Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-76-505/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-03
Bylos Nr.: eI-76-505/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00246-2018-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: D. K., A. K.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

15.7Kadastriniai matavimai

Administracinė byla Nr. eI-76-505/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00246-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos:15.7.;51.5.; (S) 55.1.1.; 57.3.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovei advokatei A. Ž., atstovei pagal įgaliojimą R. K.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š.,nedalyvaujant pareiškėjui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjų D. K. ir A. K. atstovės advokatės A. Ž. pasirašytas skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštą Nr. 299-38-(14.2.45.); 2) panaikinti 2017 m. spalio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-2537-(10.5.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde ir jų atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai yra šių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai: 8,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. (įsigyta pagal 2002 m. balandžio 10 d. pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 8,8 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. (įsigyta pagal 2002 m. balandžio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2,55 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v. Visi minėti žemės sklypai buvo pirkti iš B. K., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus.

Pareiškėjai 2017 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių pakartotinai patikrinti M. K. parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurį dalija kelias, kadastrų duomenų bylas.

Pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui nurodė visas aplinkybes, dėl kurių žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (bylų) pakeitimai ir suderinimai negali būti atliekami pagal S. K. firmos ,,Korika" atliktus brėžinius. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2017 m. birželio 29 d. prašymą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 299-38-(14.2.45.) pareiškėjams nurodė, kad kadastrinių matavimų planuose nurodytos ribos nepažeidžia jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, žemės sklypų planai yra suderinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir prašė panaikinti skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštą Nr. 299-38-(14.2.45.) bei sustabdyti bet kokius žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų suderinimo ir kadastrinių matavimų patvirtinimo procesus.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, nesilaikęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 ,,Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo", nustatytos tvarkos dėl termino apskųsti 2017 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus skyriaus raštą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nusprendė pagal S. K. firmos ,,Korika" matininkės J. Š. 2017 m. gegužės 12 d. parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylas patvirtinti/pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis.

Pabrėžė, jog vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, pažeisdamas tiek Viešojo administravimo nuostatas, tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus - visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, priėmė 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, nesulaukęs nustatyto termino 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštui apskųsti.

Pažymėjo ir tą aplinkybę, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštas ir jame pateiktas atsakymas tiesiogiai įtakojo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kadangi jei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius būtų atsižvelgęs į 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes bei prašymus - sudaryti komisiją ir skirti komisiją dėl riboženklių atstatymo, 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas nebūtų buvęs priimtas.

Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštu informuoti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planai vis tiek bus suderinti, laikydamiesi apskundimo terminų, kreipėsi į Nacionalinės Žemės tarnybos direktorių, jog minėtas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius raštas būtų panaikintas, o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano derinimo procesai būtų sustabdyti. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, neatsižvelgęs į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus rašto apskundimo terminas nėra pasibaigęs, ir apskundus pareiškėjams minėtą raštą būtų galima sustabdyti minėto žemės sklypo plano derinimo procesus, 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo sudaromos visos sąlygos nusavinti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalį.

Pareiškėjai aktyviai, laikantis įstatymų nustatytų terminų bei stengdamiesi sustabdyti bet kokius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano derinimo procesus, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi tiek į Nacionalinės Žemės tarnybos direktorių, tiek į administracinius teismus, kad būtų sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus veiksmai, kuriuos įvykdžius - patvirtinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir kadastrinę bylą, būtų nusavinta pareiškėjų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis.

Atsiliepimas

Pabrėžė, kad pareiškėjams 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus sprendimas susipažinimui buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 23 d., kai šioje administracinėje byloje su atsiliepimu į pareiškėjų skundą buvo pateikti priedai, tarp kurių buvo ir minėtas sprendimas. Tačiau dėl sprendimo priėmimo ir susipažinimo su sprendimu, pareiškėjai raštu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus nebuvo informuoti bei supažindinti.

Akcentavo, kad nors pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą dėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo pateikti, tačiau skunde nurodytos faktinės aplinkybės, tiek administracinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai įrodo faktą, jog pareiškėjai nuo pat pirmo skundo/prašymo pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui iki šiam teismui pateikto šio patikslinto skundo pateikimo dienos, siekė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano derinimo procesai būtų sustabdyti, o kadastrinės šio žemės sklypo bylos nebūtų patvirtintos, kol nėra pašalinti visi minėto sklypo ribų nustatymo neatitikimai. Taigi vertinant nurodytą įvykių seką ir išanalizavus administracinėje byloje pateikiamus rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus sprendimas yra išvestinis dokumentas, dėl kurio priėmimo klausimo buvo pateiktas pirmasis pareiškėjų skundas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, ir tai įrodo, kad pareiškėjai nuo pat pirmos dienos siekė, kad minėtas sprendimas nebūtų priimtas, o jei ir būtų priimtas, siekė jį įstatymų nustatyta tvarka panaikinti. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, o jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 1 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2SS-38-(l4.2.45.) „Dėl žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų“ išdėstytų aplinkybių, 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1SS- 2537-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė, kad pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenis nustatyta, kad Skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinęs S. K. firmos „Korika“ matininkės M. K. parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypo planus, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 02KAM-68220 ir Nr. 02KAM-67023. Skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus ir Skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d, sprendimu Nr. 2SK-1813-(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytą kadastro duomenų pakeitimo“ pakeitė nustatytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

Teisingai pareiškėjams buvo paaiškinta, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės Nacionalinei žemės tarnybai pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas ir kadastro duomenis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis.

