Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Driverta“ ieškinį atsakovui V. A. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Driverta“ (toliau ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė su atsakovu V. A. (toliau atsakovu) 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. 63 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 58 str. 2 d. 1 p. nutraukė teisėtai. Taip pat prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir reikalavimą dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes: Atsakovas V. A. UAB „Driverta“ nuo 2018 m. spalio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijas vykdė komandiruotėse (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini). Teigė, kad sudaromas darbo grafikas, pagal kurį šešias savaites dirbama komandiruotėje ir trijų savaičių poilsis Lietuvoje. Nurodė, kad į Lietuvą grįžo 2020 m. kovo 27 d., ir iki 2020 m. balandžio 10 d. buvo priverstas laikytis karantino rėžimo. Teigė, jog jam iš nežinomo telefono numerio paskambino UAB „Driverta“ (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, jam atsisakius, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 14-16 d. nebuvo darbe, t.y. pravaikštas ir tuo pagrindu atleido iš darbo. DGK 2020-06-02 sprendimu Nr. DGKS-3480 (toliau – Sprendimas) atsakovo V. A. prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė: pripažinti atsakovo V. A. atleidimą iš darbo UAB „Driverta“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo V. A. ir atsakovo UAB „Driverta“ nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; Išieškoti iš ieškovo UAB „Driverta“ atsakovo V. A. naudai 1251 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020-05-01 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2020-06-02 bei po 56,90 Eur už kiekvieną paskesnę dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką nuo 2020-06-03 iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pažymėtina, kad šioje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė UAB „Driverta“ teikia ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad su atsakovu V. A. yra teisėtai nutraukta tarp šalių sudaryta 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartis Nr. 63. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

Ieškovė UAB „Driverta“ vykdo krovinių pervežimą savo vilkikais, komandiruoja darbuotojus atlikti vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas į Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis laikinojo darbo naudotojui. Šiam ieškovės funkcijų vykdymui į darbą priimami vairuotojai – ekspeditoriai. Šiuo atveju atsakovas V. A. nepagrįstai nurodo, kad jis į darbą pas ieškovę buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), konkrečioje įmonėje. Šie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir grindžiami atsakovo samprotavimas. Ieškovė UAB „Driverta“, kaip darbdavys prisiima ūkinės – komercinės veiklos organizavimą, sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis, todėl vykdant prisiimtus įsipareigojimus darbuotojai siunčiami į ES šalis (duomenys neskelbtini) funkcijų atlikimui. Atsakovui dar iki grįžtant iš komandiruotės Danijoje buvo žinoma, kad jam teks vykti į komandiruotę atlikti darbo funkcijų (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas V. A. išreiškė neigiamą poziciją. Tai patvirtina ir atsakovo pateiktas susirašinėjimas su ieškovės (duomenys neskelbtini) J. G.. 2020 m. kovo 11 d. susirašinėjime, savo subjektyviais teiginiais, atsakovas aiškiai pažymėjo, kad jam netinka. Taip pat 2020 m. balandžio 16 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas išreiškė norą nutraukti darbo sutartį, nes atsisakė vykdyti darbo funkcijas komandiruotėje Vokietijoje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Januška nurodė jog ieškovė ieškinį palaiko tokį kokį pateikė nagrinėti teismui ir prašo jį tenkinti argumentais bei motyvais išdėstytais ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad. Atsakovas dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir vykdavo į tarnybines komandiruotes (duomenys neskelbtini). Grįžo 2021 m. kovo 27 d. iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir jam dar būnant (duomenys neskelbtini) buvo pranešta jog sekanti komandiruotė bus į (duomenys neskelbtini). Su įsakymu dėl darbo (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo supažindintas 2020 m. balandžio 7 d. telefonu, tai yra atsakovas buvo informuotas ne apie atleidimą iš darbo, o apie vykimą dirbti (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir darbdavys būtų nuvežęs atsakovą į (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas turėjo atvykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatvyko į darbą 2020 m. balandžio 14 d. ir sekančias dvi dienas, tai yra 2020 m. balandžio 15 d. ir 16 d., o jau nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki balandžio 30 d. serga. Atsakovui nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki balandžio 16 d. buvo fiksuojamos pravaikštos ir darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškinį prašo tenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko tik pirmąjį ieškinio reikalavimą. Taip pat nurodė, kad iš atsakovo buvo reikalauta pasiaiškinimo ir atleidimas iš darbo įformintas tinkamai, laikantis visų procedūrinių reikalavimų. Ieškovės atstovas nesutiko, kad atsakovas dirbo visą laiką vienodos trukmės komandiruotėse užsienyje, nes jo darbo grafikas buvo kintantis, pavyzdžiui kitokios trukmės komandiruotės buvo 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Prieš paskutinę iki atleidimo iš darbo komandiruotę atsakovui nebuvo pateikti veiklos laikotarpiai, nes jis turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) ir iš ten vykti į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini).

