Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02428-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

2024 m. birželio 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti V. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S.; 2) priteisti iš atsakovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą V. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 274 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I. S.; 3) priteisti iš atsakovo P. A. išlaikymo V. S. A. įsiskolinimą už laikotarpį nuo jos gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki bylos užvedimo teisme dienos, viso 2192 Eur; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi. Šalys susipažino 2021 m. rugsėjį, kai ieškovė išvyko laikinam laikotarpiui į (duomenys neskelbtini) užsidirbti. Pažinties metu abu su atsakovu dirbo toje pačioje mokykloje. 2022 m. birželio mėn. pastojo. Tuo metu ji išvyko laikinai dirbti į (duomenys neskelbtini), o atsakovas išvyko atostogų į (duomenys neskelbtini). Abu sutarė, kad visus su vaiku susijusius klausimus, spręs rugsėjo mėnesį, grįžę į darbus. 2022 m. rugpjūčio mėn. atsitiktinai iš kolegės sužinojo, kad atsakovas vedė. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. S. A.. Už buto nuomą, maistą, visus dukrai reikalingus daiktus ir toliau mokėjo ji, atsakovas nupirkdavo tik sauskelnių ir servetėlių. Atsakovo bendravimas su dukra vis retėjo, finansinės pagalbos ir toliau nebuvo. Todėl 2023 m. birželio mėnesį priėmė sprendimą grįžti į (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė gyveno (duomenys neskelbtini), tad jis pats vis užsimindavo, kad išvyks ten gyventi. Kai 2023 m. birželio mėn. su vaiku grįžo į (duomenys neskelbtini), atsakovas ir toliau vaikui išlaikymo neteikė, tik kartas nuo karto paskambindavo pasiteirauti, kaip gyvena dukra. Pati ieškovė su juo susisiekti negali, nes atsakovas, matomai slėpdamas nuo sutuoktinės nesantuokinę dukrą, neatsiliepia, o skambina pats tik jam patogiu metu.

3. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2024-04-03. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas atsakovui grįžo neįteiktas, nurodant, kad minėtu adresu nebegyvena. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai ieškovės nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui visi teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir jo elektroninio pašto adresais, tačiau atsakovas nesidomėjo bylos eiga, todėl teismas sprendžia, kad jis piktybiškai vengė dalyvauti procese. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų su atsakovu matyti, kad atsakovas žino apie bylos nagrinėjimą teisme, tačiau nenurodo savo tikslios buvimo vietos ir kontaktų, keičia gyvenamąją vietą, iš (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą nei atsakovo atsiliepimas, nei kiti rašytiniai įrodymai iš atsakovo negauti, jokių prašymų atsakovas teismui neteikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4. Institucija, teikianti išvadą, sutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Patikslino reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, prašydama ją nustatyti tokią, kaip nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad atsakovas su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. Papildomai paaiškino, kad vaikas nuo gimimo auga su ja. Dar tebegyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovas nupirkdavo vaikui tik pampersų ir drėgnų servetėlių. Gimus dukrai, grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Visą laiką išlaikė vaiką viena, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo, jokių piniginių perlaidų nesiuntė. Atsakovas su žmona susilaukė sūnaus. Atsakovas paskambina į mėnesį 1-2 kartus iš darbo ar bevažiuodamas mašina. Su atsakovu bendrauja per WhatsApp programėlę. Fiziškai susitikti su vaiku atsakovas noro neišreiškė. Ji su dukra gyvena pas senelius, kurie jai ir padeda išlaikyti vaiką. Šiuo metu nedirba, nes neturi kur palikti dukros. Gaunamas pajamas sudaro tik 96 Eur dydžio vaiko pinigai. Nuo rudens ieškosis darbo mokykloje mokyti ispanų kalbos. Vaiko poreikiai jam augant tik didėja. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Su žmona turi bendrą vaiką ir 2 vaikai yra jo sutuoktinės. Atsakovas yra baigęs aukštąjį mokslą, yra dirbantis gal net dviejuose darbuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jo turimą turtą neturi, žino tik, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto neturi. Pati nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovas Vytenis Maščinskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir būtina vaiko poreikiams. Atsakovas neturi sveikatos problemų, kurios ribotų jo darbingumą ar neleistų gauti lėšų vaikui išlaikyti. Vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė I. S. ir atsakovas P. A. yra nepilnamečio vaiko V. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei dukra negyvena, prie dukters išlaikymo jokia forma neprisideda. I. S. viena auklėja ir prižiūri dukrą, rūpinasi ja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

10. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, nors tam tikru laikotarpiu gyveno kartu su abiem tėvais. Nuo 2023 m. birželio mėnesio V. S. A. gyvena tik su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas dukra nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės V. S. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nekilo, nes atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nuomonės neišsakė, prieštaravimų nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo, nurodė, jog ji yra tinkama. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo, atsakovas pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, į vaiko amžių, spręstina, kad ieškovės siūloma patikslinta vaiko bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo su vaiku bendravimo tvarka, t. y. atsakovas gali bendrauti su vaiku kasdien nuotolinio ryšio priemonėmis laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19 val. Lietuvos laiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

12. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 924 eurus). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 274 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo neteikia.

14. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ji šiuo metu nedirba, nes turi prižiūrėti mažametę dukrą, nuo rudens planuoja pradėti dirbti, jos gaunamas pajamas sudaro gaunami 96 Eur dydžio vaiko pinigai. Išlaikyti vaiką ieškovei padeda jos seneliai, pas kuriuos ji ir gyvena su dukra. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą civilinę bylą, nerodė jokių pastangų prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.

15. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Sprendžiant dėl šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, kurį turėtų pareigą teikti abu tėvai, įvertinus tai, kad išlaikymas vaikui skirtinas ne tik jo fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu negali teikti dukrai didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kadangi viena augina nepilnametį vaiką, jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl priešingai nei atsakovas, ji prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina realia ir pagrįsta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, tuo būdu užtikrinant nepilnametės šalių dukters V. S. A. teises ir jos teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2023 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės.

16. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

18. Sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

19. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui, ieškovė nurodė, kad atsakovas prie dukters išlaikymo realiai niekada nėra prisidėjęs. Ieškovei prie vaiko išlaikymo prisidėjo seneliai. Atsakovas jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo priteistinas 2192 Eur dydžio išlaikymo vaikui už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023-10-25).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo advokatei 1500 Eur bei sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei už neturtinį reikalavimą. Ieškovės patirtos 1500 Eur dydžio išlaidos advokatės pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei, priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais: 1609 Eur (1500+109) (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

22. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 43,98 Eur. Taip pat iš atsakovo priteistinas 74 Eur (274 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už patenkintą ieškovės turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą) bei 49 Eur (274 x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už patenkintą ieškovės turtinį reikalavimą (už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą), nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 166,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-10-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 3 dalis)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti V. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai V. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-10-25) iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną I. S..

Priteisti iš atsakovo P. A. 2192 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du eurus) išlaikymo dukrai V. S. A. įsiskolinimą už laikotarpį nuo jos gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki bylos gavimo teisme dienos (2023-10-25).

Nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas su vaiku kasdien bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19 val. Lietuvos laiku.

Priteisti iš atsakovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1609 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devynis eurus).

Priteisti iš atsakovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 166,98 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-10-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, įsiteisėjus teismo sprendimui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.