Taip pat pareiškėjai papildomai buvo informuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atsižvelgdami į D. K. ir A. K. 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. balandžio 14 d., taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-07-414 „Dėl skundo Nr. 5-07-277 persiuntimo tyrimui pagal kompetenciją“ Nacionalinei žemės tarnybai persiųstą D. K. ir A. K. 2016 m. balandžio 12 d. skundą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos, nustatytos atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, bei siekdami juos detaliai išnagrinėti, 2016 m. gegužės 5 d. atliko faktiškai naudojamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikrinimą vietovėje. Nacionalinė žemės tarnyba išsamiai išnagrinėjusi išvardintuose skunduose išdėstytas aplinkybes ir atlikusi faktinių duomenų nustatymą vietoje, 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 1SS-1583-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą į minėtus skundus.

Skyrius, 2016 m. birželio 10 d. suorganizavo suinteresuotų asmenų (D. K. ir A. K. ir Č. D.) susitikimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1SS-1583 - (10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo" išdėstytų aplinkybių išaiškinimo ir siūlymo ginčą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams dėl bendros ribos nustatymo spręsti administracine tvarka ir surašė protokolą Nr. 2PRT-83-(14.2.6.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-19 rašte Nr. 1SS-1583-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytų aplinkybių išaiškinimo suinteresuotiems asmenims posėdžio“ (toliau - Protokolas). Protokole nurodyta, kad D. K. ir A. K. bei Č. D. atsisako administracine tvarka susitarti dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Protokole taip pat nurodyta, kad D. K. ir A. K. buvo pasiūlyta dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo kreiptis į teismą.

Nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 1 d. skundą buvo nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. A-3643-858/2017 pagal D. K. ir A. K. apeliacinį skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai. D. K. ir A. K. teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos 2016-05-19 raštą Nr. 1 SS-1583- (10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Todėl paaiškėjus šiai aplinkybei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisingai atsakė, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 16 d. raštas Nr.lSS-2537-(10.5.) ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštas Nr.299-38-(l4.2.45.) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenaikintini.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr.299-38-(l4.2.45.) „Dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų“, kuriuo pranešta apie pakartotinį kadastro duomenų bylų patikrinimą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr.lSS-2537-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT, Tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba) administracinę procedūrą dėl pareiškėjų prašymo pakartotinai patikrinti matininkės parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. raštas Nr.1SS-1583-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“), ir pareiškėjų atstovė R. K. pripažįsta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjų D. K. ir A. K. 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 5 d., Č. D. 2016 m. gegužės 2 d. skundus, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-07-414 „Dėl skundo Nr. 5-07-277 persiuntimo tyrimui pagal kompetenciją“ Nacionalinei žemės tarnybai persiųstą D. K. ir A. K. 2016 m. balandžio 12 d. skundą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos, nustatytos atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai) nustatė, kad Z. N. ir J. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Žemės ūkio ministerijos 1995 m. kovo 7 d. sprendimais, grąžinant žemę natūra. Grąžinamo natūra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, remiantis tuo metu (1993 metais) galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) nuostatomis pagal kurias grąžinami žemės sklypai (taip pat natūra) turi būti suformuoti preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, suformuotas Alytaus rajono Alytaus miškų urėdijos Dušnionių girininkijos preliminariniame projekte (toliau - preliminarinis projektas), kuriam 1992 metais pritarta Alytaus rajono valdyboje. Preliminariame projekte suformuotas žemės sklypo ribas 1993 m. spalio 16 d. paženklino VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas A. B., kuris surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 15), ir, atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal aiškiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai), parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:10000 (toliau - Planas Nr. 15). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. 33-1390 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo lytaus rajone“ (toliau - 1999 m. Projektas) planinėje dalyje.

Pagal 1999 m. Projekto plane bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su poareiškėjams D. K. ir A. K. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo iš B. K.. B. K. nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 33-8231, grąžinant žemę natūra.

Grąžinamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas 1998 m. birželio 18 d. paženklino Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas G. Š., kuris surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, taip pat parengė žemės sklypo ribų nustatymo brėžinį (toliau - abrisas Nr. 129) ir, atlikęs šio žemės sklypo preliminarius matavimus, 1998 m. birželio 19 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:10000.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, atvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka), 18 punktą pažymėtos 1999 m. Projekto planinėje dalyje.