Atsakovas V. A. (toliau atsakovas) atsiliepimą byloje pateikė ir nurodė šias aplinkybes: atsakovas nuo 2018 m. spalio 31 d., sudarytos darbo sutarties Nr. 63 pagrindu, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo pat darbo pradžios visą laiką Atsakovas buvo komandiruojamas dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo grafikas nuolatos būdavo, jog šešias savaites komandiruotėje, o tris savaites poilsis. Tačiau Atsakovui ar kitam (duomenys neskelbtini) yra tekę dirbti ir kitokiu grafiku - penkios savaitės komandiruotėje, o dvi savaitės poilsio, arba septynios savaitės komandiruotėje, o trys savaitės poilsio, tačiau tai būdavo tik išskirtinais atvejais, dažniausiai prieš didžiąsias metų šventes, o kartais ir dėl kitų nenumatytų aplinkybių (kitų (duomenys neskelbtini) ir t.t.). Pažymėtina, kad pasibaigus poilsiui, tiek Atsakovas, tiek kiti bendradarbiai į komandiruotes užsienyje visada vykdavo savaitgaliais ir visa kelione, kokiu transportu nuvykti visada rūpinosi patys, niekada nebuvo vežami UAB priklausančiomis transporto priemonėmis ar iš kitų jos nuomotomis transporto priemonėmis.

2020 m. kovo 27 d. Atsakovas grįžo į Lietuvą iš eilinės komandiruotės (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, todėl nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Atsakovas buvo privalomoje saviizoliacijoje. Apie tai Atsakovas buvo informavęs ir UAB vadybininką D. 2020 m. balandžio 1 d., kai su juo bendravo iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS pranešimą į jo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas jam ir apie tai, kad nedarbingumą gavęs iki balandžio 10 d.

2020 m. balandžio 5, 6 ar 7 dieną, dabar tikslios datos Atsakovas neprisimena, iš jam nežinomo numerio (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) paskambino UAB direktorius J. G. ir pranešė, kad Atsakovas atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) pasirašyti dokumentus dėl išėjimo iš darbo savo noru, kadangi vietoj Atsakovo UAB įdarbino kitą žmogų. Su tokiu pasiūlymu Atsakovas nesutiko.

Todėl Ieškovė savo ieškinyje nurodo ir tai bando pagrįsti pateikdama detalią numerio išklotinę, jog UAB direktorius J. G. 2020 m. balandžio 7 d. 14 val. 12 min. iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į telefono abonento Nr, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Atsakovui, ir su juo kalbėjo 6 min. 36 s. ir šio pokalbio metu Atsakovas buvo informuotas apie numatomą komandiruotę į (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., bei, kad Atsakovas balandžio 14 d. turi atvykti į darbo vietą, darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš kur Atsakovas bus saugiai įmonės transportu nuvežtas į darbo pareigų atlikimo vietą (duomenys neskelbtini).

Tačiau Atsakovui, susipažinus su 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. K1516 dėl V. A. komandiruotės, kuris pateiktas kartu su ieškiniu, paaiškėjo, kad minėtame įsakyme nurodyta, kad komandiruotės išlaidos, susijusios su „kelionės į komandiruotės vietą viešojo transporto priemonėmis, transporto išlaidos ir kuro išlaidos" bus apmokamos Ieškovės.

Tai tik įrodo, kad Ieškovė ieškinyje nurodo galimai tikrovės neatitinkančią informaciją (melagingą), kad Atsakovas 2020 m. balandžio 7 d. buvo informuotas apie numatomą komandiruotę į (duomenys neskelbtini) ir, kad balandžio 14 d. Atsakovas turi atvykti į darbo vietą, darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur Atsakovas bus saugiai įmonės transportu nuvežtas į darbo pareigų atlikimo vietą (duomenys neskelbtini).

