- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-1575-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29024-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“, UAB "Intrum Lietuva", Akcinė bendrovė "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI", AB SEB bankas, UAB "Ignitis", Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Uždaroji akcinė bendrovė "VILNIAUS VANDENYS", UAB "Sergel"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens V. Z. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Stiprus žmogus“ prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, praleisto termino atnaujinimo ir kreditorinių reikalavimų patikslinimo, UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Inga Karalienė, R. B., M. Z., akcinė bendrovė (toliau ir – AB) SEB bankas, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Intrum Lietuva“, UAB ,,Vilniaus vandenys“, UAB ,,Ignitis“, UAB ,,Sergel“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjui V. Z. iškelta bankroto byla. Bankrutuojančio asmens V. Z. bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ pateikė prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Prašyme nurodė, kad per teismo nustatytą terminą savo finansinius reikalavimus Bankroto administratoriui pateikė AB „SEB bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, R. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI). Taip pat bankroto administratorė pateikė prašymą patikslinti kreditorių sąrašą, atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, į jį įtraukti M. Z. bei jos finansinį reikalavimą. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir UAB „Vilniaus vandenys“ įtraukti į bankrutuojančio V. Z. kreditorių sąrašą. 2022 m. balandžio 7 d. gautas bankroto administratorės prašymas patikslinti UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio V. Z. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: pirmos eilės kreditorės M. Z. 9 731,26 Eur finansinį reikalavimą; antros eilės kreditorių 63 199,32 Eur sumos finansinius reikalavimus (AB SEB banko – 61 790,21 Eur; UAB „Ignitis“ – 135,48 Eur; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 320,21 Eur; R. B. – 898,43 Eur; VMI – 8,95 Eur; UAB „Vilniaus vandenys“ – 46,04 Eur). Teismas atsisakė tvirtinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos kreditorinį reikalavimą, taip pat pašalino iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Sergel“ bei antstolius Jurgitą Bareikienę, Irmantą Gaidelį, Brigitą Palavinskienę, Ingą Karalienę.
3. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti bankroto administratorės pateiktų tvirtinti kreditorių AB „SEB bankas“, UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, R. B. ir VMI reikalavimų pagrįstumu ar jų dydžiu, todėl jų finansinius reikalavimus patvirtino. Teismas nustatė, kad kreditorė M. Z. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bankroto administratoriui pateikė praleidusi 30 dienų terminą. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad M. Z. yra pirmos eilės kreditorė, be to, bankroto administratorė neprieštaravo dėl jos pateikto kreditorinio reikalavimo, todėl patvirtino kreditorės M. Z. 9 731,26 Eur sumos kreditorinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, jog kreditorė UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, jog savo kreditorinį reikalavimą bankroto administratorei ji teikė dar 2022 m. vasario 21 d., ir tai patvirtina pridedami įrodymai. Teismas kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą laikė pagrįstu, todėl praleistą terminą atnaujino ir UAB „Vilniaus vandenys“ 46,04 Eur sumos kreditorinį reikalavimą patvirtino.
4. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės papildomus paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus dėl kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, atsisakė tvirtinti bankroto administratorės 2022 m. balandžio 7 d. prašyme dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo nurodytą kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos finansinį reikalavimą.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011, kuriuo nutarė AB DnB banko naudai priteisti iš V. Z. 250 633,61 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 250 633,61 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo V. Z. 4 388,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad skola buvo ne tik kilusi solidarios prievolės su M. Z. pagrindu, kas konstatuota teismo sprendime, bet ir jos grąžinimas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka.
