Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal patentą – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant atlyginti turtinę žalą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per šešis mėnesius globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 vengė pareigos nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. išlaikyti savo dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokant po 86,89 Eur (300 Lt) dydžio pajamų iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, bei galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdė, dėl ko 2018 m. gegužės 16 d. susidarė finansinis įsiskolinimas 17160,39 Eur.

Teismo posėdžio metu R. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2004 m. jo buvusi žmona pradėjo važinėti į Didžiąją Britaniją, ten padirbdavo pusę metų ir grįždavo atgal. Po dvejų metu buvusi žmona pasiūlė važiuoti gyventi į Didžiąją Britaniją. Žmona išvažiavo pirma, sakė įsikurs, priregistruos dukrą. Jis davė leidimą vaiką išsivežti į užsienio šalį. Vos tik buvusi sutuoktinė išvažiavo, nebebuvo įmanoma su ja susiekti telefonu. Po metų prasidėjo teisme procesas dėl skyrybų, per kurį sužinojo, kad iš jo yra priteisti alimentai vaikui. Iki tol to fakto jis nežinojo, nes gyveno dar kartu su savo buvusia žmona, jokio laiško iš teismo dėl alimentų priteisimo negavo, už jį apie teismo dokumentų gavimą pasirašė buvusi sutuoktinė. Po buvusios žmonos išvykimo su dukra jis su jomis nebendravo, pinigų nemokėjo, nes neturėjo buvusios žmonos banko sąskaitos, bet niekur jos sužinoti ir nesikreipė. Jo nedomina dukros gyvenimas. Jis neginčijo, kad A. M. yra jo dukra. Gaudavo pajamas, bet pinigų dukros išlaikymui neduodavo. Darbo sezono metu jo pajamos būdavo tarp 500 ir 700 Eur. Jis supranta, kad vaikui reikia pinigų ir rūbams pirkti, ir maistui. Nepamena, ar gaudavo pranešimus iš antstolių dėl pinigų mokėjimo vaiko išlaikymui. Į prokuratūrą dėl galimai jo buvusios žmonos parašo ant teismo dokumento, kuriuo jam buvo priteistas išlaikymas vaikui, įteikimo pažymos nesikreipė. Savo elgesį vertina blogai, bet neturėjo galimybių mokėti vaikui pinigų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad turi dvi dukras. Viena iš jų A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). A. M. motina yra J. Kada su J. įregistravo santuoką ir ją nutraukė, jis neprisimena. Apie teismo sprendimą dėl lėšų priteisimo vaiko išlaikymui žinojo, teismo posėdyje nedalyvavo, buvo tinkamai informuotas apie minėtų lėšų priteisimą, teismo dokumentus gavo paštu, teismo sprendimas buvo jam suprantamas. Kai buvo santuokoje su Jurgita, šeimą išlaikė jis, tuo metu J. nedirbo. Šeimai skirdavo visus pinigus, kiek uždirbdavo, kokia tai buvo suma, įvardinti negali, bet mokėdavo ir buto nuomą, ir buitinius reikalus. 2004 m. Jurgita jo paprašė, kad leistų A. M. išsivežti ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui į Angliją. Ji sakė, kad važiuoja dirbti, išnuomos butą, ten jau yra jai darbas ir po mėnesio jis ten atvažiuos pas ją. Jie nuėjo pas notarą, jis patvirtino leidimą išsivežti dukrą. J. su dukra išvažiavo ir jis po kokių 6-10 mėnesių sužinojo, kad ji padavė dokumentus skyryboms. Kai ji išvažiavo, nuo pat pirmos dienos dingo ryšys. Ji neleido jam bendrauti su dukra, pati taip pat ji pati su juo nebendravo, nekeldavo telefono ragelio. 2007 m. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo panaikinimo ir dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo, bet teismas tokio sprendimo nepriėmė. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų iš darbo biržos negauna, turi pasiėmęs patentą, kad dirba kas antrą dieną, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Darbo biržoje sulaukdavo pasiūlymų dirbti, bet atsisakydavo, nes moka minimumą. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo darbo irgi ieškojo, viską darė per darbo biržą, pats jokių darbo skelbimų nežiūrėjo. Nedarbingumo po teismo sprendimo dėl vaikui išlaikymo priteisimo neturėjo. Su A. M. motina ryšio visiškai nepalaikė. Vaikui jokios materialinės pagalbos neteikė, nes neturėjo kokiu būdu tai padaryti, vaiko mama taip pat vengė su juo bendrauti. Kad šiai dienai yra skolingas už vaiko išlaikymą 17160,39 Eur, žino. Turto, registruoto savo vardu, neturi jokio. Už dviračių remontavimą gauna grynais pinigais. Jokios bendrovės akcininkas nėra. Iš mokesčių inspekcijos jokių permokų niekada susigražinęs nėra. Po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo jokių pareigų nėjo, oficialiai jokios darbovietės neturėjo, niekur nedirbo. Visą laiką dirbo su patentu, vasaros sezonu taisė dviračius. Per visą sezoną jo uždarbis apytiksliai yra 4 000 Eur. Sezonas trunka 5-6 mėnesius, prasideda kovo-balandžio mėnesį, baigiasi rugsėjį-spalį. Iš tų pinigų nė karto nėra mokėjęs vaikui pinigų. Jokių pašalpų iš valstybės negauna. Nemokėjo dukrai, nes neturi pinigų, pačiam už tokią sumą sunku gyventi, taip pat dukros mama J. nepalaiko su juo jokių ryšių. Dukros likimas jam rūpi, bet dėl to jis nedarė nieko, nes su ja nesusisiekia. Jeigu J. pradėtų su juo bendrauti, jis su savo dukra bendrauti norėtų, ją auklėti taip pat norėtų. Žino, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta pareiga rūpintis savo vaiku iki pilnametystės. Antstolis vykdo išieškojimą vaiko naudai. Nedarbingumo, invalidumo ar apribotos galimybės dirbti nėra, vertina save kaip fiziškai sveiką žmogų. Planuoja ir toliau taisyti dviračius ir dirbti su patentu. (b.l. 28)