Todėl, remiantis šiuo įsakymu, jeigu Atsakovas ir būtų tinkamai informuotas apie komandiruotę bei susipažindintas su įsakymu prie tariamą komandiruotę, tokiu atveju Atsakovui nebūtų reikėję atvykti į Ieškovės buveinę, nes įsakyme aiškiai nurodyta, kad Atsakovo kelionė į komandiruotės vietą vykdoma viešuoju transportu, t. y. Atsakovas vyksta savarankiškai, o ne įmonės transportu kaip nurodyta ieškinyje.

Be to, Ieškovė pagal nusistovėjusią tvarką turėjo prieš komandiruotę Atsakovui elektroniniu paštu pateikti užpildytą blanką, patvirtinantį (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpius, kad tam tikru laikotarpiu Atsakovas nevairavo transporto priemonės, kuriai taikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba AETR bei į Atsakovo telefoną SMS pranešimu turėjo pateikti informaciją, nurodant į kur Atsakovas yra komandiruojamas, kokią transporto priemonę turės vairuoti, nurodant vilkiko ir priekabos valstybinius numerius, o taip pat ir pakrovimo - išsikrovimo vietas. Tačiau minėti duomenys Atsakovui nei iki 2020 m. balandžio 14 d., kai turėjo išvykti į tariamą komandiruotę, nei kitomis dienomis nebuvo pateikta.

Taip pat Atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar Ieškovė iš vis turėjo sutartį su (duomenys neskelbtini) nuomos, laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., nes Ieškovė iki šiol nei Atsakovui, nei su ieškiniu ir teismui nepateikė, tai įrodančių dokumentų.

Nors Ieškovė pokalbio buvimą 2020 m. balandžio 7 d. su Atsakovu grindžia su ieškiniu pateikta detalia UAB direktoriaus telefono numerio išklotine, tačiau remiantis mobiliojo ryšio paslaugos teikėja TELIA, kurios klientu yra Atsakovas, akivaizdu, kad į Atsakovo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 7 d. nei 14 val. 12 min., nei šią dieną kitu laiku iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta nebuvo. 2020 m. balandžio 16 d. Atsakovas kreipėsi SMS pranešimu į UAB direktorių J. G. nurodydamas, kad „Svx...jei kortas jau taip man sudėliojot, tai galit atleist mane iš darbo....jeigu sakot, kad kitas žmogus dirba mano vietoj", o direktorius atsakė - „Labas, prašau pasirodyti darbe 2020-04-07 d. 08.00h. (duomenys neskelbtini)", o taip pat vėliau direktorius dar rašė, kad „Jums darbas suplanuotas nuo 08:00h ryto". Tačiau direktorius nenurodė, koks Atsakovui darbas suplanuotas, todėl Atsakovas, norėdamas sužinoti, koks jam darbas suplanuotas, direktoriui parašė SMS pranešimą - „Taip pat norėčiau sužinoti, koks darbas rytojui suplanuotas, nes turiu žinoti kuriam laikui man susiruošti visus daiktus, maistą ir taip toliau". Tačiau Atsakovas atsakymo į SMS pranešimą negavo. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad Atsakovas tinkamai nebuvo informuotas apie darbinių funkcijų vykdymą 2020 m. balandžio 14 - 16 dienomis. Be to, Atsakovas pagrįstai mano, kad esant situacijai, kai vairuotojas būna tinkamai informuojamas apie numatomą komandiruotę ir sutartą dieną neatvyksta į įmonę, atsakingi įmonės darbuotojai įvairiomis priemonėmis (telefonu, elektroniniais laiškais, SMS pranešimais) mėgintų susisiekti su neatvykusiu darbuotoju, tačiau šiuo atveju, nei direktorius J. G., nei kiti atsakingi asmenys neskambino ir nerašė Atsakovui tiek 2020 m. balandžio 14 d., tiek balandžio 15 d.

