- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- I-453-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02620-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- D. K., A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Č. D., Z. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiškėjai D. K., atstovėms R. K. ir advokatei A. Ž.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atstovei D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. N., Č. D.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. K. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–10), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-( 14.2.110), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(10.5) ir bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus ir įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype.
Pareiškėjai paaiškino, kad S. K. firmos „Korika“ neteisingai parengtų geodezinių matavimų bei riboženklių naikinimo pagrindu Skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2SK-361-( 14.2.110) buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas) kadastro duomenys, t. y. žemės sklypo dalis buvo pažymėta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Pagal parengtus kadastrinius dokumentus ir žemės sklypų ribas pareiškėjams nepagrįstai yra nusavinama dalis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei miško ir priskiriama kita dalis žemės. Rengiant kadastrinius matavimus neatsižvelgta, kad žemės sklypo ribos ir kelias yra pažymėti archyviniuose žemių planuose. NŽT netyrė argumentų dėl 2015 m. balandžio 10 d. atliekamų žemės sklypų nužymėjimų, buvo nepagrįstai remiamasi riba per vandens telkinį, rengiant ortofoto planus nebuvo įvertintos pareiškėjų ir liudytojų pastabos apie nuosavybės dokumentuose ir faktiškai istoriškai susiformavusias žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribas. NŽT nevertino aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys piktybiškai kirto medžius miške ir naikino riboženklius, taip sudarydami sau palankesnes sąlygas rengiant naujus kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo ribos nebuvo patikslintos pagal išlikusius riboženklius, buvo sudedami nauji riboženkliai. Pareiškėjų teigimu, jie prašymus suteikti informaciją pateikė 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 5 d., o atsakymas buvo parengtas tik 2016 m. gegužės 19 d., todėl buvo pažeisti viešojo administravimo principai, paneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime (1 t., b. l. 108–124) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribų posūkio tašką žymintis riboženklis (Situacijos brėžinyje žymimas ribos posūkio tašku Nr. 30) vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Patikrinimo metu vietovėje buvo nustatyta, kad pareiškėjų minėtas kelias dokumentuose nėra pažymėtas, taip pat nustatyta, jog žemės sklypai yra kalvotoje, pelkėtoje, mišku ir kitais želdiniais apaugusioje vietovėje (sudėtingas reljefas). Pirmojo žemės sklypų ženklinimo metu buvo matuojama rulete, todėl matavimo tikslumas priklausė nuo vietovės reljefo, t. y. dėl kalvotos, pelkėtos, mišku ir kitais želdiniais apaugusios vietovės galimai buvo išmatuota netiksliai. Dalis ginčytinų žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendros ribos posūkio taškų yra pelkėtoje (sunkiai prieinamoje) vietovėje. Patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad anksčiau įtvirtinti (seni) bendrą žemės sklypų ribą (ginčo ribą) žymintys riboženkliai nėra išlikę, o Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nėra nurodytų kitų atstumų (matavimų užkirčių) ar stabilių vietovės objektų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atstatyti bendrą žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų. Nesutinka, kad Skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimo 2SK-361-(14.2.110) patvirtinta kopija turėjo būti išsiųsta pareiškėjams, nes žemės sklypą, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo buvo priimtas šis sprendimas, nuosavybės teise valdo Č. D.. Be to, 2016 m. birželio 8 d. Skyriuje buvo gautas Č. D. prašymas neteikti pareiškėjams dokumentų, susijusių su jo žemės sklypo grąžinimu. Pažymėtina, kad nebuvo pažeisti viešojo administravimo principai ir nepaneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai, nes, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, visi pareiškėjų skundai buvo išnagrinėti kompleksiškai ir atsakymas į juos visus pateiktas vienu NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1SS-1583-(10.5). Skundo reikalavimas panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(10.5) ir įpareigoti NŽT pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus (jeigu toks reikalavimas būtų patenkintas) nesukurs jiems teisinių pasekmių, nes ginčų dėl bendros žemės sklypų ribos, kai iš esamų dokumentų ši riba nėra aiški, sprendimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, pagal kurį tokio pobūdžio ginčus yra priskirta spręsti bendrosios kompetencijos teismams. Nesutiktina ir su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų žemės sklype, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai turėtų kreiptis į asmenis, turinčius kvalifikacinį leidimą dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus bei jų ir prašyti atstatyti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženklius.
