Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dėl smurto M. P. atžvilgiu) laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl smurto T. L. atžvilgiu) laisvės apribojimu 12 mėnesių;pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo T. L.) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl smurto T. L. atžvilgiu) ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo T. L.) subendrinus apėmimu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl smurto M. P. atžvilgiu) ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl smurto T. L. atžvilgiu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo T. L.) apėmimu subendrintą bausmę subendrinus apėmimu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-11-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 mėnesius.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 12 dienos;

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 12 dienos;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmimu subendrintus, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-11-28 nuosprendžiu) paskirta bausme, su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nuosprendžiu, su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmės laikas.

T. L. civilinis ieškinys dėl 891 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, civiliniam ieškovui pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, išaiškinant, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Iš A. S., D. P. ir M. P. solidariai priteista 520,91 Lt turinės žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų T. L. ir M. P. gydymą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

„A. S. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2012-08-17 apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) ties turgelio teritorija, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – be priežasties, tyčia, vieną kartą, kumščiu smogė M. P. į veidą, padarė jam veido sumušimą, muštinę apatinės lūpos žaizdą, 3-jų viršutinių, kairės pusės dantų sumušimą – sužalojimus sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad jis nesunkiai sutrikdė T. L. sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką, t. y., 2012-08-17 apie 23.20 val. po to kai (duomenys neskelbtini) gatvėje padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties vaikų lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (darželio adresas (duomenys neskelbtini)), tyčia, vieną kartą kumščiu smogė T. L. į nosį, taip padarė jam nosies kaulų lūžimą – sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. P. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2012-08-17 apie 23.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties vaikų lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (darželio adresas (duomenys neskelbtini)), nuo A. S. smūgio T. L. nukritus ant žemės, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia kumščiais ir kojomis suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių T. L. į galvą, M. P. pridėjus T. L. prie kairės menties mėtomąjį peilį ir jį paspaudus, po to suduodami nenustatytą kiekį smūgių T. L. į galvą, bendrais veiksmais padarė jam veido sumušimą, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, muštinę – pūliuojančią viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, vieno viršutinio danties krašto nuskėlimą ir vieno danties dalinį panirimą, apatinių 4-ių dantų kraštų nuskėlimus, odos nubrozdinimą po kaire mentimi – sužalojimus sukėlusius nežymų T. L. sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. P. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2012-08-17 apie 23.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties vaikų lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorija (darželio adresas (duomenys neskelbtini)), nuo A. S. smūgio T. L. nukritus ant žemės, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia kumščiais ir kojomis suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių T. L. į galvą, M. P. pridėjus T. L. prie kairės menties mėtomąjį peilį ir jį paspaudus, po to suduodami nenustatytą kiekį smūgių T. L. į galvą, bendrais veiksmais padarė jam veido sumušimą, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, muštinę – pūliuojančią viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, vieno viršutinio danties krašto nuskėlimą ir vieno danties dalinį panirimą, apatinių 4-ių dantų kraštų nuskėlimus, odos nubrozdinimą po kaire mentimi – sužalojimus sukėlusius nežymų T. L. sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. P. kaltinamas tuo, kad netesėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. 2012 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parke rado ir pasiėmė mėtomąjį peilį, t. y. neteisėtai įgijo duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos nešaunamąjį ginklą, kurį specialiu dėklu prisitvirtinęs prie kairės rankos dilbio 2012-08-17 apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) atsinešė į (duomenys neskelbtini) ir panaudojo vykdydamas viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. jis neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą“.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. L. prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tenkinti jo ieškinį ir priteisti iš A. S., D. P. ir M. P. solidariai 891 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad teismas nepagrįstai visiškai nenagrinėjo jo pateikto civilinio ieškinio, kuriuo jis prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tik nuosprendyje konstatavo, jog jis (apeliantas) nepagrindė savo civilinio ieškinio, nenurodė, kuo remdamasis įvertino nusikalstama veika padarytą žalą. Nurodo, kad pateikdamas civilinį ieškinį nurodė, jog dėl nusikalstamų A. S. (skunde nurodyta A. S.), D. P. ir M. P. veiksmų jis patyrė 891 Lt turtinę žalą, patirtas išlaidas detalizavo, pateikė išlaidas patvirtinančius kvitus bei kitus dokumentus. Pažymi, kad prašoma priteisti pinigų suma už sugadintus rūbus nėra didelė, vargu ar už tokią sumą galima įgyti naujus kokybiškus rūbus. Teigia, kad ieškinyje