LR DK 24 straipsnio (sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimas) 1 dalies bei 2 dalies nuostatomis įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, būdamas darbo santykiuose, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau, jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. ieškinio nepripažino visiškai, palaikė atsiliepimą pilnai, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad grįžęs iš paskutinės komandiruotės (duomenys neskelbtini), buvo saviizoliacijoje nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. balandžio 10 dienos. Ir direktorius J. G. jam tikrai neskambino 2020 m. balandžio 7 d. 12-14 val.. Jis neneigia jo direktorius jam pranešė žinute, kad turi atsakovas atvykti 2020 m. balandžio 17 d. 8 valandą į (duomenys neskelbtini), kur yra ieškovės buveinė. Atsakovas taip pat nurodė, kad informavo 2020 m. balandžio 16 d. SMS žinute darbdavį, kad atvyks 2020 m. balandžio 17 d., tačiau vėliau nei 8 valandą, nes tokiu laiku nespėtų atvykti. Atsakovas nesutiko jog buvo atleistas iš darbo teisėtai, nurodė jog darbo ginčų komisija priėmė teisingą sprendimą ir jis turėtų likti galioti, tai yra turėtų būti atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 58 str. 2d. 1 p. pripažintas neteisėtu, taikoma DK 218 str. 6 d. laikoma jog atsakovas atleistas iš darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu ir priteistos atsakovui priklausančios sumos iš ieškovės.

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad darbo sutartimi 2018 m. spalio 30 d. Nr. 63 ieškovė įdarbino atsakovą (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavio – (duomenys neskelbtini). Darbo laiko norma nustatoma taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Reglamentą Nr. 561/2006 bei darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporte patvirtintus Vyriausybės nutarimu. Darbuotojas – atsakovas V. A. – įsipareigoja raštu pranešti prieš 20 kalendorinių dienų jeigu nori nutraukti darbo sutartį (6.3 p.). Darbo sutarties 6.4 p. nustatyta, kad „darbuotojas įsipareigoja nedelsiant pranešti darbdaviui apie visus savo negalavimus, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos darbuotojui... atliekant pareigas.

UAB „Driverta“ 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Dėl V. A. atleidimo iš darbo (toliau įsakymu) atleido atsakovą iš darbo nuo 2020 m. balandžio 30 dienos DK 58 str. 2d. 1 p. pagrindu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Įsakyme taip pat nurodyta, kad „nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam pažymėtos pravaikštos.“ Taip pat nurodyta atleidimo iš darbo dieną išmokėti visas darbuotojui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pateiktame į bylą įsakyme Nr. K 1516, 2020 m. balandžio 7 d., Dėl V. A. komandiruotės (toliau įsakyme), yra duomenys, kad V. A. komandiruojamas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. į (duomenys neskelbtini) vykdymui. Komandiruotės išlaidas , tai yra kelionės į komandiruotės vietą viešojo transporto priemonėmis, transporto išlaidas ir kuro išlaidas apmoka įmonė, pateikus įrodančius dokumentus. Įsakymas yra pasirašytas darbdavio direktoriaus J. G., yra grafa, kad susipažino su įsakymu V. A., tačiau jo parašo nėra

Darbdavys prie priimdamas įsakymą atleisti iš darbo atsakovą raštu paprašė jo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ir 2020 m. balandžio 16 d. Reikalavime dėl neatvykimo į darbą darbdavys (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovė su atsakovu dėl atvykimo į darbą (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 14 d. , 8 val. „susisiekė skambučiu bei SMS žinutėmis“ taip pat nurodė, kad „iš Jųsų SMS žinutėmis gauta informacija nepateisina neatvykimo į darbą <...> nėra pakeistos sutartyje apspręstos darbo funkcijos, pareigos kaip (duomenys neskelbtini)“ Buvo prašoma dėl neatvykim o į darbą pasiaiškinti iki 2020 m. balandžio 20 d. bei nurodoma jog nuo 2020 m. balandžio 14 d. žymimos pravaikštos.

Byloje nekilo ginčo, kad įprastai atsakovas dirbo užsienyje tarnybinės komandiruotės trukdavo šešias savaites, tačiau buvo laikotarpiai, kai atsakovas dirbo ir kitokiu grafiku, tai pripažino abi šalys. Pateikti byloje įrodymai, o būtent blankai patvirtinantys (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpius bei darbo laiko grafikai patvirtina kiek laiko atsakovas dirbdavo užsienyje vienos komandiruotės metu ir tai ne visuomet būdavo komandiruotės kai šešias savaites dirbama užsienyje ir tris savaites ilsimasi Lietuvoje, nes pateikti duomenys patvirtina jog atsakovas pavyzdžiui 2019 m. spalio-lapkričio mėn. penkias savaites dirbo. Dvi savaites ilsėjosi, 2019 m. lapkričio-gruodžio- sausio mėn. tris savaites dirbo, dvi savaites ilsėjosi.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir, kad buvo atleistas pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. bei, kad 2020 m. balandžio 14-16 dienomis jam buvo žymimos pravaikštos.