Skyrius taip pat pateikė ir atsiliepimo papildymą (2 t., b. l. 5–18). Skyriaus teigimu, bendrą žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribų posūkio atšaką žymintis riboženklis vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribų. Gavus pareiškėjo pastabą (žodžiu) apie kelią, buvo patikrinta atkūrimo byloje esanti informacija ir nustatyta, kad šiuose dokumentuose tokio kelio nėra pažymėta. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ne dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kaip jiems buvo išaiškinta, bet dėl byloje ginčytinų sprendimų, kurių atžvilgiu nepateikė pagrįstų argumentų, keliančių abejonę jų neteisėtumu. Pareiškėjai nepagrindė objektyviais įrodymais, kad žino, kur buvo senosios riboženklių vietos. Atlikus pakartotinę žemės sklypų ribas, ginčijamu 2016 m. vasario 29 d. sprendimu 2SK-361-(14.2.110) ir buvo patikslintos žemės sklypo kadastro duomenys.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys Č. D. ir Z. N. atsiliepimu (2 t., b. l. 20–23) nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškinta, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra žemės sklypo bendrasavininkai. Pastebėjus, kad žemės sklypas dengiasi su kitu žemės sklypu (kadastro (duomenys neskelbtini)), buvo kreiptasi dėl ribų patikslinimo. Atlikus patikslinimą, buvo parengtas žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)), kurį iš B. K. įsigijo pareiškėjai, ribų nustatymo brėžinys. Su šiuo patikslinimu tretieji suinteresuoti asmenys sutiko. Patikslinus žemės sklypo ribas, plotas pasikeitė iš 13,60 ha į 13,10 ha. 2015 m. pradėjus rengti žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus kilo konfliktas dėl žemės sklypo ir žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo su dabartiniais žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) savininkais (pareiškėjais). Ši riba yra tarp išlikusių tarybinių laikų riboženklių, kuriais anksčiau buvo žymimos tarybinių ūkių ribos ir kurie būdavo vaizduojami tarybinių ūkių planuose. Tarybinių ūkių planai buvo pradėti naudoti kaip kadastro vietovių planai, todėl dabartinių kadastro vietovių planai buvo pradėti braižyti ant buvusių tarybinių ūkių planų, o juose pavaizduoti riboženkliai buvo naudojami kaip pririšimo taškai rengiant žemės sklypų abrisus. Išlikusių riboženklių nuotraukos buvo padarytos atlikus patikrinimą vietoje. Abrise nurodyta kad tarp riboženklių yra 437 m vietovė. Tretieji suinteresuoti asmenys su tuo sutinka. 1996 m. gegužės 3 d. ir 1993 m. gruodžio 1 d. abrisuose matyti, kad žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kraštinės ilgis 196 m. Ši kraštinė yra vienoje tiesėje su žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kraštine, kurios ilgis 241 m. Iš dokumentų aišku, kad pareiškėjams priklauso 196 m, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims – 241 m. Pareiškėjai skundu siekia pakeisti ne tik savo žemės sklypo nuosavybės atkūrimo metu suformuotus ir Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo kraštinių ilgį, su kuo tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka. Nesutinka su teiginiu, kad pareiškėjų žemės sklypas sumažėjo atliekant trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo matavimus. Pareiškėjai tikslingai nepateikia žemės sklypo matavimų, nes jiems yra palanku naudotis turimu netiksliu planu, norint neteisėtai užvaldyti dalį tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilęs dėl Skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimo 2SK-361-(14.2.110), kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro matavimai, ir NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 1SS-1583-(10.5), teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K., 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. paženklinusi žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus bei 2016 m. sausio 22 d. parengė žemės sklypo planą pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas S. K. 2016 m. sausio 22 d. šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pateikė Skyriui tikrinti, rašte teigdamas, kad atlikus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatytas žemės sklypo plotas 13,2695 ha, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo plotas yra 13,10 ha, ploto skirtumas yra 0,1695 ha. Paaiškino, kad leistinas nukrypimas nuo preliminarių matavimų