- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 1-2311-978/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25672-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2020 m. birželio 29 d. apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atlikti antrą patikrinimą alkoholio matuokliu atsisakė, kuomet pareigūnai pirmojo pūtimo metu jam buvo nustatę neblaivumo požymius, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka.
Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 29 d. buvo mieste, kažkur nuo 17 val. iki 21 val. išgėrė alaus ir grįžo namo. Kiek tiksliai išgėrė, neskaičiavo, gal 4, gal 6 bokalus. Kai jis sėdo prie vairo, ne visai realiai vertino situaciją. Savo poelgį vertina neigiamai, labai gailisi. Namuose dar išgėrė ir buvo policijos pareigūnų iškviestas į lauką, kur pirmo pūtimo metu pripūtė 2,2 promilės. Jis išsigando ir elgėsi nekultūringai, vartojo keiksmažodžius ir dėl išgąsčio antrą kartą nebepūtė. Buvo agresyvus greičiausiai dėl alkoholio. Automobilis, kurį vairavo, priklauso mamai, jam apribota nuosavybės teisė. Jis gyvena už miesto, todėl automobilis yra labai reikalingas dėl darbo, komandiruočių. Jo darbas yra susijęs su važinėjimu, reikia vežioti įrankius, važinėti po objektus, nes atlieka kadastrinius matavimus. Dabar važinėja autobusu, padeda draugai, kaimynai. Alkoholis dabar yra labai smarkiai apribotas.
2020 m. birželio 30 d. liudytojo K. Š. apklausos duomenimis 2020 m. birželio 29 d. apie 21.00 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu M. V., tarnybiniu automobiliu „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini) iš VPK OVS gavo pranešimą, kad važiuojant nuo miesto link Balsių, viduryje miško, pranešėjas važiuoja iš paskos automobiliui „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, įtaria, kad gali būti neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prie namo, kieme, pastebėjo stovintį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nori paminėti, kad į įvykio vietą jie atvyko gan greitai, iki 5 min. laikotarpiu. Pasibeldus į minėto namo duris, jas atidarė A. D., kurio paklausus, ar vairavo automobilį, atsakė teigiamai. Į klausimą, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo vakar. Priėjus prie automobilio „Audi“, variklis buvo šiltas, automobilio salone buvo alkoholiniai gėrimai, taip pat automobilyje gulėjo minėto asmens piniginė su dokumentais, automobilis nebuvo užrakintas. A. D. taip pat paaiškino, kad namuose yra vienas su šuniu. Tuomet prie jų atvyko pranešėjas D. S., kuris nurodė, kad automobilį „Audi“ vairavo būtent A. D. ir pastarojo vairavimo faktą jis matė. Apie tai jis surašė paaiškinimą. Netrukus, naudodamiesi alkoholio kiekio matuoklio pagalba „Alcotest 7510“ atlikus pirma tikrinimą 21.34 val. A. D. buvo nustatytas vidutinis, 2.20 prom., girtumas. Pasitikrinus pirmą kartą blaivumą, asmuo pakeitė parodymus, t. y. neigė vairavimo faktą. Vairuotojui paaiškino, jog yra liudytojas, kuris matė asmens vairavimo faktą, tačiau asmuo vis pradėjo keisti parodymus, t. y. kad visą dieną buvo namuose, po to aiškino, jog jį parvežė draugas, neaišku koks. Paklausus asmens, kodėl automobilio variklis buvo šiltas, atsakė, kad jį atvežė draugas, kurio vardą ir pavardę įvardins teisme. Jie asmenį sulaikė kaip įtariamąjį, kuris vairavo automobilį neblaivus, paaiškino jam sulaikymo priežastį ir nurodė pasitikrinti neblaivumą, antrą kartą, kadangi tai yra numatyta. Asmuo nurodė, jog antrą kartą į alkoholio matuoklį nepūs ir nežino, dėl ko jie prie jo prisikabino. Kadangi asmuo atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, jo paaiškinimas, kaip atsisako pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, buvo nufilmuotas tarnybiniu telefonu CAT S40 (video pridėtas prie įvykio ROĮK) ir bodycam 9005, jam buvo paaiškinta visa atsakomybė, už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą. Tuomet asmeniui pasiūlė susirinkti visus jam reikalingus daiktus, šis nieko nenurodęs nuėjo iki savo automobilio, išsiėmė keletą daiktų į kiemą ir nuėjo kartu su jo kolega iki namų. Jam sėdint tarnybiniame automobilyje, išgirdo kaip jo kolega pradėjo reikalauti asmeniui, jog jis nesipriešintų, todėl atbėgo į pagalbą. Asmuo muistėsi, traukė savo dešinę ranką prie savęs, nesileido būti sulaikomas, aktyviais savo veiksmais, stangrindamas raumenis pradėjo priešintis, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Nurodė asmeniui, jog šis pateiktų savo automobilio raktelius, jog galėtų automobilį užrakinti atvažiavus tralui, asmuo nurodė, jog patys nueitų ir paimtų raktelius iš namų, tačiau jie to nesiruošė daryti, pasiūlė jam nueiti kartu ir raktus paimti, tačiau šis kategoriškai atsisakė eiti iki namų ir raktus paimti. Vėliau asmuo sutiko užrakinti namus. Automobilyje buvusi piniginė ir raktai, asmeniui atiduoti. Sulaukus tralo, transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugomų automobilių aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127 (b. l. 24).