Palyginus Plane Nr. 15 ir Abrise Nr. 15 pažymėtas žemės sklypo (kadastro r. (duomenys neskelbtini)) ribas su Abrise Nr. 129 pažymėtomis žemės sklypo (kadastro ir. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir su 1999 m. Projekto planinėje dalyje pažymėtomis šių žemės sklypų ribomis, nustatyta, kad šiaurinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta anksčiau paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinę ribą.

Atsižvelgdamas į Z. N. ir J. D. prašymą (sutikimą) gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą už trūkstamą žemės sklypo (kadastro ir. (duomenys neskelbtini)) ploto dalį, kuri kirto B. K. sugrąžinto ir vietovėje paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto autorius G. G., 2006 m. rugpjūčio 8 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (Planas Nr. 15-1). Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2567 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. 33-1390, Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-44-1700 ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ patikslino 1999 m. Projektą bei Žemės ūkio ministerijos l995 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. N. ir J. D., sumažinant sugrąžintos žemės plotą. B. K. sugrąžinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas nebuvo keičiamas.

Abrise Nr. 129 ir Plane Nr. 15-1 nurodytos bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiai ir žemės sklypo konfigūracija sutampa.

Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje, parengtoje atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, esančią informaciją, nustatyta, kad S. K. firmos „Korika“ matininke M. K., 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus bei 2016 m. sausio 22 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (toliau - Naujas planas Nr. 15) pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Matininkas S. K. 2015 m. sausio 22 d. pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, parengtą atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, Skyriui tikrinti. Skyrius, 2016 m. vasario 9 d. patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-6821 ir 2015 m. vasario 12 d. suderino žemės sklypo planą, o Skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2SK-361-(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pakeitė nustatytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal S. K. firmos „Korika“ matininkės M. K. atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Palyginę Plane Nr. 15-1 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Naujame plane Nr. 15 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos, tarp' ribos posūkio taškų Nr. 11 - Nr. 14 ir Nr. 1 (pažymėtų Naujame plane Nr. 15-1), linijų ilgiai (86,00 m; 74,25 m; 36,29 m; 281,69 m) atitinkamai 1,20 m sutrumpėjo, 0,25 m pailgėjo, 0,01 m sutrumpėjo ir 8,31 m sutrumpėjo; žemės sklypo rytinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 – Nr. 4(pažymėtų Naujame plane Nr. 15-1), linijos ilgis (186,47 m + 14,48 m + 39,73 m = 240,68 m) 14,68 m pailgėjo; žemės sklypo rytinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 4 - Nr. 8 (pažymėtų Naujame plane Nr. 15-1), linijos ilgiai sutampa su tos pačios ribos linijų ilgiais nurodytais Plane Nr. 15-1; žemės sklypo pietinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 8 - Nr. 10 (pažymėtų Naujame plane Nr. 15-1), linijų ilgiai (232,09 m ir 204,03 m) atitinkamai 1,91 m ir 3,97 m sutrumpėjo; žemės sklypo vakarinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 10 - Nr. 11 (pažymėtų Naujame plane Nr. 15-1), linijos ilgis (169,79 m) 4,11 m sutrumpėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad Abrise Nr. 129, Plane Nr. 15-1 ir Naujame plane Nr. 15 nurodytos bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiai ir konfigūracija sutampa, daryta išvada, kad S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K., 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, nepažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimų, t. y. paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vadovaudamasi Plano Nr. 15-1 sprendiniais, o kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgių neatitikimai lyginant su šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, galėtų būti vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai Z. N. ir J. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Alytaus rajono valdybos 1994 m. gruodžio 7 d. sprendimais, grąžinant žemę natūra, žemės sklypas suformuotas Alytaus rajono Dzūkijos kolūkio žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, kuriam 1992 metais pritarta Alytaus rajono valdyboje. Pagal šiame projekte suformuotas ribas grąžinamą natūra žemės sklypą 1993 m. gruodžio 1 d. paženklino tuomečio Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno 2-ojo žemėtvarkos skyriaus darbuotoja D. S., kuri surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 42) ir, atlikusi šio žemės sklypo preliminarius matavimus, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:10000 (toliau - Planas Nr. 42). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pažymėtos 1999 m. Projekto planinėje dalyje.

Pagal 1999 m. Projekto plane bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos B. K. nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 33-596, grąžinant žemę natūra. B. K. grąžinamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas 1996 m. gegužės 3 d. paženklino Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno 2-ojo žemėtvarkos skyriaus darbuotoja D. S. ir surašė šių žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktą, parengė žemės sklypų lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 96-97) ir, atlikusi šių žemės sklypų preliminarius matavimus, parengė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus M 1:10000 (toliau - atitinkamai Planas Nr. 96 ir Planas Nr. 97).

Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Alytaus rajono Dzūkijos kolūkio žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto plane nebuvo pažymėtos. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pažymėtos tik 1999 m. Projekto planinėje dalyje.