nenurodė visos patirtos turtinės žalos, kadangi neišsaugojo dalies mokėjimo kvitų, todėl prašė priteisti tik tokią turtinę žalą, kurią galėjo pilnai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Mano, jog civiliniame ieškinyje pilnai įrodyta jo patirta turtinė žala, tačiau teismas, palikdamas nenagrinėtą jo civilinį ieškinį, neužtikrino BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytos jo, kaip nukentėjusiojo, teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Teigia, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis patyrė papildomų išlaidų vykdamas į teismą, nors kaltinamieji ir jų gynėjai vilkino bylos nagrinėjimą (net 6 kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl neatvykusių kaltinamųjų ar jų gynėjų), tačiau šių išlaidų neprašo priteisti, kadangi negali jų pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taip pat skunde nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, prašė priteisti 15000 Lt neturtinę žalą dėl jo patirtų sužalojimų. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo patirtus sužalojimus – tai išrašai iš medicininių dokumentų, teismo medicinos specialistų išvados, be to, įvykio metu jis buvo blaivus, bei teismas nustatė, kad dėl A. S., D. P. ir M. P. tyčinių bendrų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė sužalojimus, t. y. kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jam buvo padaryta žala, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo išspręsti neturtinės žalos priteisimo klausimą, neuždėdamas pareigos jam papildomai įrodinėti šios žalos dydį. Tvirtina, kad teismas, iš viso nenagrinėdamas ir nenustatinėdamas jam (apeliantui) padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, pažeidė ne tik jo, kaip nukentėjusiojo, teises, bet ir įstatyme įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl mano, kad teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, netinkamai išsprendė pareikšto civilinio ieškinio klausimą bei pažeidė BPK 109 ir 115 straipsnių nuostatas, neužtikrino jo teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis M. P. nurodė, jog su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, jo gynėjas bei nuteistųjų A. S. ir D. P. gynėjai adv. V. Laukevičienė, P. R. Brazys prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. L. nesutinka su teismo išvada palikti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos nenagrinėtą, todėl teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo T. L. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nes, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, nukentėjusysis nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos dydžio, negalima pašalinti abejonių dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Tačiau nuosprendyje apylinkės teismas nenurodė, kas kelia abejonių dėl nukentėjusiojo T. L. pareikšto civilinio ieškinio dydžio, kokių papildomų duomenų reikia, kad būtų pašalintos kilusios abejonės.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas T. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 891 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos (1 t. 26–33, 34 b. l.), ir šiame procesiniame dokumente išsamiai detalizavo jo patirtas išlaidas, nurodydamas ne tik patirtų išlaidų sumas, bet ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: degalinių kasos čekius, išrašus iš medicininių dokumentų bei kt. dokumentus, patvirtinančius jo civiliniame ieškinyje nurodytas turėtas išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kas sudaro jo pareikštą civilinį ieškinį (3 t. 132–133, 135 b. l.). Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodytomis dienomis jis lankėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertą, odontologą, taip pat dalyvavo procesiniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose (1 t. 17–18, 19–20, 23, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 44–45, 57, 62–63, 64–74 b. l., 2 t. 120, 124 b. l.), todėl turėjo išlaidų kelionėms. Nukentėjusysis pateikė degalų pirkimo čekius iš viso už 714,26 Lt, tačiau T. L. civiliniu ieškiniu prašo priteisti tik 383 Lt už jo turėtas išlaidas kurui vykstant pas medikus, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Be to, nukentėjusysis ieškinyje, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodė paskaičiavimus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas kurui. Abejoti tokiais paskaičiavimais nėra pagrindo, be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius nukentėjusiojo paskaičiavimus. Taip pat nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas už dantų gydymą, bylos dokumentų kopijas (1 t. 29, 30–31 b. l.). Nors nukentėjusysis T. L. nepateikė duomenų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį dėl sugadintų drabužių, tačiau iš byloje pateiktų ir apžiūrėtų apelianto rūbų – bliuzono ir sportinių marškinėlių, matyti, kad jie buvo sugadinti: ant bliuzono rastos rudos dėmės, panašios į kraują, o juodos spalvos sportiniai marškinėliai buvo įdrėksti (1 t. 37–40 b. l.). Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtos nukentėjusiojo įvykio metu vilkėtos džinsinės kelnės, tačiau abejoti, kad ir kelnės buvo sugadintos, nėra pagrindo, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo sužalojimo metu jis buvo pargriautas ant žemės ir mušamas, spardomas, todėl džinsinės kelnės galėjo būti suteptos. Kadangi rūbai jau buvo dėvėti, visiškai logiška, kad nėra jų vertę patvirtinančių dokumentų, o be to, už rūbų sugadinimą prašoma suma nėra aiškiai per didelė. Nukentėjusysis taip pat ieškinyje nurodė, kad buvo sugadinti jo batai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog įvykio metu būtų sugadinti T. L. įvykio metu avėti batai, be to, tie batai nebuvo pateikti apžiūrai.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo T. L. ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos ir šios žalos dydį galima apskaičiuoti, tam nereikalingi jokie papildomi duomenys, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neišsprendė nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimo.

