p. numatytais atvejais. Taip pat gali būti grąžintas CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kai nėra ieškovo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad reiškiamą reikalavimą – nuginčyti tėvystę draudžia imperatyvi CK 3.149 str. 2 dalies nuostata, kuri įtvirtina vaiko interesų apsaugą. Be to atskirajame skunde pats apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas buvo aiškus nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos — aiškiai nurodytas pačiame ieškinyje. Pažymėtina, kad ieškinys paruoštas profesionalaus teisininko, advokato G. Ž. (T 1, b. l. 1-7), todėl ieškovas jau paduodamas teismui ieškinį žinojo arba turėjo žinoti, jog nuginčyti tėvystę draudžia imperatyvios įstatymų normos, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl proceso iniciavimo nėra ieškovo kaltės. Apeliantas taip pat nurodo, kad tokia civilinio proceso baigtis galėjo būti prognozuojama, teismo nutartis priimta iš karto, neatlikus byloje jokių papildomų pasiruošimo veiksmų. Pažymėtina, kad tokie apelianto argumentai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad teismo nutartis priimta iš karto, neatlikus byloje jokių papildomų pasiruošimo veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad priėmus nagrinėti pateiktą ieškinį, pirmosios instancijos teismas teikė užklausas Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui (T 1, b. l. 37), taip pat Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (T. 1, b. l. 45). Be to, teismas 2016-12-19 rinkosi į teismo posėdį (T 1, b. l. 38-39, 56). Darytina išvada, kad šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-01-17 nutarties.Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas civilinę bylą pradėjo dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės būti tinkamai išklausytam tėvystės nustatymo byloje, sprendimo gavimo metu sprendimas buvo įsiteisėjęs jau 6 mėnesius, o proceso atnaujinimo galimybės buvo apribotos įstatymų nustatytais terminais. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškinys civilinėje byloje 2-69-204/2013 dėl tėvystės nustatymo Šilutės rajono apylinkės teisme gautas 2012-07-31, o teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2013-03-07. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pridėjo susirašinėjimą su atsakove V. L. (T 1, b. l. 11-16) iš kurio matyti, kad 2012-08-06 atsakovė pranešė ieškovui, kad kreipėsi į teismą, todėl darytina išvada, kad ieškovas elgdamasis sąžiningai ir atsakingai galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir įgyvendinti savo procesinę teisę būti išklausytam. Be to, žinodamas apie pradėtą teisminį procesą atsakovas privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat domėtis proceso eiga, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentai, kad buvo pažeistos jo teisės būti tinkamai išklausytam yra nepagrįsti.Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.