Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-19 nutarties, kuria netenkintas V. G. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2018-08-28 nutarimas, kuriuo V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-07-25 V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, 2018-05-24 pateikė muitinei importo deklaraciją MRN 18LTLC01001M033FC2, kuria importo procedūrai deklaravo prekę – automobilį BMW3201 XDRIVE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais, statistinė vertė – 3 416,28 Eur. Su papildomais dokumentais pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą Nr. KVER0031, pagal kurią ir buvo paskaičiuota prekės statistinė vertė (46 langelis). Rizikos valdymo sistema prekei sugeneravo raudoną kanalą, todėl buvo atliktas prekės fizinis tikrinimas. Patikrinimo aktas Nr. 18LTLC01001M1313535. Muitinės pareigūnui patikrinus, ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros – defektų akte Nr. KVER0031 apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis tonuotas stiklas, tačiau vizualiai matomų defektų ant stiklo nerasta. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM033EC2 neišleista. Transporto priemonės vertinimo ataskaita nepriimta. 2018-05-25 įforminta nauja importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM035AA2 su pataisyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita Nr. KVER0031. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas muitinės tarpininko atstovės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 3 416,28 Eur, teisinga turi būti 3 899,42 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 3 416,28 Eur ir mokėtino muito suma 342 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 3 868,28 Eur ir mokėtino PVM suma 812 Eur, iš viso 1 154 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 3 899,42 Eur ir mokėtino muito suma 390 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4 399,42 Eur ir mokėtino PVM suma 924 Eur, iš viso 1 314 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad patikslinus lengvojo automobilio BMW 3201 XDRIVE vertinimo ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0I00IM033FC2 (2018-05-24) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 483,14 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muito – 48 Eur, PVM – 112 Eur, iš viso 160 Eur. Pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei, lengvajam automobiliui BMW 3201 XDRIVE, turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė V. G., pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą, todėl pateikdama neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje V. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje, Apgadintų transporto priemonių rinkos vertės nustatymo tvarką, numatytą 2009-06-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-361 (2016-12-15 įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.1 punkto nuostatas.

2018-08-28 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-741-2018 V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Šį nutarimą V. G. įgaliotasis atstovas apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2018-08-28 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. G. nutraukti.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. įgaliotasis atstovas advokatas E. Vinckus (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-19 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą V. G. nutraukti.

Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018-08-28 nutarimo, skundžiama nutartimi skundo netenkino, konstatuodamas, kad: 1) V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tai lėmė neteisingą mokėtinų mokesčių apskaičiavimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką; 2) V. G., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepasinaudojo teise apžiūrėti deklaruojamą transporto priemonę, todėl faktas, kad ją deklaravo pagal turto vertintojo pateiktą ataskaitą, negali panaikinti jos pačios atsakomybės dėl atsiradusių neigiamų pasekmių; 3) V. G. privalėjo įsitikinti, ar nepriklausomo turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje, tačiau to nepadarė. Todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju V. G. kaltė pasireiškė neatsargumu, nes ji nesiėmė visų priemonių, kad įrašytų į deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM033FC teisingą prekės BMW 3201 XDRIVE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) statistinę vertę. Teismo vertinimu, teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad administracine tvarka nubaustos V. G. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

Konstitucinis Teismas dar 2006-01-16 nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Visų pirma apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju V. G. apskritai negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

V. G. yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Institucijos sprendimui veiką kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas) nepaisant to, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų apie šios veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju materialinės teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad netinkamai buvo nustatyta tiek objektyvioji administracinio nusižengimo sudėties pusė (nepagrįstai nuspręsta, kad prekių deklaravimo tvarka numatyta 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 2 dalies a) punkte ir 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (toliau – Reglamentas 2015/2446) B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje), tiek subjektyvioji pusė. Pažymėtina, kad toks netinkamas ANK 212 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas turi esminės reikšmės, nes ateityje formuosis klaidinga praktika, kai nesant nustatytos jokios prekių deklaravimo tvarkos, asmenys dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių bus baudžiami už teisės aktais nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (LVAT nutartis administracinėje byloje N r. N62-50/2011).

ANK 212 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl šiuo atveju būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Klaipėdos teritorinės muitinės išvadai, kad prekių deklaravimo tvarka yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a) punkte ir Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje.