6. Teismo vertinimu, vien aplinkybės, kad pagal antstolio Irmanto Gaidelio pateiktus duomenis V. Z. skola pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011 2022 m. vasario 7 dieną (jie paskaičiuoti už ilgesnį nei įstatymas numato laikotarpį (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalis)) lygi 377 013,38 Eur, nepakanka spręsti dėl UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo V. Z. pagrįstumo.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo), tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011 vykdymo procese vykdytą minėtą išieškojimo masto kontrolę. UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas M. Z. bankroto byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-4242-466/2020) yra žymiai mažesnis ir siekia 234 467,63 Eur sumą (164 864,16 Eur skola, 69 603,47 delspinigiai, bauda). Teismas nurodė neturintis duomenų, ar ši M. Z. skola apima tik jos skolą pagal Kreditavimo sutartį. Pareiškėjo paaiškinimai liudija, kad M. Z. skola pagal Kreditavimo sutartį faktiškai buvo dengiama ir iš svetimo turto hipotekos. Esant byloje įrodymams, kad M. Z. skola pagal Kreditavimo sutartį po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011 įsiteisėjimo buvo dengiama ne tik V. Z. kaip solidaraus skolininko, bet ir kitų asmenų, teismas nurodė neturintis pagrindo tvirtinti UAB „Intrum Lietuva“ kaip turimą 377 013,38 Eur sumos kreditorinį reikalavimą į V. Z.. Pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis nustatyti tikslią jo sumą teismas neturi objektyvių galimybių, o į siūlymą tokius konkrečius duomenis teismui pateikti nei bankroto administratorė, nei UAB „Intrum Lietuva“ nesureagavo.
8. Nesant duomenų apie suinteresuotumą bylos baigtimi po bankroto bylos pareiškėjui V. Z. iškėlimo, teismas pašalino UAB „Sergel“, antstolius J. Bareikienę, I. Gaidelį, B. Palavinskienę, I. Karalienę iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patvirtinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos reikalavimą (241 499,56 Eur skolos, 135 513,82 Eur procesinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. vasario 7 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo dienos) bankrutuojančio V. Z. fizinio asmens bankroto byloje Nr. 2FB-2077-819/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. UAB „Intrum Lietuva“ mano, kad tinkamai atsiliepė į teismo 2022 m. kovo 31 d. siūlymą, dokumentus pateikė tiesiogiai ne teismui, bet per bankroto administratorių. Kadangi bankroto administratorė juos pateikė teismui, UAB „Intrum Lietuva“ įsitikinimu, papildomas tų pačių dokumentų teikimas teismui būtų buvęs perteklinis.
9.2. Nors pareiškėjo įsipareigojimai yra kildinami iš tų pačių kreditavimo sutarčių (2004 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutartis Nr. 162 ir 2007 m. liepos 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-339), pagal kurias atsakinga yra kredito gavėja M. Z., ir už kurias pareiškėjas laidavo, tačiau pareiškėjo ir M. Z. neįvykdyti įsipareigojimai pagal minėtas kreditavimo sutartis yra priteisti skirtingais vykdomaisiais dokumentais, t. y. pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 976V/2011 ir pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 978V/2011. V. Z. neįvykdyti įsipareigojimai priteisti pagal vieną vykdomąjį dokumentą, t. y. pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011, vykdomasis raštas išduotas 2012 m. sausio 13 d. M. Z. ir V. Z. priteistų įsiskolinimų dydis skiriasi, taip pat skiriasi metinių procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia, kas turėjo įtaką M. Z. ir V. Z. likučių skirtumo atsiradimui. Procesinės palūkanos M. Z. vykdomosiose bylose buvo skaičiuojamos iki 2020 m. kovo 10 d., o V. Z. bankroto byla iškelta tik 2022 m. sausio 20 d., t. y. beveik po 2 metų, kas lėmė procesinių palūkanų augimą.
9.3. Teikdama patikslintą reikalavimą UAB „Intrum Lietuva“ vadovavosi antstolio Irmanto Gaidelio atliktais skaičiavimais pareiškėjo V. Z. vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5294-611/2011 (ne solidariai su kitu asmeniu M. Z.). Antstolis nurodė, kad skolos ir procesinių palūkanų likutis nurodytoje byloje buvo skaičiuojamas remiantis tik V. Z. atliktais mokėjimais jo vykdomojoje byloje, nes vykdomasis dokumentas buvo priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, statusą, pagrindo abejoti ar nesivadovauti jo pateiktu skolos ir procesinių palūkanų skaičiavimu nėra pagrindo.
9.4. Bankrutuojantis V. Z., teikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo taip pat vadovavosi antstolių informacinės sistemos išrašais, tarp jų ir I. Gaidelio pateiktu įrašu jo vykdomojoje byloje, užvestoje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5294-611/2011. Byloje nėra duomenų, kad V. Z. ginčytų skolos likutį.