2020 m. birželio 30 d. liudytojo D. S. apklausos duomenimis 2020 m. birželio 29 d. apie 21.10 val. jis išsuko į Žaliųjų Ežerų gatvę ties Verkių rūmais, priešais save pamatė važiuojant nuo Santariškių link Žaliųjų Ežerų, keliu vingiuojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keletą kartų buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tuo metu priešpriešinėje juostoje važiavo automobiliai, kurie net sustojo, norėdami išvengti susidūrimo. Suprato, kad asmuo neblaivus, taip pat ties parduotuve „IKI“ „Žalieji“ asmuo važiavo salele, vos nekliudė ženklo. Policiją kvietė iš karto, kai suprato, kad asmuo vairuoja neblaivus, kadangi priešingu atveju neįmanoma paaiškinti, dėl ko žmogus kelyje sudarė avarines situacijas. Ir tų situacijų buvo užtektinai, ne viena ir ne dvi. Važiavo iš paskos. Sekė automobilį iki (duomenys neskelbtini), nes paskui prasidėjo neasfaltuotas kelias, o kadangi jo automobilis žemintas, bijojo jį sugadinti. Tuo metu, kai sekė automobilį, visą laiką buvo „ant ryšio“ telefonu su pareigūnais. Pasakė, kur jis nuvažiavo, po kelių minučių jam perskambino pareigūnai ir paprašė privažiuoti. Jam privažiavus vairuotojas ir pareigūnai stovėjo šalimais automobilio Audi. Jis parašė paaiškinimą, ką matė. Gali patvirtinti, kad automobilyje, kai jį pamatė Žaliųjų Ežerų g., asmuo buvo vienas. Vairuotojas tvirtino, kad parvežė jį draugas, tačiau automobilyje matė tik vieną žmogų. Parašęs paaiškinimą išvažiavo. Kadangi važiavo iš paskos ir bijojo per arti jo privažiuoti, negali papasakoti vairuotojo bruožų ar jo atpažinti iš nugaros (b. l. 29).
2020 m. liepos 9 d. liudytojos R. D. apklausos duomenimis automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji pirko už savo lėšas, sau ir šiuo automobiliu naudojosi ji, tačiau kai suprastėjo sveikata ir dabar beveik nevairuoja, automobilį davė naudotis sūnui, kadangi tuo metu jis savo automobilio neturėjo. Parduoti automobilio nenorėjo, o kad jis tiesiog stovėtų nenaudojamas irgi buvo negerai. Sūnus ją visada kur tik reikėdavo šiuo automobiliu veždavo. Sūnus automobiliu naudojasi apie 5 metus, moka draudimą. Šiuo automobiliu vasaromis vykdavo į Baltarusiją, kitur, į tolimesnes keliones, kur jai reikėjo. Tai jos automobilis, tik davė sūnui, kad jį naudotų ir jos ir jo reikmėms, pati vairuotojo pažymėjimą turi (b. l. 32).