Palyginus Abrise Nr. 42, Abrise Nr. 96-97, Plane Nr. 96 ir Plane Nr. 97 nurodytą bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, nustatyta, kad šiaurinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta anksčiau paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinę ribą.

Atsižvelgdamas į Z. N. ir J. D. (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkių) 2007 m. kovo 1 d. prašymą patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas G. G., 2007 m. liepos 18 d. paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau - Aktas Nr. 42-1), parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau - Abrisas Nr. 42-1). K. D. įmonės „Dobilas“ matininkas S. J., atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus, 2009 m. rugpjūčio 7 d. parengė planą M 1:10000 (toliau - Planas Nr. 42-1).

Akte Nr. 42-1 nurodyta, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojo G. G. 2007 m. liepos 18 d. atliekamame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinime dalyvavo Č. D. (J. D. įgaliotas asmuo), Z. N., A. K. ir D. K., su paženklintomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis sutiko, sutikimą patvirtino pasirašydami šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje komplektuojamame VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto projekto autoriaus G. G. 2007 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime „Dėl žemės sklypo ribų patikslinimo“ nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų prašymu buvo pakartotinai paženklintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir, atlikus šio žemės sklypo preliminarius, apskaičiuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 35,20 ha (buvo 37,10 ha) Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas ir Z. N. ir J. D. sutinkant, 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-738 „Dėl Makniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 33-1390 ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“ (toliau - Projekto patikslinimas) pakeitė 1999 m. Projekto planinėje dalyje pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, sumažinant žemės plotą, į kurį Alytaus rajono valdybos 1994 m sprendimais Z. N. ir J. D. atkurtos nuosavybės teisės. B. K. sugrąžintų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, plotas ir geografinė padėtis nebuvo pakeista. Palyginę Abrise Nr. 42-1 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Plane Nr. 42-1 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad preliminarių matavimų metu nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (363,00 m) sutampa su tuo pačiu linijos ilgiu, nurodytu Abrise Nr. 42-1; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 2 - Nr. 6 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (59,00 m + 169,00 m = 228,00 m; 36,30 m; 160,70 m) atitinkamai 5,00 m pailgėjo, 3,70 m sutrumpėjo ir 0,70 m pailgėjo; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 11 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (21,22 m + 80,00 m + 329,00 m = 422,22 m; 212,30 m + 71,20 m = 283,50 m) atitinkamai 2,22 m pailgėjo, 8,00 m pailgėjo; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 11 ir Nr. 13 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (272,00 m) sutampa su tuo pačiu linijos ilgiu, nurodytu Abrise Nr. 42-1; žemės sklypo rytinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 13 - Nr. 14 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (241,50 m) 1,50 m pailgėjo; žemės sklypo pietinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 14 - Nr. 16 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (382,00 m + 285,50 m = 667.50 m) 0,50 m pailgėjo; žemės sklypo pietvakarinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 16 - Nr. 19 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (241,00 m; 84,75 m + 195,00 m = 279,75 m) atitinkamai 18,00 m pailgėjo ir 10,25 m sutrumpėjo; žemės sklypo pietvakarinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 19 ir Nr. 1 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (185,00 m) sutampa su tuo pačiu linijos ilgiu, nurodytu Abrise Nr. 42-1.

Konstatuota, kad Abrise Nr. 42-1 ir Plane Nr. 42-1 nurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai nesutampa, Planas Nr. 42-1 parengtas nesivadovaujant VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojo G. G., 2007 m. liepos 18 d. paženklintomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir parengtame Abrise Nr. 42-1 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Projekto patikslinime buvo pakeistos vadovaujantis Planu Nr. 42-1 ir jame nurodytais sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turi būti vadovaujamasi Planu Nr. 42-1 ir jame nurodytais sprendiniais.

Palyginę Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nurodytus bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgius, nustatyta, kad preliminarių matavimų metu nustatyti ir Plane Nr. 42-1 pažymėti bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiai (21,11 m + 71,20 m = 92,31 m; 329,00 m; 212,30 m) atitinkamai 29,69 m trumpesnis, 13,00 m trumpesnis ir 0,30 ilgesnis nei tie patys ribų linijų ilgiai, nurodyti Abrise Nr. 96-97; bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijos ilgis (382,00 m -t- 285,50 m = 667,50 m) 13,50 m trumpesnis nei tas pats ribos linijos ilgis nurodytas Abrise Nr. 96-97.