Byloje nėra ginčo jog l nuo 2020 m. balandžio 17 d. atsakovas buvo nedarbingas dėl ligos.

Byloje pateiktos ieškovės ir atsakovo mobilių telefonų išklotinės ir susirašinėjimas (žinutėmis).

Byloje faktiškai nėra ginčo dėl to, kad buvo susižinoma elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba skambučiais iš mobilaus ryšio telefonų. V. A. dėl susižinojimo ir bendravimo ryšių priemonėmis nurodė, kad buvo bendraujama jo (atsakovo V. A.) telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), direktoriaus - J. G. – (duomenys neskelbtini) ir vadybininko D. – (duomenys neskelbtini), bei elektroniniais laiškais. Šių aplinkybių neginčija ir ieškovė. Pagrindinis ginčas yra dėl to buvo ar ne atsakovas V. A. informuotas apie tai, kad jam reikia 2020 m. balandžio 14 d. 8 val. atvykti į (duomenys neskelbtini), tai yra į ieškovės buveinę bei apie tai, kad nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. jis dirbs tarnybinėje komandiruotėje (duomenys neskelbtini) įmonėje.

Ieškovė ne kartą yra pasisakiusi jog atsakovas buvo „nuomojamas“ (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, pagal darbo sutartyje nurodytus duomenis atsakovas dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini) ir teismas nevertina jog atsakovas buvo „nuomojamas“ (duomenys neskelbtini).

Dėl susižinojimo bylos šalių teismas pasisako, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai ir jos buvo darbo sutarties šalys, o būtent ieškovė – darbdavys, atsakovas – darbuotojas, taigi jų atžvilgiu taikomas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 25 str., kurio 2 d. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo pranešti viena kitai visą reikalingą informaciją raštu, tokiam pranešimui prilyginama ir pranešimas elektroniniais laiškais, mobiliaisiais įrenginiais, tačiau jie turi būti įprastai naudojami, turi būti įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės informaciją ą išsaugoti. Kad buvo sudarytos sąlygos nurodytos DK 25 str. 2 d., kilus abejonėms, turi įrodyti darbdavys.

Ištyręs ir įvertinę byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) tinkamai šios pareigos neįvykdė ir neinformavo nustatyta tvarka darbuotojo V. A., kad jis siunčiamas į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., nes V. A. nebuvo atsiųsta elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. K 1516 kopija, direktorius J. G. net jeigu ir skambino V. A., tai skambino ne iš to mobilaus ryšio telefono numerio kuris buvo įprastas ir žinomas V. A., o iš nežinomo numerio. Ta aplinkybė jog tarp darbo sutarties šalių vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis ir pokalbiai telefonu kitomis dienomis ir kitais klausimais nereiškia jog ir darbuotojui buvo tinkamai pranešta dėl pasikeitusių įprastinių darbo sąlygų, nes pačios ieškovės priimtas įsakymas 2020 m. balandžio 7 d. nepatvirtina tų aplinkybių, kurias įrodinėja ieškovė, o būtent nepatvirtina, kad atsakovas būtų buvęs vežamas į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini) iš darbdavio buveinės, tai yra (duomenys neskelbtini) ir būtų vežamas darbdavio transportu, nes to niekada nėra buvę, tai yra (duomenys neskelbtini) vykdavo į tarnybinę komandiruotę savo ar visuomeniniu (viešuoju) transportu, tai beje nurodyta ir ieškovės įsakyme Nr. K 1516, 2020 m. balandžio 7 d., o būtent nurodyta, kad V. A. komandiruojamas nuo 2020-04-14 iki 2020-05-15 į (duomenys neskelbtini), komandiruotės išlaidas, kurias sumoka įmonė sudaro dienpinigiai, kelionės į komandiruotės vietą viešojo transporto priemonėmis, transporto išlaidos ir kitos išlaidos. Įsakyme nenurodyta, kad komandiruotė prasideda (duomenys neskelbtini).