Vilniaus apskrities VPK Rinktinės (duomenys neskelbtini) M. V. 2020 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. birželio 29 d. apie 21.00 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu K. Š., tarnybiniu automobiliu „ŠKODA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini) iš VPK OVS gavo pranešimą, kad važiuojant nuo miesto link Balsių, viduryje miško, pranešėjas važiuoja iš paskos automobilio AUDI, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, įtaria, kad gali būti neblaivus. Sujungta su AVPK. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) prie namo, kieme, pastebėjo stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibeldus į minėto namo duris, jiems jas atidarė A. D., kurio paklausus, ar vairavo automobilį, atsakė teigiamai. Į klausimą, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo vakar. Priėjus prie automobilio „Audi“ variklis buvo šiltas, automobilio salone buvo alkoholiniai gėrimai, prieš tai minėto asmens piniginė su dokumentais, automobilis nebuvo užrakintas. A. D. taip pat paaiškino, kad namuose yra vienas su šuniu. Tuomet prie jų atvyko pranešėjas D. S., kuris nurodė, kad automobilį „Audi“ vairavo būtent A. D.. Naudodamiesi alkoholio kiekio matuoklio pagalba „Alcotest 7510“ atlikus pirma pūtimą 21.34 val. A. D. buvo nustatytas vidutinis, 2,20 prom., girtumas. Pasitikrinus pirmą kartą blaivumą, asmuo pakeitė parodymus, t. y. neigė vairavimo faktą. Vairuotojui paaiškino, jog yra liudytojas, kuris matė asmens vairavimo faktą, tačiau asmuo vis pradėjo keisti parodymus, t. y. kad visą dieną buvo namuose, po to aiškino, jog jį parvežė draugas, neaišku koks. Paklausus asmens, kodėl automobilio variklis buvo šiltas, atsakė, kad jį atvežė draugas, kurio vardą, pavardę įvardins teisme. Jie asmenį sulaikė kaip įtariamąjį, kuris vairavo automobilį neblaivus, paaiškino jam sulaikymo priežastį ir nurodė pasitikrinti neblaivumą antrą kartą, kadangi tai yra numatyta. Asmuo nurodė, jog antrą kartą į alkoholio matuoklį nepūs ir nežino, dėl ko jie prie jo prisikabino. Kadangi asmuo atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, jo paaiškinimas, kaip atsisako pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, buvo nufilmuotas tarnybiniu telefonu C AT S40 (video pridėtas prie įvykio ROĮK), jam buvo paaiškinta visa atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą. Asmeniui pasiūlė susirinkti visus jam reikalingus daiktus, šis nieko nenurodęs nuėjo iki savo automobilio, išsiėmė keletą daiktų į kiemą ir nieko nesakęs sustojo ir paklausė, ko mes iš jo norime. Jis paklausė asmens, ar pasidėjo jam reikalingus daiktus, šis atsakė, jog taip, todėl nurodė kartu su juo eiti iki tarnybinio automobilio, kadangi jis yra sulaikytas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam (tas buvo pakartotą daugelį kartų, aiškiai ir garsiai, jog asmuo suprastų). Asmuo pasakė, jog nesupranta, dėl ko turi eiti į automobilį ir niekur neis, todėl jis jam keletą kartų nurodė eiti iki tarnybinio automobilio, o jeigu to nevykdys ir kartu iki automobilio neis, bus panaudota fizinė prievarta ir asmuo bus jėga nuvestas iki tarnybinio automobilio. Kadangi asmuo toliau nevykdė reikalavimo kartu eiti iki tarnybinio automobilio, kadangi šis yra sulaikytas, prieš asmenį buvo panaudota fizinė prievarta, lengvai kontroliuojant jo dešinę ranką, asmenį vedė iki tarnybinio automobilio. Asmuo pradėjo muistytis, traukė savo dešinę ranką prie savęs, nesileido būti sulaikomas. Kadangi asmuo pasidarė agresyvus, aktyviai savo veiksmais, stangrindamas raumenis pradėjo priešintis, nusprendė uždėti jam antrankius. Jo kolega K. Š. tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje ir išgirdęs jo duodamus perspėjimus asmeniui, jog šis nesipriešintų, atbėgo į pagalbą, ir tik su kolegos pagalba jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Nurodė asmeniui, jog šis pateiktų savo automobilio raktelius, jog galėtų automobilį užrakinti atvažiavus tralui. Asmuo nurodė, jog jie patys nueitų ir paimtų raktelius iš namų, tačiau jie to nesiruošė daryti. Jie pasiūlė jam nueiti kartu ir raktus paimti, tačiau šis kategoriškai atsisakė eiti iki namų ir raktus paimti. Vėliau asmuo sutiko su automobilyje buvusiais raktais užrakinti namus. Automobilyje buvo piniginė ir raktai, asmeniui atiduoti. Transporto priemonė „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežta į Eišiškių pl. 127. A. D. buvo sulaikytas 21.34 val. ir pristatytas į Vilniaus miesto OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 9).
Vilniaus apskrities VPK Rinktinės (duomenys neskelbtini) K. Š. 2020 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo duomenimis nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kaip ir Vilniaus apskrities VPK Rinktinės (duomenys neskelbtini) M. V. 2020 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10).
Neblaivumo nustatymo akto ir asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultato duomenimis 2020 m. birželio 29 d. 21.34 val. A. D. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o antras patikrinimas alkotesteriu nebuvo atliktas, kadangi asmuo vengė neblaivumo patikrinimo. Prietaisas metrologiškai patikrintas, jo paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 11, 12-13).
2020 m. birželio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis 2020 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-19).
2020 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų vaizdo kameros, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyko pas A. D. į kiemą bei su juo bendravo (b. l. 93-94).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1995 m. spalio 31, savininkas yra R. D., valdytojas A. D. (b. l. 35-36).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2020 m. birželio mėnesį automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 840 Eur su PVM (b. l. 37).