Iš nukentėjusiosios J. M. advokatės pareiškimo matyti, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 buvo išduotas teismo įsakymas ir buvo priteista iš R. M. išlaikymas nepilnametei dukrai A. M., mokant po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki dukros pilnametystės. R. M., būdamas sveikas ir darbingas, žinodamas apie išduotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo dukrai, nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki šiol vengia pareigos mokėti lėšas, dėl ko susidarė 16668,17 Eur skola. R. M. materialinė padėtis yra gera, jis daugiau nei 15 metų vykdo individualią veiklą – užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekyba, turi savo parduotuvę. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios J. M. advokatė prašo pradėti R. M. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje. (b.l. 5-6)

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. M., o motina – J. M.. (b.l. 20)

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 iš R. M. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. mokant 300 Lt kas mėnesį nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. iki jos pilnametystės. (b.l. 8)

Iš UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro atstovo 2008 m. sausio 2 d. rašto matyti, kad buvo kreiptasi į antstolį Gintautą Puodžiuką dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L-2-9228-26/2004 vykdymo. Rašte nurodyta, kad skolininkas R. M. nėra sumokėjęs nė vieno lito pagal minėtą teismo įsakymą. (b.l. 32)

Antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. Nr. L-2-9228-26/2004 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš R. M. išieškotojos J. M. naudai. (b.l. 34)

Antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymu dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, adresuoto R. M. adresu (duomenys neskelbtini), R. M. buvo įpareigotas atvykti į antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontorą darbo dienomis ir nurodyti turimą turtą, į kurį pageidauja nukreipti išieškojimą dėl skolos už vaiko išlaikymą arba pateikti savo pasiūlymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. (b.l. 34)

Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo R. M. nebuvo įteiktas. (b.l. 35)

Antstolio Gintauto Puodžiuko 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštu „Dėl atvykimo į antstolių kontorą“, adresuoto R. M. adresu (duomenys neskelbtini), R. M. dėl vykdomos skolos dėl dukros išlaikymo išieškojimo buvo įpareigotas atvykti į antstolio kontorą. (b.l. 55)

Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad antstolio Gintauto Puodžiuko 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštas „Dėl atvykimo į antstolių kontora“ R. M. nebuvo įteiktas. (b.l. 56)

Iš antstolio Gintauto Puodžiuko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008 m. vasario 7 d. iš R. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 12,30 Lt, 2008 m. gegužės 31 d. – 88,30 Lt pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko išlaikymo; 2009 m. rugsėjo 23 d. iš R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 7,00 Lt pagal vykdomąjį dokumentą dėl vaiko išlaikymo. Visos nurašytos pinigų sumos nuo R. M. bankų sąskaitų buvo užskaitytos kaip antstolio vykdymo išlaidos. (b.l. 41,42,53)