Teismas sutinka, kad darbo sutartyje nurodyta darbdavio adresas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad tiek atsakovas, tiek kiti (duomenys neskelbtini) prieš vykdami į tarnybinę komandiruotę užsienyje turėdavo atvykti į darbdavio buveinę ir iš jos vykdavo patys ar būdavo vežami darbdavio transportu, taigi jeigu laikytis ieškovės pozicijos, kad 2020 m. balandžio 14 d. į (duomenys neskelbtini) atsakovas būtų buvęs vežamas darbdavio transportu, tai kaip jau ir minėta apie tai jis nebuvo tinkamai informuotas ir priimtas paties darbdavio įsakymas Nr. K1516, 2020-04-07, to nepatvirtina, o to, kad įsakyme įsivėlė klaida ir ji buvo pataisyta, tai yra buvo įrašyta jog bus vežama darbdavio transportu nėra ir teismas vadovaujasi įsakyme esančiais įrašais.

Teismas sutinka, kad 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas buvo darbingas, tai yra jo nedarbingumas dėl saviizoliacijos buvo pasibaigęs ir, kad darbdavys turėjo teisę nuo tos dienos jį išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, tačiau tai turėjo būti padaryta laikantis DK 25 str. 2 d. nuostatų, o to tinkamai nebuvo padaryta, nes nebuvo įteikta 2020-04-07 įsakymo kopija, skambinta atsakovui ne iš jam įprasto telefono numerio (direktoriaus ar vadybininko D.). Atsakovas nebuvo informuotas kokius darbus ir kur jis turės dirbti 2020 m. balandžio 14-16 dienomis.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo informuotas kokį darbą jis turės dirbti 2020 m. balandžio 14 , 15, 16 dienomis (duomenys neskelbtini) nors turėjo būti informuotas detaliai, kadangi teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad anksčiau tokios tvarkos nebuvo ir (duomenys neskelbtini) nevykdavo į darbdavio buveinę prieš komandiruotę užsienyje ar nedirbdavo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) darbo specifika ir buvo ta, kad jie dirbdavo užsienyje.

Teismas sutinka, kad darbuotojas turi vykdyti darbdavio nurodymus, tačiau jie turi būti aiškūs, suprantami, darbuotojas turi būti tinkamai informuotas.

Darbdavys darbo sutartį su atsakovu nutraukė pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų neatlikimo. Įsakyme dėl V. A. atleidimo iš darbo nurodyta, kad atsakovas 2020 m. balandžio 14-16 dienomis neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2020 m. balandžio 14-16 dienos buvo žymimos kaip pravaikštos. DK 58 str. 3 d. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, tokiu pagrindu ir buvo nutraukta darbo sutartis su atsakovu.

Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo (DK 58 str. 4 d.). Toks paaiškinimas buvo pareikalautas ir darbuotojas jį pateikė. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui priemonė (DK 58 str. 5 d.).

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi praktika, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu kai jiems yra poilsis po tarnybinės komandiruotės neprivalo kiekvieną dieną atvykti į darbdavio buveinę (duomenys neskelbtini). Teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad tarp darbdavio (direktoriaus J. G.) ir V. A. buvo pokalbis dėl darbuotojo išėjimo iš darbo savo noru, darbuotojui dar 2020 m. kovo mėn. pareiškus nepasitenkinimą dėl ilgų darbo laiko valandų. Ieškovė neįrodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. direktorius, skambindamas iš kito nei įprasta telefono numerio informavo atsakovą būtent apie tarnybinę komandiruotę nuo 2020 m. balandžio 14 d., o ne apie tai, kad vietoje V. A. bus įdarbintas kitas asmuo. Kaip jau minėta teismas vertina jog darbuotojas nebuvo supažindintas su 2020 m. balandžio 7d. įsakymu Nr. K 1516, nebuvo informuotas jog yra sutrumpintas jo poilsio laikas ir daro išvadą, kad V. A. pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir netenkina ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su atsakovu V. A. 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. 63 pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. nutraukė teisėtai kaip nepagrįsto ir neįrodyto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.).

Ieškovė nepalaikė antro reikalavimo atmesti kaip nepagrįstą atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir reikalavimą dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo ir teismas dėl šio reikalavimo nepasisako, kadangi byla nagrinėjama pagal pareikštus ir palaikomus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys netenkinamas todėl iš ieškovės priteistina turėtos bylinėjimosi išlaidų, atsakovui (CPK 93 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus dėl turėtų išlaidų, o būtent advokato teisinės pagalbos teikimo ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 600 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti ir nepripažinti, kad ieškovė UAB „Driverta“, juridinio asmens kodas 304155990, su atsakovu V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. 63 pagal DK 58 str. 2 d. 1 punktą nutraukė teisėtai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Driverta, juridinio asmens kodas 304155990, atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 EUR bylinėjimosi išlaidas turėtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.