Palyginę prie Č. D. skundo pridėtame S. K. firmos „Korika" matininkės M. K. 2016 m. gegužės 2 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos brėžinyje M 1:5000 (toliau — Situacijos brėžinys) sudarytame pagal 2016 m. balandžio 13 d. paženklintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Plane Nr. 42-1 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (377,95 m) 14,95 m pailgėjo; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 2 - Nr. 4 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (60,07 m + 169,63 m = 229,70 m) 1,70 m pailgėjo; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 4 - Nr. 6 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (35,96 m + + 4,02 m + 157,02 = 197,00 m) sutampa su tuo pačiu linijos ilgiu nurodytu Situacijos schemoje; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 - Nr. 11 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (21,22 m + 79,70 m + 14,74 m + 5,88 m + 110,10 m + 200,31 m = 431,95 m; 32,57 m + + 30,44 m + 147,29 m + 106,80 m = 317,10 m) atitinkamai 1,95 m pailgėjo ir 27,00 m pailgėjo; žemės sklypo šiaurinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 11 ir Nr. 13 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (41,22 m + 77,93 m + 43,13 m + 79,12 m = = 241,40 m) 30,60 m sutrumpėjo; žemės sklypo rytinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 13 - Nr. 14 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (239,59 m) 1,91 m sutrumpėjo; žemės sklypo pietinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 14 - Nr. 16 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (69,73 m + 120,32 m + 161,43 m + + 31,12 m + 4,00 m + 132,74 m + 135,99 m + 11,73 m = 667,06 m) 0,94 m sutrumpėjo; žemės sklypo pietvakarinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 16 - Nr. 19 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijų ilgiai (39,73 m + 14,48 m + 186,47 m= 240,68 m; 281,69 m) atitinkamai 0,32 m sutrumpėjo ir 1,94 m pailgėjo; žemės sklypo pietvakarinės ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 19 ir Nr. 1 (pažymėtų Plane Nr. 42-1), linijos ilgis (171,34 m) 13,66 m sutrumpėjo.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atsižvelgdami į D. K. ir A. K. 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. balandžio 14 d., Č. D. 2016 m. gegužės 2 d. skundus, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-07-414 „Dėl skundo Nr. 5-07-277 persiuntimo tyrimui pagal kompetenciją“ Nacionalinei žemės tarnybai persiųstą Danutės ir A. K. 2016 m. balandžio 12 d. skundą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos, nustatytos atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, bei siekdami juos detaliai išnagrinėti, 2016 m. gegužės 5 d. atliko faktiškai naudojamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikrinimą vietovėje.

Patikrinimo vietovėje metu, naudojant techninę geodezinę įrangą Trimble R8s su priedais, dalyvaujant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus atliekančiai S. K. firmos „Korika“ matininkei M. K., buvo pamatuotos faktiškai naudojamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žyminčių riboženklių ir ribų posūkio taškų koordinatės.

Patikrinimo metu vietovėje rasti visi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai, t. y. vietovėje rasti anksčiau (preliminarių matavimų metu) įtvirtinti (Naujame Plane Nr. 15 žymimi ribos posūkio taškais Nr. 1, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą žymintys riboženkliai. S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K. teigė, kad kitus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą žyminčius riboženklius įtvirtino (atstatė) ji 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. ženklinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje.

Patikrinimo metu vietovėje rasti visi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai, t. y. vietovėje rasti anksčiau (preliminarių matavimų metu) įtvirtinti (Situacijos brėžinyje žymimi ribos posūkio taškais Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 13) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą žymintys riboženkliai. S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K. teigė, kad kitus žemės sklypo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą žyminčius riboženklius įtvirtino (atstatė) ji 2016 m. balandžio 13 d. ženklinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje.

Vietovėje rasti anksčiau įtvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinę ribą žymintys riboženkliai, dėl kurių teisingumo ginčo nėra. Pagal patikrinimo metu vietovėje nustatytas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bendrą, pietinį posūkio tašką žyminčio riboženklio koordinates ir Situacijos brėžinyje nurodytas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro ribos posūkio taško (Situacijos brėžinyje žymimas ribos posūkio tašku Nr. 30) koordinates, nustatyta, kad atstumas tarp minėtų posūkio taškų yra 96,5 m. Pažymėjo, kad Abrise Nr. 96-97 nurodytas atstumas tarp minėtų posūkio taškų yra 96,0 m. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio tašką žymintis riboženklis (Situacijos brėžinyje žymimas ribos posūkio tašku Nr. 30) vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų.

Patikrinimo metu vietovėje A. K. ir D. K. pateikė pastabą (žodžiu), kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose greta šio žemės sklypo šiaurinės ribos buvo lauko kelias. Atsižvelgdami į tai ir išnagrinėję Preliminariniame projekte, 1999 m. Projekte, Projekto patikslinime ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo byloje komplektuojamuose dokumentuose esančią informaciją, nustatyta, kad minėtas kelias šiuose dokumentuose nėra pažymėtas.