Taip pat nukentėjusysis T. L. pareiškė ieškinį 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dėl sužaloto veido, nuskeltų dantų sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl sulaužytos nosies iki šiol negali normaliai kvėpuoti, dėl to neramiai miega naktimis, be to, turi būti tęsiamas dantų gydymas (1 t. 26–28 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nukentėjusysis nurodė, jog po įvykio jis bijojo išeiti į lauką, susitikti su žmonėmis, jį tas įvykis sukrėtė, bandė tai nuslėpti, tačiau liko pasekmės: nebesilanko kavinėse, baruose, bijojo išeiti į lauką, kad daugiau niekas jo neprimuštų, jaučia baimę, negali nei kieto, nei karšto, nei šalto maisto valgyti ar gerti, naktimis skauda dantis, vartojo vaistus nuo dantų skausmo, turi būti tęsiamas dantų gydymas, tačiau šiuo metu neturi tam lėšų. Pastebėtina, kad dantų protezavimas, kaip ir gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo bei kt. būtinos išlaidos, yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir tokios išlaidos priskiriamos turtinei žalai, todėl dėl tokių išlaidų, atsirasiančių po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo, nukentėjusysis turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. L. dėl patirtų kūno sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Įvertinus tai, kad nuteistieji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo sumuštas draugų akivaizdoje, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus – dėl padarytų sužalojimų kentė skausmą ir diskomfortą kvėpuodamas, valgydamas, o dėl sužalojimų veide (veido sumušimas, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, dantų nuskėlimai ir vieno danties panirimas, nosies kaulų lūžimas) sumažėjo jo galimybė bendrauti, be to, nukentėjusysis be priežasties buvo sužalotas viešoje vietoje, buvo mušamas ne tik rankomis, bet ir kojomis, buvo panaudotas ir nešaunamasis ginklas – peilis, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje kūno vietoje – veide, todėl daroma išvada, kad nukentėjusysis T. L. dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų patyrė neturinės žalos, kurios atlyginimo klausimą nepagrįstai pirmosios instancijos teismas neišsprendė baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į byloje esančius pateiktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taikytą gydymą, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, sumažėjusias galimybes įprastai bendrauti su artimaisiais, draugais, į padarytų sužalojimų sunkumą, jų pobūdį, liekamuosius reiškinius, į nuteistųjų turtinę padėtį, į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-260/2010, 2K-325/2010, 2K-315/2010, 2K-84/2010, 2K-182/2011, 2K-360/2011, 2K-61/2011 ir kt., nuo 5000 iki 10000 Lt) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad nukentėjusiojo naudai priteistina 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiojo T. L. pareikštą civilinį ieškinį, kuris pagrįstas byloje esančiais įrodymais, paliko nenagrinėtą, todėl nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Be to, nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę priteisdamas 520,91 Lt už nukentėjusiesiems L. L. ir M. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistieji savo veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiajam L. L., o nuteistasis A. S. vieną kartą smogdamas kumščiu nukentėjusiajam M. P. padarė žalą tik šiam nukentėjusiajam, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiųjų gydymosi išlaidas, t. y. nuteistieji Valstybinei ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė. Dėl to nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų, ir Valstybinės ligonių kasos turėtos nukentėjusiųjų gydymo išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų taikant dalinę atsakomybę.

Taip pat skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nuteistiesiems suformuluotuose kaltinimuose nepagrįstai nurodytų formuluočių, jog jie „kaltinami tuo, jog“, kadangi A. S., D. P. ir M. P. yra nuteisti už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių padarymo aplinkybės buvo nustatytos iš esmės išnagrinėjus bylą teisme. Dėl to suformuluotuose kaltinimuose nurodytos formuluotės „kaltinimas tuo, jog“ šalinamos iš kaltinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

nutaria:

pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. L. civilinis ieškinys dėl 891 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, ir iš nuteistųjų A. S., D. P. ir M. P. solidariai priteisti 826 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o dėl 65 Lt vertės batų sugadinimo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Iš nuteistųjų A. S., D. P. ir M. P. priteisti po 161,45 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam T. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš nuteistojo A. S. priteisti 37,47 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam M. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pašalinti iš nustatomojoje dalyje A. S., D. P. ir M. P. suformuluotų kaltinimų teiginius „kaltinamas tuo, kad“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.