Apeliantas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas numato tik tai, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, o Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Įvertinus minėtų teisės aktų turinį matyti, kad nei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, nei Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė V. G.. Minėtose normose yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, šios normos nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Dar daugiau, Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje aiškiai pasakyta, kad asmuo gali būti laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą tik vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, o tai reiškia, kad šioje normoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas reikalavimas Europos Sąjungos valstybėms narėms priimti galiojančius nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialios sąlygos dėl atsakomybės taikymo deklarantui, kai deklaracijoje nurodomi duomenys apie importuojamų prekių vertę pagal nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą, tačiau tokių galiojančių nuostatų, juo labiau konkrečios prekių deklaravimo tvarkos Lietuvos Respublika nėra nustačiusi. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis minėta LVAT praktika, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta šiose teisės normose, yra visiškai nepagrįsta.

Apelianto nuomone, tokia teismo išvada, jog V. G. privalėjo imtis teisės aktuose nenumatytų priemonių ir tikrinti specialaus subjekto – nepriklausomo turto vertintojo – nustatytus duomenis (rinkos vertę, transporto priemonės atkuriamąją vertę ir kitus vertei nustatyti būtinus elementus), vertintina kaip visiškai nemotyvuota ir nepaneigianti V. G. argumentų, jog gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo sudarytą „Transporto priemonės BMW 320I XDRIVE vertinimo ataskaitą Nr. KVER0031“, kurioje prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis stiklas, ir gavusi patvirtinimą, kad vertinimas buvo atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir Tarptautinius vertinimo standartus, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad priekinio stiklo nereikia keisti ir jis neturėtų būti įtrauktas į keičiamų dalių sąrašą. Net ir nustačiusi, kad priekinis stiklas išoriškai yra nepažeistas, V. G. neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti turto vertintojo išvadą, kad priekinis stiklas turi būti keičiamas.

Pažymėtina, kad būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs ginčo automobilį, gali ir turi priimti sprendimą, kokias dalis būtina keisti. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Matyti ir nustatyti stiklo pažeidimus deklarantas gali, bet nuspręsti, ar stiklas turi būti keičiamas, gali tik turto vertintojas. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą bei Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir kad ji turėjo imtis teisės aktuose nenustatytų priemonių ir pakartotinai tikrinti nepriklausomo turto vertintojo nustatytus duomenis, yra visiškai nepagrįsta.

Taigi teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nedavus tinkamo teisinio įvertinimo, skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas ne tik kad netinkamai įvertino byloje susirinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, bet ir nenurodęs konkrečių teisės aktų nuostatų, padarė nemotyvuotą išvadą, kad V. G. privalėjo tikrinti turto vertintojo pateiktus duomenis. Apelianto nuomone, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju buvo imtasi visų įmanomų priemonių, jog būtų nustatyta tiksli importuojamos transporto priemonės muitinė vertė.

Šiame kontekste apeliantas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad 2009-12-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta: „Jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms vertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonės BMW 320I XDRIVE muitinė vertė importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM033FC2 ir buvo nustatyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0031. Ta aplinkybė, jog 2018-05-25 pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM035AA2 transporto priemonės muitinė vertė buvo nustatyta remiantis patikslinta turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0031, neįrodo, kad V. G. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM033FC2 pateikė neteisingus duomenis apie prekės muitinę vertę, nes, kaip jau buvo minėta, ji buvo nustatyta išimtinai remiantis turto vertintojo surašyta pirmine turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0031. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nei pirminėje, nei antrinėje turto vertinimo ataskaitoje duomenys apie priekinio stiklo pažeidimus nesikeitė.

Tokia situacija susiklostė tik dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, kurie neišleidę importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM033FC2 deklaruotų prekių, nurodė kreiptis į turto vertintoją, kad būtų surašyta nauja turto vertinimo ataskaita, į kurią nebūtų įtrauktas priekinis stiklas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė V. G., neturėdama jokio kito pasirinkimo ir norėdama, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjui, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis. Vėliau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos teritorinė muitinė šia situacija sąmoningai pasinaudojo, patraukdama atsakomybėn V. G., neva ši importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad minėtos V. G. veikos kvalifikavimas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį yra negalimas, nes, kaip jau minėta, V. G. savo kompetencijos ribose ir griežtai laikydamasi Muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte numatytų muitinės vertės nustatymo priemonių, muitinei vertei pagrįsti pateikė turto vertintojo surašytą turto vertinimo ataskaitą Nr. KVER0031. Tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nusprendė neišleisti ginčo deklaracijoje deklaruotų prekių, neturi ir negali būti laikomas kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį už nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. Juo labiau, kad muitinės išvada, kad neva priekinio stiklo keisti nereikia, apskritai nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Vienas pagrindinių subjektyviosios pusės požymių yra kaltė. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pareiga įrodinėti tenka institucijai, kuri šiuo atveju jokių įrodymų, kad priekinio stiklo keisti nereikia, nepateikė. Be to, V. G. neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinimui pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad jos psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Tai reiškia, kad V. G. veikoje nėra ir subjektyviosios ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pusės požymio – kaltės, todėl jai administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta.

Kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ypatingai sureikšmino aplinkybę, kad V. G. nuo 2016 m. dirba transporto deklaravimo srityje, todėl būtent jai, kaip deklarantei, kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Tačiau ginčo dėl atsakomybės už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą nekyla, ir V. G. tikrai žinojo dėl atsakomybės taikymo, bet ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokias automobilio dalis reikia keisti, o kokių ne. Be to, V. G. jokios informacijos nuo muitinės nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Taigi teismas neteisingai vertindamas V. G. veiksmus ir jos psichinį santykį su jais padarė nepagrįstas išvadas dėl neatsargios kaltės buvimo. Kaip jau buvo minėta, V. G. rūpestingai įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, todėl teisėtai užsakė ginčo transporto priemonės vertinimo paslaugas ir nenumatė ir pagal savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad dėl tokio teisėto jos pasirinkimo gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Kita vertus, apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė turi leisti deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taikyti administracinę atsakomybę net už ne jo sudarytus duomenis. Šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Formuojant tokią praktiką susiklostytų situacija, kai deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o jas ir atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Tokiu keliu einant ir eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui pataisyti deklaracijos duomenis, muitinės veikla bus ir jau yra orientuota tik į be sąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką traukimą administracinėn atsakomybėn.

Apelianto nuomone, tokia praktika akivaizdžiai ydinga ir nesuderinama su ANK 1 straipsnyje numatyta administracinių nusižengimų paskirtimi. V. G. yra žinomi keli Klaipėdos apygardos teismo nutarimai panašiose administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-187-606/2018 ir AN2-232-651/2017, kuriais buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimai, tačiau šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas neturėtų tiesiogiai remtis vien tik juose pateiktu vertinimu ir atkreipti ypatingą dėmesį į V. G. pateiktus argumentus tiek dėl prekių deklaravimo tvarkos nebuvimo, tiek dėl kaltės. Aukštesniajam teismui nusprendus remtis pradėta formuoti praktika, būtų paneigta konstitucinė teisingumo samprata, kuri privalo suponuoti ne tik formalų, nominalų teisingumą, ne tik išorinę teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog V. G. veikoje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, todėl ji gali būti pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena V. G. dėl ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo turėtų būti nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

V. G. nubausta už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Patraukiant V. G. administracinėn atsakomybėn, byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios apeliacine tvarka nėra ginčijamos: V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, 2018-05-24 pateikė muitinei importo deklaraciją MRN 18LTLC01001M033FC2, kuria importo procedūrai deklaravo prekę – lengvąjį automobilį BMW3201 XDRIVE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais. Su papildomais dokumentais pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą Nr. KVER0031, pagal kurią ir buvo paskaičiuota prekės statistinė vertė – 3 416,28 Eur (46 langelis). Rizikos valdymo sistema (RATIS) prekei sugeneravo raudoną kanalą, todėl buvo atliktas prekės fizinis tikrinimas (patikrinimo aktas Nr. 18LTLC01001M1313535). Muitinės pareigūnui patikrinus, ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros-defektų akte Nr. KVER0031, apgadinimų ir numatomo remonto protokole, prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis tonuotas stiklas, tačiau vizualiai matomų defektų ant stiklo nerasta. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM033EC2 neišleista. Transporto priemonės vertinimo ataskaita nepriimta. 2018-05-25 įforminta nauja importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM035AA2 su pataisyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita Nr. KVER0031. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas muitinės tarpininko atstovės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 3 416,28 Eur, teisinga turi būti 3 899,42 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 3 416,28 Eur ir mokėtino muilo suma 342 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 3 868,28 Eur ir mokėtino PVM suma 812 Eur, iš viso 1 154 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 3 899,42 Eur ir mokėtino muito suma 390 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4 399,42 Eur ir mokėtino PVM suma 924 Eur, iš viso 1 314 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad patikslinus lengvojo automobilio BMW 3201 XDRIVE vertinimo ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0I00IM033FC2 (2018-05-24) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 483,14 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muito – 48 Eur, PVM – 112 Eur, iš viso 160 Eur.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tai lėmė neteisingą mokėtinų mokesčių apskaičiavimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką. Teismo vertinimu, V. G., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir įsitikinti, kad nepriklausomo vertintojo pateikti duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje, tačiau ji nesiėmė visų galimų priemonių, kad įrašytų į deklaraciją Nr. 18LTLC01001M033FC2 teisingą prekės statistinę vertę. Teismo vertinimu, tai, kad V. G. deklaracijoje neteisingai nurodė transporto priemonės BMW 3201 XDRIVE statistinę vertę, nes vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo pateiktais duomenimis, dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina deklarantės kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad V. G. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.