2020 m. birželio 29 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenimis 2020 m. birželio 29 d. 22.45 val. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 20).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 30 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą duomenimis nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. R. D. turtui – automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (b. l. 38).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo ir nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį duomenimis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 29 d. 21.34 val. iki 2020 m. birželio 30 d. 16.16 val. (b. l. 57, 72).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. birželio 29 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atlikti antrą patikrinimą alkoholio matuokliu atsisakė, kuomet pareigūnai pirmojo pūtimo metu jam buvo nustatę neblaivumo požymius, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis A. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų K. Š., D. S., R. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatas bei iš policijos pateikti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas. Šie įrodymai sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių, vieni kitus papildo ir pagrindžia A. D. veiksmų priešingumą baudžiamojo įstatymo nustatytiems draudimams.
A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atlikti antrą patikrinimą alkoholio matuokliu atsisakė, kuomet pareigūnai pirmojo pūtimo metu jam buvo nustatę neblaivumo požymius, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju jo sesę S. D.. Savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. D. nurodė, jog kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas, savo elgesį vertina neigiamai, suvokia padarytos veikos padarinius ir įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 112-119).
S. D. prašyme dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, savo brolį gerai pažįsta ir mano, kad jis padarė išvadas, nuoširdžiai gailisi ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o ji daro ir ateityje galės daryti jam teigiamą įtaką. Nurodo, kad ji turi nuolatinį darbą, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Prašo perduoti A. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 120).
S. D., kurią prašoma paskirti laiduotoja, teismo posėdyje savo prašymą palaikė, paaiškino, jog brolis gailisi dėl to, ką padarė, ir jaučia už tai atsakomybę. Ji yra garantuota, kad tokių dalykų ateityje nebebus. Mano, kad brolis tyčia daugiau nerizikuotų nei jos, nei savo gerove. Be to, mano, kad gali daryti broliui teigiamą įtaką, kadangi abu su broliu dirba, kai nedirba rūpinasi šeima, kaimu, sodu. Prašo laidavimo be užstato, nes gauna 1000 Eur atlyginimą, o fiksuotos išlaidos yra apie 300 Eur per mėnesį.
Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka baustas, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 kartus už greičio viršijimą), baudas sumokėjo, administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs. Kaltinamasis dirba, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. D. padarė išvadas, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
S. D., kurią prašoma paskirti laiduotoja, yra kaltinamojo sesuo, jie artimai bendrauja, rūpinasi savo tėvais, sodu, kaimu, vienas kitą gerai pažįsta, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. S. D. turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį. Įvertinęs S. D. asmenybę, jos vertybinę orientaciją ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad ji gali būti pavyzdžiu ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam A. D. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui (BK 68 str.) ir turto (automobilio „Audi A4“) konfiskavimą (BK 72 str.).
Gynėjas nurodė, jog kaltinamojo darbas susijęs su važinėjimu į objektus, kadastriniai matavimai atliekami viduryje laukų su įranga, taigi su viešuoju transportu ten nuvykti nėra galimybės, todėl prašė taikyti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, skiriant minimalų 1 metų terminą, o esant galimybei – trumpesnį nei sankcijoje numatytą minimalų terminą. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo motina dėl prastos sveikatos vairuoti nebegali, o A. D. mamą visur nuveždavo, kur jai reikia, todėl prašė netaikyti automobilio konfiskavimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai pirmo tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija (vidutinio girtumo laipsnis), o atlikti antrą patikrinimą alkoholio matuokliu jis atsisakė, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. jis nesilaikė KET 14 punkto reikalavimų, numatančių draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Įvertinus tai, kad KET reikalavimus A. D. neabejotinai žinojo, kadangi turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai ir buvo nukreipti prieš transporto eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas mažesnis už tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 69, 70).
Nors A. D. ir jo gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą mažinti iki 1 metų ar dar trumpiau, motyvuojant tuo, kad vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas darbui, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir pripažindamas tokias veikas nusikalstamomis, tuo pabrėžė veikos sunkumą ir jos galimų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl sprendžiant šios poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra objektyvaus pagrindo.
BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Nagrinėjamu atveju A. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o antro neblaivumo patikrinimo jis vengė. Taigi, A. D. kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, todėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Dėl to transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o R. D. (b. l. 36). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. D. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma, ją skaičiuoja su PVM – 840 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 30 d. nutarimais A. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67, 69, 70), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais iš policijos vaizdo kameros (bylos galinis viršelis) – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 mėnesiams, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (b. l. 38), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė duomenis, kad dėl transporto priemonės „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. liepos 2 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 9,00 Eur su PVM (b. l. 43). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis A. D. 2020 m. liepos 12 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 9,00 Eur (b. l. 86). Taigi kaltinamasis šias proceso išlaidas apmokėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį laiduotojos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš A. D. automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais iš policijos vaizdo kameros, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. D., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. D., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.