Iš antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos 2018 m. birželio 19 d. pažymos matyti, kad R. M. vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. gegužės 16 d. yra 17160,39 Eur. (b.l .71-72)

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto duomenimis, R. M. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje Vilniaus skyriuje buvo registruotas 8 kartus: nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2002 m. gruodžio 15 d., nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d., nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. kovo 15 d., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki šiol. Registracijų laikotarpiais nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. sausio 1 d. asmeniui Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyrius nemokėjo nedarbo socialinio draudimo išmokų. (b.l. 77)

Sodros išrašo duomenimis, R. M. nuo 2004 m. iki 2018 m. dirbo pagal verslo liudijimą, nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. spalio 30 d. gavo iš viso pajamų 1130,01 Eur, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 30 d. – 116,10 Eur. (b.l. 79-91)

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų matyti, kad nuo 2011 m. iki 2016 m. R. M. vertėsi individualia veikla, už minėtą veiklą už 2011 m. gavo pajamų – 5500,00 Lt, už 2012 m. – 4535,00 Lt, už 2013 m. – 5000,00 Lt, už 2014 m. – 7645,00 Lt, už 2015 m. – 2620,00 Eur, už 2016 m. – 4344,00 Eur. (b.l. 94, 97, 110, 113, 116, 119)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2016, 2K-9/2014 ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012 ir kt.). Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Teisiamojo posėdžio metu R. M. pripažino, jog jis žino, kad pagal teismo įsakymą kiekvieną mėnesį savo dukros išlaikymui privalo mokėti nustatytą sumą, tačiau išlaikymo visiškai nemokėjo, nors sezoninio darbo metu gaudavo tarp 500-700 Eur. Su savo dukra, jai su motina išvykus į Didžiąją Britaniją, visiškai nebendravo, dukros gyvenimas jo visiškai nedomina. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žinojo apie teismo įsakymą, pagal kurį jam yra nustatyta į mėnesį mokama suma dukros išlaikymui, tačiau vaikui jokių pinigų nemokėjo, materialinės pagalbos neteikė, žino, kad šiuo metu vaiko išlaikymo skola yra 17160,39 Eur. Jis visą laiką dirbo su patentu sezoninį darbą, kurio metu uždirbdavo apie 4000 Eur, tačiau iš minėtų pinigų nėra mokėjęs dukrai. Jis yra registravęsis darbo biržoje, bet darbo pasiūlymų atsisakydavo, nes siūloma alga būdavo minimumas, pats darbo pasiūlymų savarankiškai nesiieškojo, jo galimybės dirbti nėra apribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo įsakymą negalėjo teikti dukrai priteisto išlaikymo, tokių priežasčių, įvertinus byloje užfiksuotus duomenis, nenustatė ir teismas. Faktą, jog R. M. nemokėjo vaikui išlaikymo, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Šį faktą patvirtina nukentėjusiosios J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog po to, kai 2004 m. rugsėjo 6 d. teismas iš kaltinamojo priteisė mokėti po 300 Lt kas mėnesį nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės, R. M. nė karto dukrai pinigų nesumokėjo, kitaip prie dukros išlaikymo neprisidėjo. R. M. apie 3-4 metus visiškai nepalaiko ryšio su dukra. Dukros neišlaikymo faktą taip pat patvirtina nukentėjusios J. M. atstovės advokatės pareiškime, UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro rašte, antstolio Gintauto Puodžiuko 2008 m. sausio 11 d. patvarkyme, antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos 2018 m. birželio 19 d. surašytoje pažymoje užfiksuoti duomenys. Iš Sodros išrašo ir VMI deklaracijos matyti, jog R. M. įvairiais laikotarpiais nuo 2004 metų iki 2018 metų dirbo pagal verslo liudijimą, individualią veiklą ir gavo pajamų, o iš Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis įvairiais laikotarpiais registravosi darbo biržoje. Taip pat Sodros išraše bei Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. M., nors ir buvo darbingas, tačiau tam tikrais laikotarpiais nei dirbo, nei registravosi darbo biržoje. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimo pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. M. skola už vaiko neišlaikymą 2018 m. gegužės 16 dieną yra 17160,39 Eur.