Atsiliepimas
10. Bankrutuojančio asmens V. Z. bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkanti su kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ atskiruoju skundu ir prašo tenkinti. Administratorė akcentuoja, kad teismas, netvirtindamas kreditorinio reikalavimo, kuris grindžiamas galiojančiais teismų bei antstolio dokumentais, ir kurio neginčija nei bankroto administratorė, nei pareiškėjas, peržengė prašymo vertinimo ribas. Mano, jog 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalis, susijusi su UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimu, turėtų būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atskiruoju skundu prašoma panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį, tačiau argumentai teikiami dėl teismo nutarties dalies, susijusios su kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ pareikšto reikalavimo tvirtinimu.
13. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1277-407/2021).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojančio asmens V. Z. bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ 2022 m. kovo 14 d. pateikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, į sąrašą, be kitų kreditorių reikalavimų, įtraukdama kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 386 147,43 Eur finansinį reikalavimą (250 633,61 Eur pirmo etapo suma, 135 513,82 Eur antro etapo suma). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi atidėjo prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimą ir, be kita ko, pasiūlė pareiškėjo bankroto administratoriui bei UAB „Intrum Lietuva“ iki paskirto teismo posėdžio pagrįsti prašomo tvirtinti UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dydį papildomais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skola UAB „Intrum Lietuva“ yra kilusi iš 2007 m. liepos 23 d. laidavimo sutarties, laiduojant M. Z. prisiimtus įsipareigojimus 2007 m. liepos 23 d. kredito sutartimi Nr. A00-867273, sudaryta su AB DNB banku. M. Z. įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį buvo užtikrinti taip pat kitomis užtikrinimo priemonėmis (skolininkės ir svetimo turto hipoteka), kuriomis skolos išieškojimo procese kreditorius tikėtina yra pasinaudojęs; be to, tą liudija Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenys apie M. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi iškeltą bankroto bylą (Nr. e2FB-4242-466/2020), kurioje UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimai į M. Z., kildinami iš tos pačios kredito sutarties, yra žymiai mažesni. Atkreipė dėmesį, kad kreditorė UAB „Intrum Lietuva“, teikdama kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui, pateikė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurioje UAB „Intrum Lietuva“ iš pradinio kreditoriaus perimta V. Z. skola 2019 m. sausio 9 d. duomenimis pagal UAB „Intrum Lietuva“ nurodytas sutartis tėra tik 50 766,05 Eur. 2022 m. balandžio 7 d. bankroto administratorė pateikė patikslintą finansinių reikalavimų sąrašą, prašydama patvirtinti 377 013,38 Eur sumos kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ finansinį reikalavimą (241 499,56 Eur I etapo suma; 135 513,82 Eur II etapo suma (delspinigiai, palūkanos)). Prašyme nurodė, jog pataisė įsivėlusią klaidą, be to, atkreipė dėmesį, jog UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas teikiamas išimtinai pagal antstolio I. Gaidelio atliktus skaičiavimus V. Z. vykdomojoje byloje: 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teismas priteisė skolą iš V. Z. (ne solidariai iš abiejų sutuoktinių). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos kreditorinį reikalavimą. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą.
17. Atskirajame skunde nurodyta, jog atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 31 d. teismo nutartyje išdėstytą siūlymą bankroto administratorius susisiekė su apeliante, kuri administratoriui pateikė patikslintą reikalavimą, ir atitinkamai administratorius jį pateikė teismui. Mano, jog kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ tinkamai atsiliepė į teismo pasiūlymą, nors jį teikė ne tiesiogiai teismui, bet per bankroto administratorių.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šie apeliantės motyvai nėra susiję su skundžiamos nutarties argumentais, kuriais atsisakyta tvirtinti UAB „Intrum Lietuva“ 377 013,38 Eur sumos kreditorinį reikalavimą. Teismas šio reikalavimo nepatvirtino ne dėl reikalavimo bei jį patvirtinančių įrodymų teikimo formos, tačiau įvertinęs pateiktus įrodymus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė konkrečiais duomenimis nepagrindė atskirojo skundo teiginių, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra kildinami iš dviejų kreditavimo sutarčių (2004 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutartis Nr. 162 ir 2007 m. liepos 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2007-339), už kurias pareiškėjas laidavo. Pažymėtina, kad UAB „Intrum Lietuva“ patikslintą finansinį reikalavimą grindė vykdomojo dokumento Nr. 2-5294-611/2011 duomenimis. Šis vykdomasis dokumentas išduotas pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011 pagal AB DnB banko ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaip pagrindą priteisti šią skolą, teismas nurodė AB DnB banko ir M. Z. 2007 m. liepos 23 d. sudarytą kreditavimo sutartį (jos numeris sprendime nenurodytas) ir 2007 m. liepos 23 d. AB DnB banko ir V. Z. sudarytą laidavimo sutartį. Taigi apeliantės finansinis reikalavimas pareiškėjo bankroto byloje negali būti siejamas su M. Z. įsipareigojimais kreditoriui pagal kitą, t. y. 2004 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutartį.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta M. Z. bankroto byloje e2FB-4242-466/2020, teismas patvirtino bendrą 234 467,63 Eur dydžio UAB „Intrum Lietuva“ finansinį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė pateikė tvirtinti kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą, kurio vien pagrindinė skola (241 499,56 Eur) (be priskaičiuotų procesinių palūkanų) yra didesnė už M. Z. 2020 metais patvirtintų reikalavimų sumą (nors apeliantė pripažįsta, jog jos reikalavimai M. Z. pareikšti pagal du vykdomuosius dokumentus). Nors apeliantė skolos likučių skirtumus sieja su tuo, jog M. Z. ir V. Z. įsiskolinimo dydis bei procesinių palūkanų skaičiavimo terminai yra skirtingi, tačiau jokių paskaičiavimų nepateikė.
21. Atskirajame skunde kartodama teiginius, kad teikdama patikslintą finansinį reikalavimą UAB „Intrum Lietuva“ vadovavosi antstolio I. Gaidelio atliktais skaičiavimais V. Z. vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5294-611/2011 (ne solidariai su M. Z.), apeliantė visiškai neatsižvelgė į išsamius skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus dėl kreditorės reikalavimo pobūdžio bei jo dydžio sąsajų su solidaria skolininke.
22. Apeliantė nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5294-611/2011 pripažino, kad V. Z. prievolė yra solidari su M. Z..
23. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4–7 dalys).
24. Laiduotojas neturi atsakyti kreditoriui daugiau, negu pagrindinis skolininkas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorės patvirtinti reikalavimai į pagrindinę skolininkę yra mažesni, nei prašomas tvirtinti kreditorės (pagrindinės skolos) reikalavimas laiduotojui, taip pat įvertinęs duomenis apie galimą M. Z. skolos dengimą iš svetimo turto hipotekos, kreditoriui nepateikus papildomų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti aktualų pareiškėjo įsiskolinimo dydį, padarė pagrįstą išvadą, jog tvirtinti 377 013,38 Eur dydžio UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą nėra pagrindo.
25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad antstolis skolos ir procesinių palūkanų likutį paskaičiavo remdamasis tik V. Z. atliktais mokėjimais, nes vykdomasis dokumentas buvo priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu; mano, kad nėra pagrindo abejoti ar nesivadovauti antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pateiktu skolos ir procesinių palūkanų skaičiavimu. Pažymi, jog vykdomasis raštas Nr. 2-5294-611/2011 yra galiojantis vykdomasis dokumentas.
26. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019.
27. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad antstolis skolos likutį skaičiavo remdamasis tik V. Z. atliktais mokėjimais, tik patvirtina teismo išvadą, kad vykdymo procese nebuvo atliekama išieškojimo masto kontrolė. Tai, kad vykdomajame dokumente neatsispindi jame nurodytos pareiškėjo prievolės solidarumas, savaime nereiškia, kad sprendžiant apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, neturi būti nustatytas faktinis kreditorės reikalavimo likutis.
28. Minėta, kad šiuo atveju teismas, 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pasiūlė bankroto administratoriui ir UAB „Intrum Lietuva“ pagrįsti prašomo tvirtinti UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinio reikalavimo dydį papildomais įrodymais ir išsamiai išdėstė tokio pasiūlymo priežastis. Tačiau apeliantė, teikdama patikslintą finansinį reikalavimą, į teismo argumentus iš esmės neatsižvelgė, papildomų įrodymų, reikšmingų finansinio reikalavimo dydžiui nustatyti nenurodė ir nepateikė. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvias galimybes nustatyti tikslią UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo sumą, nėra.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis trečiojo asmens skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.