Patikrinimo metu vietovėje buvo nustatyta, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kalvotoje, pelkėtoje, mišku ir kitais želdiniais apaugusioje vietovėje (sudėtingas reljefas). Pirmo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo metu buvo matuojama rulete, todėl matavimo tikslumas priklausė nuo vietovės reljefo, t. y. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, nurodyti Abrise Nr. 129, Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1, dėl sudėtingo reljefo (kalvoto, pelkėto, mišku ir kitais želdiniais apaugusios vietovės) galimai buvo išmatuoti netiksliai. Dalis ginčytinų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos posūkio taškų yra pelkėtoje (sunkiai prieinamoje) vietovėje.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nustatė, kad tiksliai nustatyti ginčytinų ribų nėra galimybės dėl pirmiau išdėstytų nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgių ir konfigūracijos neatitikimų šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose, t. y. Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nurodyti bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiai skiriasi nuo 0,30 m iki 29,69 m. Patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad anksčiau įtvirtinti (seni) bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą (ginčo ribą) žymintys riboženkliai nėra išlikę, o Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nėra nurodytų kitų atstumų (matavimų užkirčių) ar stabilių vietovės objektų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atstatyti bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų.

Konstatuota, kad Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys savininkų prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis.

Atsižvelgdami į tai, kad D. K. ir A. K. 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 5 d., Č. D. 2016 m. gegužės 2 d. skundų, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-07-414 „Dėl skundo Nr. 5-07-277 persiuntimo tyrimui pagal kompetenciją“ Nacionalinei žemės tarnybai persiųsto D. K. ir A. K. 2016 m. balandžio 12 d. skundo dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos, nustatytos atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus bendra riba tarp (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų nėra aiški, ir remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad esant gretimų žemės sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti visų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros, bei siekdami padėti išspręsti ginčą dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo administracine tvarka, t. y. A. K. bei D. K. ir Č. D. tarpusavio susitarimu, Nacionalinė žemės tarnyba informavo visus pareiškėjus, kad Alytaus skyriaus vedėjui pavesta organizuoti suinteresuotų asmenų susitikimą, kurio metu nuodugniai būtų išaiškinti D. K. ir A. K. 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 5 d., Č. D. 2016 m. gegužės 2 d. skundų, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-07-414 „Dėl skundo Nr. 5-07-277 persiuntimo tyrimui pagal kompetenciją“ Nacionalinei žemės tarnybai persiųsto D. K. ir A. K. 2016 m. balandžio 12 d. skundo nagrinėjimo metu nustatyti faktai ir siūloma bendros ribos tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimą spręsti administracine tvarka. Nepavykus ginčo dėl K. firmos „Korika“ matininkės M. K. atliktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytų bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos išspręsti administracine tvarka, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams raštu siūlyti dėl ginčytinų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo kreiptis į teismą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad pareiškėjai 2017 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė atkreipti dėmesį į pareiškėjų išsakytas pastabas ir pretenzijas dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, konfiguracijos, riboženklių keitimo bei netvirtinti S. K. firmos „Korika“ parengtos sklypo, kadatrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos (savininkai Č. D., Z. N.) ir sudaryti komisiją bei skirti darbuotojus riboženkliams atstatyti.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 299-38-(14.2.45.) „Dėl žemęs sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų“ nurodė, jog pakartotinai patikrinus M. K. parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurį dalina kelias, kadastro duomenų bylas, pakartotinai patikrino žemės sklypo bei gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus ir nustačius, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotai: 15,3700 ha ir 20,2934 ha) kadastrinių matavimų planuose nurodytos ribos nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, todėl žemės sklypų planai buvo suderinti.

Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu sprendimu, ir naudodamiesi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2017 m. rugsėjo 1 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemė ūkio ministerijos, ir prašė panaikinti skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštą Nr. 2SS-38-(14.2.45.), sustabdyti bet kokius žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų suderinimo ir kadastrinio matavimų patvirtinimo procesus.

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, ginčijamu 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1SS-2537- (10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo" skundo netenkino ir nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 1 d. skundą buvo nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. A-3643-858/2017 pagal D. K. ir A. K. apeliacinį skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėjai teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361 -(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(l0.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūra, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. NŽT, vadovaudamasi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 1 d. skunde keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su teisme nagrinėjamu ieškiniu ir jo esme, informavo pareiškėjus, kad pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos derinimo nagrinėjimas yra nutraukiamas.

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-453-1063/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-4997-438/2019 pagal pareiškėjų apeliacinį skundą), šalių paaiškinimais nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 9 d. patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, priėmė 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, atsižvelgdamas į Č. D. 2016 m. vasario 24 d. prašymą, pakeitė nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Pareiškėjai su tuo nesutiko ir kreipėsi į NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1583-(10.5), kuriuo netenkino pareiškėjų skundo dėl atliktų kadastrinių matavimų.