yra skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo „Maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus“ lentelę. Atsižvelgus į ją, padaryta išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ploto nukrypimas yra leistinumo ribose. Skyrius 2016 m. vasario 9 d., patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, priėmė ginčijamą 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-(14.2.110.), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, (toliau – Nuostatai), atsižvelgdamas į Č. D. 2016 m. vasario 24 d. prašymą, pakeitė nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (1 t., b. l. 143–193). Pareiškėjai su tuo nesutiko ir kreipėsi į NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1583-(10.5), kuriuo netenkino pareiškėjų skundo dėl atliktų kadastrinių matavimų (1 t., b. l. 13–20).
3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – Įstatymas) (2015 m. birželio 18 d. redakcija), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (2015 m. birželio 23 d. redakcija), Nuostatai (2015 m. gruodžio 2 d. redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (2014 m. spalio 23 d. redakcija) ir kiti teisės aktai.
Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014 ir kt.).
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 punktas). Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus (Nuostatų 32.1.1 papunktis). Šis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad kadastrinių matavimų pakeitimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas, tačiau po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, tačiau gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.
4. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju atliktų kadastrinių matavimų pakeitimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad Skyrius neteisėtai ir nepagrįstai sumažino pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Kadastrinių matavimų pakeitimas atliktas neatsižvelgiant ir nevertinant pareiškėjų argumentų, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ribos buvo patikslintos ne išlikusių riboženklių, o naujų – pagrindu, nevertinant liudytojų parodymų dėl šios aplinkybės, taip pat neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktus duomenis, patvirtinančius buvusias žemės sklypų ribas.
5. Įvertinus rašytinius proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir žodinius paaiškinimus, išdėstytus teismo posėdyje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad skundžiamas aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, jeigu jis nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.).
Kaip matyti, pareiškėjai nesutinka su tuo, kad Skyrius, patvirtinęs žemės sklypo kadastrinę bylą, dėl ko pasikeitė žemės sklypo kadastriniai matavimai, neteisėtai sumažino pareiškėjams priklausančio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent, pareiškėjai laikosi pozicijos, kad S. K. firma „Korika“ pakeitė šiaurinį riboženklį Nr. 6015201.41 508481.79 (3 t., b. l. 36), nesivadovaudama Taisyklių 11 punkte nustatytais dokumentais. Įvertinus S. K. firma „Korika“ atliktus matavimus, kurių pagrindu Skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą, matyti, kad pareiškėjų žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) nepasikeitė. Kaip matyti, skundžiami Skyriaus ir NŽT sprendimai iš esmės neturi įtakos pareiškėjų žemės sklypui (kadastro (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjams šioje administracinėje byloje ginčijami sprendimai nesukelia materialinių teisinių pasekmių dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)). Tai, kad skundžiami sprendimai gali turėti įtakos kitų greta esančių žemės sklypų plotui ar riboms, nėra šios administracinės bylos dalykas. Šios išvados nepaneigia ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. B., D. M., M. K., S. K. ir S. J. parodymai.
6. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2SK-361-( 14.2.110) ir NŽT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1SS-1583-(10.5), kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skunda ikiteismine tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi riboženklių atstatymas pagal teisinį reguliavimą neįeina į NŽT kompetenciją, pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo spręsti pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.