Apelianto teigimu, V. G. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad V. G. pirminėje deklaracijoje nurodė deklaruotinos prekės vertę, remdamasi nepriklausomo turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta „Transporto priemonės BMW 320I XDRIVE vertinimo ataskaitą Nr. KVER0031“, kurioje prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis stiklas, ir gavusi patvirtinimą, kad vertinimas buvo atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir Tarptautinius vertinimo standartus, neturėdama jokių specialių žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Kita vertus, net ir nustačiusi, kad priekinis stiklas išoriškai yra nepažeistas, V. G. neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti turto vertintojo išvadą, kad priekinis stiklas turi būti keičiamas. Jokios informacijos nuo muitinės V. G. nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra kalta ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

Europos Sąjungos Komisijos 2015-07-28 Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek apklausima teisme V. G. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, teigė, kad klaida teikiant deklaraciją įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl nepriklausomo turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad pati, kaip muitinės tarpininko atstovė, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Nurodė, kad su defektologu apžiūroje nedalyvavo, bet buvo apžiūrėjusi automobilį. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją ir buvo įsitikinusi duomenų teisingumu. Klaipėdos teritorinei muitinei nepriėmus pirminės deklaracijos, neginčijo muitinės pastabų, patikslino deklaraciją pagal muitinės pastabas dėl prekės statistinės vertės, gavusi patikslintą turto vertinimo ataskaitą. Taigi nagrinėjamu atveju ji rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita, ją kvestionuoti, būdama įsitikinusi, kad turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, neturėjo pagrindo. Šis V. G. aiškinimas byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas.

Pažymėtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-12-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė.“ Nagrinėjamu atveju transporto priemonės BMW3201 XDRIVE muitinė vertė 2018-05-24 importo deklaracijoje MRN 18LTLC01001M033FC2 ir buvo nustatyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo M. Ž. 2018-05-18 surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0031, kurioje prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis tonuotas stiklas. Būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilį, padarė išvadą, jog priekinis stiklas keistinas. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas.

Turto vertinimo ataskaitos sudaromos laikantis reikalavimų, numatytų Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Metodika), kuria privalo vadovautis turto vertinimą atliekantys turto vertintojai. Metodikos V skyriuje numatyta, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, kai joje yra klaidų ar netikslumų. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė atmetė kaip neteisingą V. G. muitiniam įforminimui pateiktą importo deklaraciją MRN 18LTLC01001M033FC2 būtent dėl neteisingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KVER0031, kurioje, kaip buvo nustatyta muitinės pareigūnams atlikus fizinį prekės patikrinimą, į keičiamų detalių sąrašą, kaip nurodyta, įtrauktas „P TONUOTAS STIKLAS“, tačiau vizualiai matomų defektų ant stiklo nerasta. Kaip jau minėta, V. G., gavusi iš muitinės pranešimą apie neatitikimą, su juo sutiko ir 2018-05-25 įformino naują importo deklaraciją MRN 18LTLC0I00IM035AA2 su pataisyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaita Nr. KVER0031.