Pareiškėjai D. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-( 14.2.110), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(10.5) ir bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus ir įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-453-1063/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu 2SK-1813-(14.2.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuris yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, 22 ir 84.1 1.1.2 punktais ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą skiria viešasis ir bendro naudojimo keliai, kurie į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuoti bei atsižvelgiant į žemės sklypo savininkų Č. D., Z. N. gautus prašymus buvo patvirtinti pagal S. K. firmos „Korika" matininkės J. Š. 2017 m. gegužės 12 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylos, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys, ir nustatyti: 1. žemės sklypo Nr. 26-1-1. kurio plotas 15,3700 ha, kadastro duomenys; 2. žemės sklypo Nr. 26-1-2, kurio plotas 20,2943 ha, kadastro duomenys.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjų D. K. ir A. K. patikslintas skundas atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo buvo prašoma atnaujinti skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo 2SK-1813-(14.2.110) panaikinimo padavimo terminą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą 2SK-1813-(14.2.110) ir panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą 2SK-1813-(14.2.110), sustabdyti bet kokius žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų suderinimo ir kadastrinio matavimų patvirtinimo procesus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjų D. K. ir A. K. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą 2SK-1813-(14.2.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą 2SK-1813-(14.2.110) sustabdyti bet kokius žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų suderinimo ir kadastrinio matavimų patvirtinimo procesus. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnyje nustatytą 7 kalendorinių dienų terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų keitimu, įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (akto redakcija, GALIOJANTI NUO 2016 05 01 IKI 2020 01, toliau – ir Kadastro įstatymas), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ((akto redakcija, galiojusi nuo NUO 2017 01 01 IKI 2017 12 23, toliau – Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01, toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.įsakymu Nr. 522, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01, toliau- ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsįjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo)“.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 07 01 iki 2018 05 01) 44 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatymo sąvokas, 23 dalyje įtvirtinta, kad žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus. Kadastro nuostatų 67 punktas nustato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją reguliuojant žemės santykius, 12 punktas numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Taigi, administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas 2SK-1813-(14.2.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kadastro duomenys nustatyti pagal S. K. firmos „Korika“ matininkės J. Š. 2017 m. gegužės 12 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra priimtas žemės tvarkymo klausimu, šio sprendimo pagrindu patikslinti kadastro duomenys yra įregistruoti viešame registre, todėl pareiškėjai, manydami, kad šiuo administraciniu sprendimu buvo pažeistos jų teisės, turėjo administracinį sprendimą skųsti administraciniam teismui, kaip tai yra nustatyta administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, tačiau šia teise ABTĮ nustatyta tvarka, kaip jau nustatyta byloje, nepasinaudojo.

Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.

Kadastro nuostatų 84 punktas numatė, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

Pagal Kadastro nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, todėl pagal Kadastro nuostatų 84¹ 1.1, 84¹.1.1.2. punktus teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis teikiami iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo ar (ir) šių Nuostatų 84¹.1.1.2.1 ir 84¹.1.1.2.2 punktuose nurodytais atvejais – savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą turi būti pateiktas, kai keičiami šie suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 punktas, šiuo metu galiuojančių Taisyklių 6-6.11 punktai). Nustatant konkretaus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, turi būti surenkama išsami tą daiktą identifikuojanti informacija apie nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas, o atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos (Taisyklių 14 punktas). Vadovaujantis Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Tikrinimo taisyklių 1 punktas numato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis (toliau – sprendimas) priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) tvarką. Pagal Tikrinimo taisyklių 6 punktą teritorinis padalinys, gavęs tikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, per 5 darbo dienas įvertina, ar žemės sklypo kadastro duomenų byla teritoriniam padaliniui tikrinti yra pateikta Nuostatų 65 punkte nustatytu atveju, ir nustatęs, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla Nuostatų 65 punkte nustatytu atveju turėjo būti teikiama tikrinti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, žemės sklypo kadastro duomenų bylos netikrina ir grąžina ją pateikusiam asmeniui, informuodamas apie šios bylos grąžinimo priežastis. Pagal Tikrinimo taisyklių 13 punktą, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (toliau – tikrinimas vietovėje). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad tikrinami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo termino pratęsimo priima teritorinio padalinio vadovas. Asmeniui, pateikusiam žemės sklypo kadastro Asmeniui, pateikusiam žemės sklypo kadastro duomenų bylą, apie žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo termino pratęsimą pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Tikrinimo taisyklių 22 punktas numato, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas, tačiau teritoriniam padaliniui nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas, teritorinis padalinys patikrintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją pateikusiam asmeniui. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad prašymas yra nepateiktas. Kai teritoriniam padaliniui kartu su patikrinta žemės sklypo kadastro duomenų byla žemės sklypo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Pagal Tikrinimo taisyklių 23 punktą sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Kaip jau minėta, ginčas byloje kilo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Z. N. ir Č. D., kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos pažeidimo, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, nes pareiškėjų teigimu, pareiškėjų D. K. ir A. K. gretimai esančių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra pažeidžiamos ir taip keičiamos jų žemės sklypų ribos, ribų ilgiai, konfiguracijos, tokiu būdu yra nusavinama jiems priklausanti žemė.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))(Savininkai Č. D.)(Z. N. ir J. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Žemės ūkio ministerijos 1995 m. kovo 7 d. sprendimais, grąžinant žemę natūra) ribojasi su poareiškėjams D. K. ir A. K. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo iš B. K.. B. K. nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 33-8231, grąžinant žemę natūra. Palyginus Plane Nr. 15 ir Abrise Nr. 15 pažymėtas žemės sklypo (kadastro r. (duomenys neskelbtini)) ribas su Abrise Nr. 129 pažymėtomis žemės sklypo (kadastro ir. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir su 1999 m. Projekto planinėje dalyje pažymėtomis šių žemės sklypų ribomis, nustatyta, kad šiaurinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta anksčiau paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinę ribą.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Savininkai Č. D., Z. N.)(Z. N. ir J. D. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Alytaus rajono valdybos 1994 m. gruodžio 7 d. sprendimais, grąžinant žemę natūra, žemės sklypas suformuotas Alytaus rajono Dzūkijos kolūkio žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, kuriam 1992 metais pritarta Alytaus rajono valdyboje) ribojasi su poareiškėjams D. K. ir A. K. priklausančiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos B. K. nuosavybės teisės atkurtos Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 33-596, grąžinant žemę natūra. Palyginus Abrise Nr. 42, Abrise Nr. 96-97, Plane Nr. 96 ir Plane Nr. 97 nurodytą bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, nustatyta, kad šiaurinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta anksčiau paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinę ribą. Konstatuota, kad Abrise Nr. 42-1 ir Plane Nr. 42-1 nurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai nesutampa, Planas Nr. 42-1 parengtas nesivadovaujant VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojo G. G., 2007 m. liepos 18 d. paženklintomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir parengtame Abrise Nr. 42-1 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Projekto patikslinime buvo pakeistos vadovaujantis Planu Nr. 42-1 ir jame nurodytais sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turi būti vadovaujamasi Planu Nr. 42-1 ir jame nurodytais sprendiniais.