R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis apie teismo priimtą įsakymą dėl išlaikymo vaikui priteisimą sužinojo tik skyrybų proceso metu teisme. Kadangi jo žmona mokėjo pasirašyti jo parašu, tai ant teismo įsakymo gavimo dokumentų pasirašė ji, o ne jis. Teismas tokius R. M. teiginius vertina kaip nepagrįstus, siekiu sušvelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie teismo sprendimą dėl lėšų priteisimo vaikui žinojo, buvo tinkamai apie tai informuotas, dokumentus gavo paštu, sprendimas jam buvo suprantamas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M., galimai sužinojęs apie teismo įsakymą dėl vaiko išlaikymo priteisimo skyrybų proceso metu nesikreipė į jokias institucijas dėl galimai ne jo parašo padėjimo ant dokumento įteikimo ar kitaip nebandė skųsti priimto teismo įsakymo įteikimo jo vardu teisėtumo. Be to, R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl nemokėjo pinigų dukros išlaikymui – ne tik jo nedidelės pajamos, bet ir tai, kad jis nepalaikė ryšių su buvusia žmona, neturėjo jos banko sąskaitos. Vis tik teismas ir šį R. M. teiginį vertina kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių antstolio Gintatuto Puodžiuko banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš R. M. dviejų banko sąskaitų 2008 m. ir 2009 m. buvo areštuotos ir nurašytos piniginės lėšos. Tai reiškia, kad R. M. privalėjo žinoti ir žinojo, jog iš jo gautų pajamų antstolis vykdo išieškojimą, tačiau kaltinamasis į antstolį nesikreipė, jokio noro bendradarbiauti ir padengti nors dalį vaiko išlaikymo įsiskolinimo ar susitarti, kaip tai padarys, neparodė. Teismas kritiškai vertina ir tai, kad, pasak kaltinamojo, jis dukros išlaikymui neduodavo pinigų, nes jo gaunamų pajamų už sezoninį darbą sunkiai užtenka ir jo paties pragyvenimui. Čia pažymėtina, kad iš Sodros išrašo matyti, kad R. M., gyvendamas kartu su šeima, t.y., dukra A. M. ir buvusia žmona J. M., irgi vertėsi individualia veikla, tačiau tiek iš nukentėjusiosios J. M., tiek iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad tuo metu šeimą išlaikė vien tik jis: mokėjo už buto nuomą, šeimos buitį, nes tuo metu buvusi žmona nedirbo.

Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog R. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog R. M. teismo sprendimu buvo įpareigotas savo dukrai iki pilnametystės mokėti kas mėnesį po 87 Eur (300 Lt) ir 2018 m. birželio 19 d. R. M. finansinis įsipareigojimas dėl vaiko neišlaikymo sudarė 17160,39 Eur. Iš antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos surašytos 2018 m. birželio 19 d. pažymos matyti, kad R. M. kas mėnesį dukros išlaikymui turėjo mokėti po 86,89 Eur, o jo įsiskolinimas 2018 m. gegužės 16 dienai buvo – 17160,39 Eur. Taigi minėtos aplinkybės kaltinime keistinos. Teismas taip pat tikslina kaltinimą nurodydamas, kad R. M. vengė pareigos išlaikyti savo dukrą A. M. nuo 2004 m. rugpjūčio 13 d. Teismas konstatuoja, kad minėtų aplinkybių patikslinimas nekeičia R. M. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 164 straipsnį.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, taip pat nenustatyta.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Vis tik teismas šioje vietoje pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Teismo vertinimu, nors R. M. dėl savo nusikalstamos veikos prisipažino, tačiau jokio gailėjimosi dėl savo elgesio neparodė, todėl negali būti R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina ir nusikalstamos veikos trukmę (ji truko daugiau nei trylika metų), kaltinamasis iš esmės savo vaikui nemokėjo tokio išlaikymo, kuris galėtų patenkinti tik minimaliausius vaiko poreikius. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. R. M. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu užsiima individualia veikla, o tai reiškia, jog kaltinamasis šiuo metu realiai atlieka darbines funkcijas ir gauna pajamų, iš kurių gali mokėti išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedaro. Įvertinus aptartas aplinkybes, R. M. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 46 straipsnyje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2) Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

3) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

4) Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.