Turto vertinimo ataskaitų priėmimo/nepriėmimo importuojamų apgadintų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti sąlygos yra numatytos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. IB-361 (toliau – Taisykles) 17–19 punktuose. Taisyklių 17 punkte numatyta: „Turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintomis bendru Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, ir Taisyklių nuostatomis“. Taisyklių 17.2. punkte numatyta: „Apskaičiuojant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus, į juos neįskaitoma išmontuotų importuojamų naudotų transporto priemonių sudėtinių dalių (pvz., išmontuotų durų, žibintų ir kt.) vertė ir importuojamų naudotų transporto priemonių sudėtinių dalių defektams, kurie nėra apgadinimų pasekmė, pašalinti reikalingos išlaidos. Nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertės nustatymui.“

Nagrinėjamu atveju muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KVER0031 apžiūros-defektų akte į keičiamų detalių sąrašą įtrauktas priekinis tonuotas stiklas. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto viršininkės A. B. 2018-05-29 tarnybiniame pranešime Nr. 8D-1786 „Dėl neteisingų duomenų pateikimo deklaracijoje“, be kita ko, nurodyta: „Muitinio tikrinimo metu, posto inspektorė A. J. nustatė, kad apgadinimų ir numatomo remonto protokole prie keičiamų dalių įtrauktas P TONUOTAS STIKLAS, tačiau vizualiai matomų defektų ant stiklo nerasta. Dėl nustatytų neatitikimų deklaracija neišleista, <...> paprašyta deklarantės patikslinti turto vertinimo ataskaitą“ (b. l. 15). Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad klaida deklaracijoje buvo nulemta išimtinai dėl turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos, kurioje, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą bei vizualų transporto priemonės tikrinimą, nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtrauktas priekinis tonuotas stiklas, o ne dėl kaltų V. G. veiksmų, pateikiant deklaracijoje aiškiai neteisingus duomenis. Kaip jau minėta, būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilį, padarė išvadą, jog priekinis tonuotas stiklas keistinas, ir šiuo atveju V. G., kaip teisingai nurodo apeliantas, neturėdama jokių specialių žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Jokios informacijos V. G. nuo muitinės ji nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo ataskaitoje nurodytais duomenimis. Šiuo atveju dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi turto vertintojo M. Ž. 2018-05-18 surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0031, kurioje prie keičiamų dalių įtrauktas priekinis tonuotas stiklas. Akivaizdu, kad V. G. neturėjo pareigos ir neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti nepriklausomo turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos Nr. KVER0031. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra kalta ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2008-02-20 nutarimai).

Apygardos teismas konstatuoja, kad V. G., kaip deklarantė, neturėjo pagrindo kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą. Pažymėtina, jog turto vertinimo Metodika, kuria remiantis sudaromos turto vertinimo ataskaitos, yra skirta vadovautis turto vertinimą atliekantiems subjektams (turto vertintojams), o ne muitinės deklarantams. Nagrinėjamu atveju klaida deklaracijoje, kaip jau anksčiau aptarta, buvo nulemta išimtinai turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos, kurioje, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą bei vizualų transporto priemonės tikrinimą, nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtrauktas priekinis tonuotas stiklas. Nagrinėjamu atveju V. G. pagrįstai tikėjosi, kad turto vertintojo pateikti duomenys yra teisingi, o aplinkybė, jog muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KVER0031 apžiūros-defektų akte į keičiamų detalių sąrašą, kaip vėliau buvo nustatyta, nepagrįstai buvo įtrauktas priekinis tonuotas stiklas, niekaip nepatvirtina, kad ji dėl savo kaltės deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Todėl apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. G. privalėjo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis, t. y., kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, iš esmės atlikti pakartotinį turto vertinimą, nes pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla gali tik asmuo, kuriam išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija.

Akivaizdu, kad aptarta situacija V. G. suklaidino, ji pagrįstai tikėjosi, kad į muitinės deklaraciją įtraukdama atestuoto ir kvalifikuoto turto vertintojo sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Kadangi išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl V. G. kaltės, šių duomenų kontekste nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino V. G. veiksmus ir jos psichinį santykį su jais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl neatsargios kaltės buvimo. V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.

Apygardos teismas pažymi, kad išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl V. G. kaltės (ANK 5 straipsnio 1 dalis, 8, 9 straipsniai), atitinkamai nėra pagrindo jos veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Dėl to konstatuotina, kad V. G. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nesant jos veiksmuose šio nusižengimo sudėties, pažeidžiant ANPK 591 straipsnio 1 punkto nuostatą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

Konstatavus, kad V. G. veikoje nėra kaltės, Institucijos 2018-08-28 nutarimas, kuriuo ji buvo pripažinta padariusi ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta 60 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. G. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą MD-LM00-ANR_N-741-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.