Nacionalinė žemės tarnyba, tirdama žemės sklypų savininkų skundus ir atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą vietovėje, nustatė, kad tiksliai nustatyti ginčytinų ribų nėra galimybės dėl pirmiau išdėstytų nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgių ir konfigūracijos neatitikimų šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose, t. y. Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nurodyti bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiai skiriasi nuo 0,30 m iki 29,69 m. Patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad anksčiau įtvirtinti (seni) bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą (ginčo ribą) žymintys riboženkliai nėra išlikę, o Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nėra nurodytų kitų atstumų (matavimų užkirčių) ar stabilių vietovės objektų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atstatyti bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, todėl tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, todėl konstatuota, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys savininkų prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypų savininkai sutinka su patikslintais kadastro duomenimis ((Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. raštas Nr.1SS-1583-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame išdėstytas faktines aplinkybes pripažįsta ir pareiškėjų atstovė R. K.), tačiau pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai, paaaiškinimai bylos nagrinėjimo metu tokio susitarimo nepatvirtina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Pagal šio straipsnio 2 dalį riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar teismas nenusprendžia kitaip (pažymetina, kad 2017 m. birželio 29 d. skundu NŽT Alytaus skyriui pareiškėjai prašė sudaryti komisiją ir skirti darbuotojus pirminiams riboženkliams atstatyti).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kelia ginčą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų teisėtu ir pagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu 2SK-1813-(14.2.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, tačiau konkrečių faktinių aplinkybių ir konkrečių minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų priimamt minėtą sprendimą, nenurodo ir neįrodo (ABTĮ 56 str.), bei dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2SK-361-(14.2.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-4997-438/2019 pagal pareiškėjų apeliacinį skundą).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Įvertinus rašytinius proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir žodinius paaiškinimus, išdėstytus bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, jeigu jis nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.).

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, teisėjų kolegija, įvertinusi rašytiniuose proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, argumentus ir žodinius paaiškinimus konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kelia ginčą dėl privačių asmenų žemės sklypų ribų ir siekia apginti savo nuosavybės teises į jiems priklausančius žemės sklypus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-103/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-89/2018, 2017 m. sausio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2017, 2017 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-65/2017 ir kt.).

Kaip jau buvo paminėta, ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu

Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 299-38-(14.2.45.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų“ ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. 1SS-2537-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ apginti jų teisių arba įstatymų saugomo interesų šiuo atveju byloje nėra galimybės, todėl sprendimo rezultatas nesukeltų pareiškėjams realių teisinių pasekmių, todėl esant paminėtoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir išdėstytam ginčo situacijos teisiniam reguliavimui, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai D. K. ir A. K. sudarė atstovavimo sutartį su advokate A. Ž. (2016 m. birželio 14 d. atstovavimo sutartis Nr. 69/2016).

Įstatymų nustatytu laiku ir tvarka pareiškėjų D. K. ir A. K. atstovė advokatė A. Ž. pateikė prašymą (ir papildomus duomenis prie prašymo), kuriuo prašė priteisti pareiškėjams patirtas 2 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi šioje byloje pareiškėjų D. K. ir A. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė